Perkaisti gali ir telefonas

Per atostogas į paplūdimius kartu keliaujantys išmanieji telefonai rizikuoja tapti ne tik vagišių taikiniu ar nukentėti nuo vandens. Net ir iš pažiūros saugiai palikti ant kranto jie gali perkaisti nuo tiesioginių saulės spindulių ar įkaitusios žemės, pribyrėti smėlio, perspėja draudikai.

Draudimo bendrovė BTA pastebi, kad per dvejus metus žalų dėl išmaniųjų įrenginių praradimų ar nepataisomų sugadinimų skaičius išaugo net dvigubai, o vidutiniai klientų patiriami nuostoliai per šį laikotarpį padidėjo nuo 300 iki 500 eurų.
„Nauji, materialine ir moraline prasme brangūs išmanieji įrenginiai užima nemažą dalį mūsų gyvenimo. Atostogų metu jie tarnauja kaip žemėlapiai, GPS, atsiskaitymo priemonė, jais fotografuojame, filmuojame, dalinamės įspūdžiais ir bendraujame socialiniuose tinkluose. Sugedus tokiam įrenginiui ar jį praradę, netenkame ir daug svarbios informacijos, istorijos, prisijungimų. Ir tam dažnai net nebūtina artintis prie vandens“, – sako draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Marekas Ernestas Goliančikas.
Deginanti saulė
Tiesioginiai saulės spinduliai, spiginantys tiesiai į telefoną, jam tikrai neišeis į naudą. Dėl to gali įskilti ekranas, sugesti baterija, kai kurie įrenginiai netgi sprogsta. Saulės poveikį gali sustiprinti ir veikiančios energijai imlios mobiliosios programėlės, kurios leidžia kaisti telefonui iš vidaus.
„Jeigu imate telefoną į paplūdimį, pasistenkite sumažinti jo apkrovas išjungdami nereikalingus puslapius ar nenaudojamas programėles, o poilsiaudami nelaikykite jo po tiesioginiais saulės spinduliais. Jei nesinaudojate, geriau įkiškite išmanųjį tarp sauso rankšluosčio klosčių, po drabužiais ar pasidėkite į rankinę. Nepatartina dėti ir ant įkaitusio žemės paviršiaus, nes tai irgi nepridės įrenginiui ilgaamžiškumo“, – teigia M.E. Goliančikas.
Jeigu pajutote, kad telefonas įkaitęs, patraukite jį į pavėsį, išjunkite GPS, wi-fi – leiskite jam pailsėti ir atvėsti.
Smėlio smiltelės
Dar viena rizika – paplūdimyje yra ypač smulkios smėlio smiltelės, kurios gali subraižyti ekraną. Be to, jos geba prasiskverbti pro smulkiausią plyšį.
Tad prieš einant į paplūdimį nepakanka patikrinti, ar gerai uždarytas telefono korpusas – vis tik didžiausia terpe smėlio smiltelėms patekti yra laikomos ausinėms įjungti ir įkrovikliui skirtos angos. Jeigu išmaniuoju telefonu planuojate naudotis, šias angas geriausia laikinai užklijuoti lipnia juostele ar pleistro gabaliuku.
Visą aparatą gali padėti apsaugoti permatomas polietileninis maišelis užspaudžiamu kraštu, o dar labiau – specialus vandens nepraleidžiantis įdėklas išmaniajam.
Vagišiai
Paplūdimiuose pavagiami daiktai – nemari klasika. Ilgapirščius masina piniginės, įvairi garso technika ir, žinoma, išmanieji įrenginiai. Kai nusižiūrima auka ir dominantys daiktai, veikiama žaibiškai, o atsipalaidavę poilsiautojai anaiptol ne iškart pastebi, jog buvo apvogti.
Pasak M.E. Goliančiko, patikimiausias būdas apsisaugoti nuo tokių vagysčių – į paplūdimį nesinešti pinigų, dokumentų, telefonų ir kitų vertingų daiktų. Ne išeitis ir prašyti kaimynų „užmesti akį į daiktus“ – pirmiausia, jie neprivalo atlikti signalizacijos ar privačios apsaugos funkcijas, antra, nežinote, ar neprašote tokios paslaugos pačių vagišių.
„Jau nuo liepos 25 dienos mobiliojo ryšio operatoriai pradeda blokuoti pamestus, pavogtus ar neteisėtai įgytus telefonus. Tai sveikintina iniciatyva, tačiau kaip ji veiks realiai – dar pamatysime. Norisi tikėtis, kad tai efektyviai atbaidys nuo noro savintis svetimus telefonus ir išmaniuosius įrenginius, o kol kas patarimas būtų vienas: saugokite brangius daiktus kaip savo akį“, – tvirtina M.E. Goliančikas.

