Parama pirmam būstui: daugiausia problemų kyla dėl subsidijų namams statyti

Subsidijos pirmam būstui regionuose – naujai pradedantis veikti paramos jaunoms šeimoms mechanizmas: kad jis taptų kasdiene praktika, tą kelią turime praeiti kaip per džiungles. Taip po susitikimo su bankų atstovais dėl jaunų šeimų pirmų būstų programos regione teigė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis.

Kaip akcentavo viceministras, daugiausiai problemų kyla dėl namų statybų ar įsigijimo lengvatinėmis sąlygomis.

 Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis.

„Dėl lengvatos iš viso yra kreipęsi per 2100 šeimų, patenkintų prašymų – apie 600-700, suteiktų pažymų – per 260. Apie 30-40 procentų besikreipiančiųjų paramos subsidiją nori gauti namo statyboms ar pirkti“, – sakė viceministras.

E. Bingelio žodžiais, buvo pastebėta, kad didžiausi iššūkiai pasinaudoti lengvata iškyla būtent norintiems apsigyventi name. Bankų atstovai namo statybą taip pat vadino viena rizikingiausių – tiek banko rizikos prasme, tiek žmogui, kuris ima paskolą.

Vienas iš susitikime minėtų trukdžių, kad daug norinčiųjų pasinaudoti lengvata nebuvo susitvarkę statybų leidimo. „Tokiais atvejais žmonės fiziškai nespėtų susitvarkyti dokumentų ir, kaip akcentavome susitikime su bankininkais, tai reikia atskirai iškomunikuoti. Dar su bankų atstovais sutarėme, kad prie pažymos būtų pridedama atmintinė, ką norinčiam pasinaudoti lengvata reikia žinoti, pasiruošti einant į banką ar kredito uniją, iš kurios bus imama paskola“, – sakė viceministras.

Kiek iš gavusiųjų pažymas apie galimybę pasinaudoti lengvata jau gavo paramą, viceministras negalėjo pasakyti.

„Nepasinaudojusiųjų lengvata dalį pamatysime suėjus pažymų panaudojamumo terminui, nes bankai kiekvienu atveju atskirai vertina tiek turtą, tiek pajamas ir galimybes pasinaudoti kreditu“, – sakė viceministras.

Kaip pabrėžė E. Bingelis, terminą, per kurį žmonės turėtų pasirašyti sutartį su banku, bus siūloma ilginti nuo 2 iki 3 mėnesių. „Siūlysime šią pataisą Seimui, nes kai kuriais atvejais norintys pasinaudoti subsidija pirmajam būstui regionuose, pristinga laiko“, – sakė viceministras.

Kaip skelbė ELTA, jaunoms šeimoms, norinčioms gauti valstybės subsidijuojamą būsto paskolą, pirmiausia rekomenduojama išsirinkti būstą, iš savivaldybės gauti paramos pažymą ir tuomet kreiptis į banką.

Būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama suteikiama subsidija, negalės būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų. Sklypo įsigijimui, kuriame jauna šeima planuoja statyti būstą, gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 proc. būsto kredito sumos.

Vaikų neturinčioms šeimoms numatyta 15 proc., vieną vaiką auginančioms – 20 proc., du vaikus – 25 proc., auginančioms tris ir daugiau vaikų – 30 proc. būsto kredito sumos subsidija. Paskolos gavėjo prašymu subsidija galės būti įmokama kaip pradinis įnašas.

Kreditas suteikiamas pirmajam gyvenamajam būstui – butui ar namui šalies regione įsigyti, taip pat namo statyboms.

Dėl paramos gali kreiptis asmenys, niekada neturėję nuosavo būsto ir atitinkantys jaunos šeimos apibrėžimą. Jauna šeima yra laikomi abu sutuoktiniai arba vaiką vienas auginantis tėvas ar mama, kurie yra ne vyresni kaip 35 metų amžiaus.

