Paminėta Klaipėdos krašto diena

Istorinė 1923 m. Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos karinė akcija, po kurios pirmą kartą dešiniau Nemuno buvusi Mažosios Lietuvos dalis įėjo į Lietuvos administracines ribas, svarbi visai Lietuvai. Jeigu ne 1923 m. sausio įvykiai, galbūt Klaipėdos kraštas po Antrojo pasaulinio karo nebūtų atitekęs Lietuvai. Minėdama Sausio 15-ąją – Klaipėdos krašto dieną Mažoji Lietuva pradėjo Etnografinių regionų metus.

Minėdami Klaipėdos krašto dieną susirinkusieji Bitėnų kapinaitėse pagerbė čia atgulusių Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjų atminimą.

 

Pažymint šį svarbų istorinį įvykį Pagėgių kultūros centras pakvietė krašto gyventojus Bitėnų kapinaitėse tylos minute, gėlėmis ir atminimo žvakėms pagerbti Tilžės akto signatarų ir kitų čia atgulusių Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjų atminimą.
Iš Mažosios Lietuvos panteonu tapusių kapinių dalyviai buvo pakviesti į greta esantį Rambyno regioninio parko Lankytojų centrą. Jaukioje salėje susirinkusiųjų šurmulį nutildė įtaigūs Rambyno regioninio parko vyr. kultūrologės Giedrės Skipitienės žodžiai, kaip visada klausytojus pakeliantys virš skubančios kasdienybės ir priverčiantys suklusti, apsižvalgyti, atsigręžti į krašto istoriją. Ir ne veltui. Tądien salės sienas papuošė dailininkės-tekstilininkės Irenos Paliutytės gobelenų paroda, skirta lietuvybės puoselėtojams. Dailininkės sukurti įžymių žmonių portretai tarsi žvelgė į salėje susirinkusius renginio dalyvius, o Bitėnų kaimo vaikai, pristatydami kiekvieno jų nuopelnus Lietuvai ir lietuvybei, teiravosi, ar visus juos mes pažįstame, ar žinome brandžius jų darbus, kurių neturime teisės pamiršti.
Naujas žurnalo „Rambynas“ numeris
Vėliau renginio dalyviams pristatytas naujausias žurnalo „Rambynas“ numeris – jau 8-asis. Šįkart jo viršelį papuošė vieno problemiškiausių Pagėgių krašte Palumpių dvaro nuotrauka. Žurnalo vyr. redaktorė Diana Milašauskienė trumpai apžvelgė naujausio žurnalo numerio straipsnius, pasidžiaugė ir padėkojo jų autoriams, kurių dauguma –Pagėgių ir Tauragės krašto žmonės. Redaktorė visų susirinkusiųjų vardu pasveikino ir padėkojo tauragiškiui, vienam iš žurnalo autorių Edmundui Mažrimui, kuris 2014 metais apdovanotas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukime Lietuvai“ už visuomeniškai aktualią publicistiką. Savo straipsnį apie Skalvos krašto archeologinius tyrinėjimus apibendrino jauniausias žurnalo autorius archeologas tauragiškis Darius Kiniulis. Žodį tarė parodą padėjęs suorganizuoti Lietuvos konsulas Tilžėje gerb. prof. Bronius Makauskas. Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis su renginio dalyviais pasidalino mintimis apie kultūros paveldo, ypač krašto dvarų, apsaugos problemas, taip pat žurnalo straipsnių autoriams dovanojo naujus 2015 metų kalendorius.
Savo neprilygstama tarmiška daina apie Bitėnus renginį užbaigė lumpėniškė Aurelija Jankauskytė. Po renginio buvo galima įsigyti žurnalų „Rambynas“ ir jų komplektų. Renginio šeimininkai tradiciškai kvietė pasivaišinti Vilkyškių bendruomenės pagaminta Rambyno žolelių arbata, namine duona, sūriu, medumi.

„Pamario“ inf.

 

Prie dailininkės Irenos Paliutytės sukurtų gobelenų – įžymių žmonių portretų Bitėnų moksleiviai papasakojo apie jų nuopelnus Lietuvai ir lietuvybei.

Žurnalo „Rambynas“ vyr. redaktorė Diana Milašauskienė trumpai pristatė naują leidinio numerį.
D. Brazausko ir E. Skipičio nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Savaitgalio orai: šeštadienis bus lietaus  

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad rugpjūčio 5 d., penktadienį, dangų dengs menkas debesų sluoksnis. Nelis. Pūs vidutinio stiprumo pietų, pietryčių krypties vėjas. Bus karšta diena. Įdienojus oras kais iki 27-32 laipsnių karščio. Rugpjūčio 6 d., šeštadienį, naktis be lietaus, tik paryčiais vakarinį šalies pakraštį pasieks vėsesni orai. Vakariniuose rajonuose ims slinkti trumpalaikės liūtys, gali sugriaudėti perkūnija. Pietų, pietvakarių vėjas keis kryptį į vakarų, šiaurės vakarų, bus nestiprus. Debesų daugės, tačiau oras neskubės vėsti ir saulei tekant termometrai rodys nuo 15

Liepą Šilutės rajone – 70 santuokų

Santuokų skaičiumi liepos mėnuo išskirtinis 2022 metais. Taip pat ir tuo, kad iš 70 santuokų net 37 – bažnytinės, o dvi – užsienyje. Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos poskyris skelbia, kad liepą rajone įregistruota: 52 naujagimiai, 55 mirtys, 70 santuokų ir 6 ištuokos. Liepą sulaukta 25 berniukų ir 27 mergaičių, 28 naujagimiai gimė Šilutės mieste, 24 – seniūnijose, 23 sulaukta užsienyje, jie tik įtraukti į sąrašus. Viena šeima susilaukė dvynių. 17 naujagimių pripažinta tėvystė, nes poros nėra įregistravusios santuokos. Populiarūs

Kada reikia siuntimo pas gydytoją, o kada ne?

Siuntimas pas gydytoją specialistą yra svarbus ir, rodos, daugumai žmonių aiškus dalykas. Ligonių kasų specialistai pastebi, kad neretai gyventojai nežino, jog kai kuriais atvejais norint gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas gydytojų specialistų paslaugas siuntimo nė nereikia. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms siuntimus gauti PSDF lėšomis apmokamų paslaugų išduoda šeimos gydytojai arba gydytojai specialistai. Siuntimai išduodami, jei gydytojui dėl paciento sveikatos būklės reikia pasikonsultuoti su kitu gydytoju, atlikti tyrimus, tikslinti gydymą, gydyti ligoninėje. Siuntimas galioja 60 dienų ir

Kataraktą galima įveikti

Akies lęšiukas savo funkcijas atlieka gerai tik tada, kai jis yra skaidrus, tačiau yra tokių akių ligų, kurios trukdo lęšiukui tinkamai funkcionuoti. Viena iš jų – katarakta. Katarakta (akies lęšiuko sudrumstėjimas) – viena dažniausių regėjimo netekimo priežasčių. Šią ligą gali sukelti nemažai veiksnių, tačiau pagrindinis susirgimo rizikos faktorius yra amžius. Sulėtėjus medžiagų apykaitai, akies lęšiukas pradeda drumstėti. Tai natūralūs senatviniai organizmo pokyčiai. Tačiau jei lęšiuko skaidrumas ima trukdyti įprastiniai veiklai, reiktų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Jaunesniems žmonėms katarakta gali būti

Taip pat skaitykite