Parama pirmam būstui: daugiausia problemų kyla dėl subsidijų namams statyti

Subsidijos pirmam būstui regionuose – naujai pradedantis veikti paramos jaunoms šeimoms mechanizmas: kad jis taptų kasdiene praktika, tą kelią turime praeiti kaip per džiungles. Taip po susitikimo su bankų atstovais dėl jaunų šeimų pirmų būstų programos regione teigė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis.

Kaip akcentavo viceministras, daugiausiai problemų kyla dėl namų statybų ar įsigijimo lengvatinėmis sąlygomis.

 Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis.

„Dėl lengvatos iš viso yra kreipęsi per 2100 šeimų, patenkintų prašymų – apie 600-700, suteiktų pažymų – per 260. Apie 30-40 procentų besikreipiančiųjų paramos subsidiją nori gauti namo statyboms ar pirkti“, – sakė viceministras.

E. Bingelio žodžiais, buvo pastebėta, kad didžiausi iššūkiai pasinaudoti lengvata iškyla būtent norintiems apsigyventi name. Bankų atstovai namo statybą taip pat vadino viena rizikingiausių – tiek banko rizikos prasme, tiek žmogui, kuris ima paskolą.

Vienas iš susitikime minėtų trukdžių, kad daug norinčiųjų pasinaudoti lengvata nebuvo susitvarkę statybų leidimo. „Tokiais atvejais žmonės fiziškai nespėtų susitvarkyti dokumentų ir, kaip akcentavome susitikime su bankininkais, tai reikia atskirai iškomunikuoti. Dar su bankų atstovais sutarėme, kad prie pažymos būtų pridedama atmintinė, ką norinčiam pasinaudoti lengvata reikia žinoti, pasiruošti einant į banką ar kredito uniją, iš kurios bus imama paskola“, – sakė viceministras.

Kiek iš gavusiųjų pažymas apie galimybę pasinaudoti lengvata jau gavo paramą, viceministras negalėjo pasakyti.

„Nepasinaudojusiųjų lengvata dalį pamatysime suėjus pažymų panaudojamumo terminui, nes bankai kiekvienu atveju atskirai vertina tiek turtą, tiek pajamas ir galimybes pasinaudoti kreditu“, – sakė viceministras.

Kaip pabrėžė E. Bingelis, terminą, per kurį žmonės turėtų pasirašyti sutartį su banku, bus siūloma ilginti nuo 2 iki 3 mėnesių. „Siūlysime šią pataisą Seimui, nes kai kuriais atvejais norintys pasinaudoti subsidija pirmajam būstui regionuose, pristinga laiko“, – sakė viceministras.

Kaip skelbė ELTA, jaunoms šeimoms, norinčioms gauti valstybės subsidijuojamą būsto paskolą, pirmiausia rekomenduojama išsirinkti būstą, iš savivaldybės gauti paramos pažymą ir tuomet kreiptis į banką.

Būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama suteikiama subsidija, negalės būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų. Sklypo įsigijimui, kuriame jauna šeima planuoja statyti būstą, gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 proc. būsto kredito sumos.

Vaikų neturinčioms šeimoms numatyta 15 proc., vieną vaiką auginančioms – 20 proc., du vaikus – 25 proc., auginančioms tris ir daugiau vaikų – 30 proc. būsto kredito sumos subsidija. Paskolos gavėjo prašymu subsidija galės būti įmokama kaip pradinis įnašas.

Kreditas suteikiamas pirmajam gyvenamajam būstui – butui ar namui šalies regione įsigyti, taip pat namo statyboms.

Dėl paramos gali kreiptis asmenys, niekada neturėję nuosavo būsto ir atitinkantys jaunos šeimos apibrėžimą. Jauna šeima yra laikomi abu sutuoktiniai arba vaiką vienas auginantis tėvas ar mama, kurie yra ne vyresni kaip 35 metų amžiaus.