Jaunos šeimos nariai turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių žmonių apskaitą.

Finansinėms paskatoms pirmajam jaunų šeimų būstui šiais metais numatyta 2 mln. eurų, 2019 metais – 4 mln., 2020 metais – 4 mln. eurų, 2021 metais – 4 mln. eurų. Numatytas lėšas žadama koreguoti įvertinus realų jaunų šeimų poreikį į būstą regionuose ir valstybės biudžeto galimybes.

Ieva Urbonaitė-Vainienė Eltos korespondentė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kuršių marių pakrantėje atidaryta Kintų jėgos aitvarų bazė

Spalio 13–ąją Kintuose, Kuršių marių pakrantėje įsikūrusiame uostelyje, duris atvėrė keletą metų puoselėta idėja – Kintų kaitavimo (jėgos aitvarų) bazė. Į atidarymo šventę pėsti ir važiuoti rinkosi kintiškiai ir svečiai, atvyko Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Kintų seniūnas Antanas Kližentis. Šventės svečiai turėjo progos išsamiau susipažinti su Lietuvoje sparčiai populiarėjančia sporto šaka, įtraukta į olimpinių sporto šakų sąrašą – jėgos aitvarais, pasiplaukioti mariose buriniais laivais. Klubo vizija Atėjusieji į Kintų uostelį dar iš tolo galėjo pastebėti atgimusią marių pakrantę: išdidžiai burėmis

Rusniškiai nesiliauja stebinę: estakados darbininkams numezgė vilnones kojines

Ketvirtadienį estakadą tiesiančios statybų bendrovės „Kauno tiltai“ darbininkai ant sumontuoto sijų karkaso iškėlė pabaigtuvių vainiką. Ta proga Rusnės salos moterys numezgė statybininkams šiltas vilnones kojines. „Tądien estakados darbininkai užkėlė penkias paskutiniąsias sijas iš 170-ies, todėl norėjome juos pradžiuginti pietumis, šiltomis kojinėmis. Juk kelio ruožas bus rekonstruojamas ir žiemą, todėl norime, kad estakados vyrai būtų šiltai aprengti. Jei reikės numegsime ir pirštines”, – apie šią staigmeną pasakojo Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė. Tai ne pirmasis siurprizas darbininkams iš Rusnės salos gyventojų. Dar

Pirmadienio rytas ne visiems Šilutėje buvo geras

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai su specializuotų padalinių vadovais, Šilutėje surengė reidą. Spalio 22-osios rytą nuo 7.10 iki 9.00 val. Tilžės ir Žemaičių Naumiesčio gatvių sankryžoje, Cintjoniškių ir Geležinkelio, Rusnės ir Tulpių, Žalgirio ir Tulpių, Klaipėdos ir Pramonės, Klaipėdos ir Aukštumalės gatvių sankryžose policijos pareigūnai tikrino vairuotojų blaivumą, kaip jie laikosi eismo taisyklių. Pareigūnus labai nustebino, kai Klaipėdos gatvėje sustabdžius maršrutinį autobusą ,,Kintai – Šilutė“,  paaiškėjo, kad autobusą vairuoja vyras, neturintis teisės vairuoti tos

Artimųjų kapams lankyti turėsime dvi laisvas dienas?

Seimas siūlo lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną, įtraukti į švenčių sąrašą ir ją paskelbti ne darbo diena. „2006 m. Lietuva ratifikavo UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją, pagal kurią būtent Vėlinės turėtų susilaukti išskirtinio statuso – kaip ypatingu savitumu ir gyvybingumu pasižyminti mirusiųjų pagerbimo tradicinė šventė. Mūsų valstybė yra atsakinga už jos išsaugojimą, todėl turėtų sudaryti sąlygas žmonėms puoselėti senąsias šventės tradicijas. Vėlines į nedarbo dienų sąrašą siūlė įtraukti ir Etninės kultūros globos taryba“, – pažymi projekto iniciatoriai. Po pristatymo