Raimonda Mailaitė Marketingo ir komunikacijos projektų vadovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neišleistos monetos ir banknotai atspindi Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį

Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetis – įdomus laikotarpis Lietuvos istorijoje, kuris atsispindi ne tik to meto sudėtinguose politiniuose įvykiuose, bet ir numizmatikoje bei bonistikoje. Šie mokslai tiria pinigus, monetų gamybos istoriją ir jų reikšmę visuomenei. „Spindulio“ bendrovėje Kaune tarpukariu įkurta nauja monetų kalykla 1936 m. nukaldino ir išleido į apyvartą sidabrines 5 litų monetas, skirtas Jonui Basanavičiui, bei 10 litų monetas, skirtas Vytautui Didžiajam. Tačiau nedaugelis žino, kad 1938 m. planuota išleisti ir sidabrinę 2 litų monetą su Antano Smetonos atvaizdu. Ši

Norite sulos?

Pavasarį atšilus orams, kai sulos mėgėjai pradeda leisti pirmąją sulą, Aplinkos apsaugos departamentas pataria, kaip tai daryti tinkamai tiek nuosavame miške, tiek valstybei priklausančioje žemėje. Kaip tinkamai leisti sulą? Valstybei priklausančioje žemėje sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų. Jei medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.  Kuriuos medžius, augančius valstybei priklausančioje žemėje, planuojama kirsti, gali pasakyti miško,

Olimpiadoje – Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazisčių sėkmė

Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba praneša, kad vasario 28 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje įvyko VI Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados II turas Mažosios Lietuvos regione. Olimpiadoje dalyvavo 11 mokinių iš Klaipėdos Sendvario progimnazijos, Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos, Klaipėdos rajono Vėžaičių pagrindinės mokyklos, Gargždų „Minijos“ progimnazijos, Gargždų „Kranto“ progimnazijos, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos, Šilutės pirmosios, Šilutės rajono Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazijų. Susumavus abiejų Olimpiados užduočių (testo ir etnokultūrinės veiklos ir raiškos) rezultatus, paskelbti Mažosios Lietuvos regione įgyvendinamo

Automobilių vagys vis dar pridaro nuostolių – kaip apsaugoti savo turtą?

Nors automobilių ir jų dalių vagysčių per pastaruosius metus gerokai sumažėjo, tokio pobūdžio nusikaltimai niekur nedingo. Lietuvos Policijos duomenimis, 2022 m. fiksuotos 231, o 2023 m. – 288 automobilių vagystės. Draudimo bendrovė ERGO pernai fiksavo 8 automobilių vagystes, kai 2022 m. tokių buvo 5. Tiesa, krentantys vagysčių skaičiai nereiškia, kad sumažėjo gyventojams padaryta žala: praėjusiais metais vidutinė draudikų sumokėta kompensacija siekė 13,5 tūkst. eurų, kai 2022 m. ši kompensacija sudarė 8 tūkst. eurų. Apie tai, kodėl gyventojų patiriama žala auga

Taip pat skaitykite