Jaunos šeimos nariai turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių žmonių apskaitą.

Finansinėms paskatoms pirmajam jaunų šeimų būstui šiais metais numatyta 2 mln. eurų, 2019 metais – 4 mln., 2020 metais – 4 mln. eurų, 2021 metais – 4 mln. eurų. Numatytas lėšas žadama koreguoti įvertinus realų jaunų šeimų poreikį į būstą regionuose ir valstybės biudžeto galimybes.

Ieva Urbonaitė-Vainienė Eltos korespondentė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Iš Hugo Šojaus dvaro parko bandė pavogti šviestuvus

Šeštadienį apie 11 val. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojai gavo pranešimą iš pilietiško žmogaus, kad įtartini asmenys iš naujai rekonstruoto Šilutės Hugo Šojaus dvaro parko kėsinasi pavogti šviestuvus. Pareigūnai reaguodami į gautą informaciją ir iniciatyvaus žmogaus dėka šviestuvus sugebėjo išsaugoti, kurie ir toliau puošia parką, o kitus, kurie ,,nukentėjo“ perdavė Šilutės seniūnui Raimondui Steponkui. Kaip vėliau paaiškėjo, pilietiškas žmogus, kuris nenusisuko nuo galimai vykdomo nusikaltimo ir operatyviai sureagavo į įvykį yra šilutiškis – Pagėgių pasienio rinktinės vadas Rimantas Timinskis.

Teismo mediatorės – ir dvi Šilutės rūmų teisėjos

Teisminės mediacijos komisija į Teismo mediatorių sąrašą įrašė mediatorėmis panorusias tapti ir keliamus reikalavimus atitikusias Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Daivą Jazbutienę ir Liną Nainienę. Nuo šiol šiuose rūmuose dirba trys mediatorių statusą turintys darbuotojai – be paminėtų teisėjų ir teisėjo padėjėjas Martinas Duobinis. Tad nuo šiol sprendžiant ginčą galima rinktis mediatorių ir iš šių kandidatų. Teisminė mediacija – tai ginčų sprendimo procedūra, kurios paskirtis – padėti šalims civilinėse bylose išspręsti ginčą taikiai tarpininkaujant vienam ar keliems mediatoriams (tarpininkams).

Lietuvoje gaisrus gesina daugiau nei tūkstantis ugniagesių savanorių

Lietuvoje plečiasi ugniagesių savanorių pajėgos: šalyje daugėja žmonių, kurie savanoriškai ne tik vykdo visuomenės švietimą apie gaisrų prevenciją, bet ir kartu su ugniagesių komandomis vyksta į gaisrus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, Lietuvos ugniagesiams dirbti padeda daugiau nei 1500 savanorių. „Didžioji dalis – 75 proc. –  ugniagesių savanorių priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms padeda gesinti gaisrus ir atlikti žmonių bei jų turto gelbėjimo darbus. Konkrečias užduotis gaisro vietoje savanoriams ugniagesiams paskiria gelbėjimo darbų vadovas“, – kalbėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo

Cigaretes iš Rusijos atgabeno garso kolonėlėje

Iš Kaliningrado srities mikroautobusu grįžtantis Jurbarko gyventojas į Lietuvą atvežė kontrabandinių rūkalų. Pagėgių pasieniečiai juos aptiko salono sienelės ertmėse ir garso kolonėlėje. Trečiadienį vakare VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pasieniečiai  Šakių rajono Grinaičių kaime, apie  keturis kilometrus nuo Ramoniškių kontrolės punkto, patikrinti sustabdė mikroautobusą „VW Transporter“ lietuviškais numeriais. 39-erių jurbarkiškis juo į Lietuvą  buvo ką tik įvažiavęs  iš Kaliningrado srities ir Ramoniškių punkte įveikęs muitinės patikrinimą. VSAT kriminalistams  „VW Transporter“  pasirodė įtartinas, todėl buvo atidžiau patikrintas. Paaiškėjo, kad