Parama – grynaveisliams ūkiniams gyvūnams įsigyti

Vasario 1-20 d. gyvulių laikytojai gali kreiptis valstybės paramos grynaveisliams ūkiniams gyvūnams įsigyti. Iš viso priemonei įgyvendinti skirta 2,17 mln. eurų.

Paraiškas gauti paramą renka Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Į valstybės pagalbą grynaveisliams ūkiniams gyvūnams įsigyti gali pretenduoti žemės ūkio valdos valdytojai, laikantys mėsinių galvijų, avių ir ožkų bandą ir siekiantys pagerinti laikomų gyvulių bandų genetinę kokybę aukštos veislinės vertės gyvuliais.
Kompensuojama iki 30 proc. pirkimo vertės
Paramos lėšomis gali būti kompensuojama iki 30 proc. grynaveislių mėsinių galvijų, grynaveislių avių ir ožkų įsigijimo išlaidų, bet ne daugiau kaip: už grynaveislį mėsinį galviją bulių reproduktorių – 1300 Eur; už grynaveislį mėsinių galviją telyčią – 1000 Eur; už grynaveislį aviną reproduktorių – 200 Eur; už grynaveislę avį – 65 Eur; už grynaveislį ožį reproduktorių – 100 Eur; už grynaveislę ožką – 65 Eur.
Parama – tik aukščiausios kilmės ūkiniams gyvūnams įsigyti
Atkreipiame dėmesį, jog perkami grynaveisliai ūkiniai gyvūnai turi būti suženklinti ir atpažįstami.
Įsigyjant grynaveislius mėsinius galvijus, svarbu, jog jie būtų įrašyti į atitinkamą mėsinių galvijų kilmės knygą (buliai – ne žemesnį kaip kilmės knygos A poskyrį, telyčios – turi būti nesiveršiavusios ir įrašytos į ne žemesnį kaip kilmės knygos B poskyrį). Gyvūnams, įvežtiems iš kitų šalių, taip pat taikomi atitinkami reikalavimai: buliai turi būti įrašyti į aukščiausią kilmės knygos skyrių, o telyčios – į pagrindinė kilmės knygos skyrių.
Norint įsigyti grynaveisles avis ir ožkas, reikia, jog tiek avys, tiek ožkos būtų iki pirmosios vados.
Taip pat avys ir avinai turi būti ne žemesnės nei I klasės, o ožkos ir ožiai – ne žemesnės kaip elito klasės (perkamos iš kitų šalių grynaveislės ožkos ir ožiai turi būti tik aukščiausios klasės).
Paraiškas gyvulininkystės sektoriaus atstovai kviečiami teikti Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vyriausiesiems specialistams – valstybiniams veislininkystės inspektoriams pagal žemės ūkio ir kaimo valdos registracijos vietą, asmeniškai, per įgaliotą asmenį, per kurjerį arba registruota pašto siunta.
Papildomos informacijos apie paraiškas galima gauti tel. (8 5) 2398487 arba el. paštu veislininkyste@zum.lt.

Nacionalinės mokėjimo
agentūros inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.