Paminėta Klaipėdos krašto diena

Istorinė 1923 m. Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos karinė akcija, po kurios pirmą kartą dešiniau Nemuno buvusi Mažosios Lietuvos dalis įėjo į Lietuvos administracines ribas, svarbi visai Lietuvai. Jeigu ne 1923 m. sausio įvykiai, galbūt Klaipėdos kraštas po Antrojo pasaulinio karo nebūtų atitekęs Lietuvai. Minėdama Sausio 15-ąją – Klaipėdos krašto dieną Mažoji Lietuva pradėjo Etnografinių regionų metus.

Minėdami Klaipėdos krašto dieną susirinkusieji Bitėnų kapinaitėse pagerbė čia atgulusių Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjų atminimą.

 

Pažymint šį svarbų istorinį įvykį Pagėgių kultūros centras pakvietė krašto gyventojus Bitėnų kapinaitėse tylos minute, gėlėmis ir atminimo žvakėms pagerbti Tilžės akto signatarų ir kitų čia atgulusių Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjų atminimą.
Iš Mažosios Lietuvos panteonu tapusių kapinių dalyviai buvo pakviesti į greta esantį Rambyno regioninio parko Lankytojų centrą. Jaukioje salėje susirinkusiųjų šurmulį nutildė įtaigūs Rambyno regioninio parko vyr. kultūrologės Giedrės Skipitienės žodžiai, kaip visada klausytojus pakeliantys virš skubančios kasdienybės ir priverčiantys suklusti, apsižvalgyti, atsigręžti į krašto istoriją. Ir ne veltui. Tądien salės sienas papuošė dailininkės-tekstilininkės Irenos Paliutytės gobelenų paroda, skirta lietuvybės puoselėtojams. Dailininkės sukurti įžymių žmonių portretai tarsi žvelgė į salėje susirinkusius renginio dalyvius, o Bitėnų kaimo vaikai, pristatydami kiekvieno jų nuopelnus Lietuvai ir lietuvybei, teiravosi, ar visus juos mes pažįstame, ar žinome brandžius jų darbus, kurių neturime teisės pamiršti.
Naujas žurnalo „Rambynas“ numeris
Vėliau renginio dalyviams pristatytas naujausias žurnalo „Rambynas“ numeris – jau 8-asis. Šįkart jo viršelį papuošė vieno problemiškiausių Pagėgių krašte Palumpių dvaro nuotrauka. Žurnalo vyr. redaktorė Diana Milašauskienė trumpai apžvelgė naujausio žurnalo numerio straipsnius, pasidžiaugė ir padėkojo jų autoriams, kurių dauguma –Pagėgių ir Tauragės krašto žmonės. Redaktorė visų susirinkusiųjų vardu pasveikino ir padėkojo tauragiškiui, vienam iš žurnalo autorių Edmundui Mažrimui, kuris 2014 metais apdovanotas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukime Lietuvai“ už visuomeniškai aktualią publicistiką. Savo straipsnį apie Skalvos krašto archeologinius tyrinėjimus apibendrino jauniausias žurnalo autorius archeologas tauragiškis Darius Kiniulis. Žodį tarė parodą padėjęs suorganizuoti Lietuvos konsulas Tilžėje gerb. prof. Bronius Makauskas. Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis su renginio dalyviais pasidalino mintimis apie kultūros paveldo, ypač krašto dvarų, apsaugos problemas, taip pat žurnalo straipsnių autoriams dovanojo naujus 2015 metų kalendorius.
Savo neprilygstama tarmiška daina apie Bitėnus renginį užbaigė lumpėniškė Aurelija Jankauskytė. Po renginio buvo galima įsigyti žurnalų „Rambynas“ ir jų komplektų. Renginio šeimininkai tradiciškai kvietė pasivaišinti Vilkyškių bendruomenės pagaminta Rambyno žolelių arbata, namine duona, sūriu, medumi.

„Pamario“ inf.

 

Prie dailininkės Irenos Paliutytės sukurtų gobelenų – įžymių žmonių portretų Bitėnų moksleiviai papasakojo apie jų nuopelnus Lietuvai ir lietuvybei.

Žurnalo „Rambynas“ vyr. redaktorė Diana Milašauskienė trumpai pristatė naują leidinio numerį.
D. Brazausko ir E. Skipičio nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną – apie saugumą keliuose visiems eismo dalyviams

Rugsėjo 26 d., sekmadienį,  Lietuvoje jau dvyliktą kartą bus minima Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena. Jos tikslas – priminti visiems apie pagarbą vieni kitiems kelyje, pagalvoti, ar mes, kiekvienas iš mūsų, tinkamai elgiamės kelyje. Anot VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcijos) direktoriaus Remigijaus Lipkevičiaus, svarbiausia – kiekvieno atsakomybė už save patį ir kitą žmogų. Todėl minėdami Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną primename, kad saugumas priklauso tik nuo mūsų pačių. Vienas neatsakingas poelgis – viršytas greitis, vairavimas apsvaigus, važiavimas neprisisegus

Martyno Pekarsko „Pilis“ – personalinė paroda Kintuose

Spalio 1 d. penktadienį, 17.00  val. „Kintai Arts“ rezidencijoje (Kintai, Kuršių g. 30) atidaroma Martyno Pekarsko personalinė kūrybos paroda “Pilis”. Šioje parodoje autorius pristato savo poros metų darbo Kintuose – studijoje miške – rezultatus. Tarp didelio formato eksponatų tapyba, muzikiniu metodu atlikti piešiniai, „ready-made“ artefaktai, tekstai. „Neišeik pro duris ir pažinsi pasaulį. Nedirsčiok pro langą ir išvysi kelius. Juo toliau nukaksi, juo mažiau žinosi. Tad išmintingas žmogus neina ir žino; nežiūri ir permato; neveikia ir nuveikia“. Laozi Parodos autorius:  – Aš

COVID-19: „Šilutės rajone situacija grėsminga“

Taip šiandien, rugsėjo 24-os rytą, sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus vedėja Roma Jovaišaitė. Kadangi praėjusios paros, rugsėjo 23 d., duomenis Statistikos departamentas skelbia po pusės dešimtos, R. Jovaišaitė paminėjo statistiką, sietiną su rugsėjo 22 d. situacija. 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje tenka 550,7 susirgimo atvejo. Šilutės rajone šis skaičius siekia 1008,4 atvejo, tai penkta vieta Lietuvoje, prasčiau tik Rietavo, Telšių, Klaipėdos miesto ir Palangos savivaldybių teritorijose. Užtat Raseinių rajone šis skaičius tėra 137,2… Lietuvoje per savaitę iš atliktų tyrimų

Meras praskleidė Savivaldybės detektyvo uždangą

Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio rugsėjo 17 d. potvarkiu buvo sudaryta tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija. Ir po pirmojo komisijos narių susirinkimo niekas nieko neaiškino. Pirmininkė dėl nedarbingumo nedalyvavo, kiti keturi nariai informacijos siūlė kreiptis vis į savo kolegas… Tai ir beliko pavadinti itin slaptu detektyvu Šilutės rajono savivaldybėje. Tuomet rašėme: 2021 m. rugsėjo 17 d. mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu sudaryta Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija. Kieno ir kokį nusižengimą tirs ši komisija? Paslaptis! Daugiau išsiaiškinti nieko nepavyko…   Visas ankstesnis straipsnis

Taip pat skaitykite