Pamąstymai prie litro mėlynių

Pirmadienio vakarą Šilutės centrinėje gatvėje moteris pardavinėjo mėlynes: už litrą uogų – 4 Eur. Iš įpročio perskaičiavus litais – 13,8 Lt už litrą mėlynių!..

Kas kaip nori, tas taip prekiauja...

Kas kaip nori, tas taip prekiauja…

Išgirdusi nuostabos žodžių, moteris aiškino taip, kaip Lietuvoje jau girdime labai dažnai: esą kiek kainavo litais, tiek dabar viskas kainuoja eurais. „O atlyginimai irgi tokie? Kiek uždirbdavome litais, tiek dabar uždirbame eurais?“ – išdrįsau paklausti.
Dar išdrįsau priminti, kad tokių kainų už mėlynes niekada nebuvo buvę, jos net brangesnės už pirmąsias šiųmečio derliaus braškes, su kuriomis vargo tikrai daugiau negu su mėlynėmis. Net braškių daigai – brangūs, be to, reikia sodinti, ravėti, laistyti, dengti nuo šalčio, paukščių… Matyt, tik braškių augintojai žino, kokia yra reali šio derliaus kaina, kiek išlaidų ir kiek pelno.
Ne viena kalbinta moteris pativirtino, kad už mėlynių litrą teko mokėti 8, 7, 6 litus, tačiau 4 eurai už litrą – tai jau baisoka kaina už miško uogas.
Turgelis ar saviveikla?
Šilutiškiai neaplenkia „turgelio“ šalia Šilutės halės. Yra ten keli tik stalai ir suolai, kur nuolat moterys pardavinėja daržo ar sodo gėrybes. Viena maloniai įpiršo česnakų „iš savo daržo“dvigubai brangiau negu parduodama halėje. Pasirodo, įsigudrinta česnakus iš prekybos centrų pardavinėti kaip pačių užaugintus…
Braškių, trešnių, vyšnių, mėlynių ar aviečių pardavinėjama prie abiejų įėjimų į halę. Aikštelės, kiemas – pilnas nuolat atvažiuojančių ar išvažiuojančių automobilių. Jie ir vėjas kelia dulkes, per karščius buvo ir musių. Iš Lenkijos atvežtos uogos jau nebešviežios, o jos supiltos į indelius tebelaikomos saulėje. Ar uogų pardavėjos kada plaunasi rankas?
Šilutėje turgus veikia trečiadieniais ir šeštadieniais. Negi neįmanoma mieste rasti tinkamos vietos kitomis savaitės dienomis veikiančiai lauko prekyvietei, kur miestelėnai be baimės nusipirktų šviežių uogų, bulvių, morkų, svogūnų laiškų, salotų, agurkų, pomidorų, česnakų ir kitko? Tiesiai iš sodo ar daržo – ant prekystalio. Naudos būtų ir pardavėjams, ir pirkėjams.
Antradienį
Vėl pardavinėjo iš Lenkijos atvežtas braškes, trešnes, avietes, vyšnias. Prekiauja, kaip teko išgirsti viešą pastabą, nepilnametės mergaitės. Viena oriai pamokė, kad jų fotografuoti negalima, būtina gauti jų sutikimą. Žinoma, fotografuotis nė viena nesutiko. Pagirtina, kad nepilnametės dirba, tačiau akivaizdi baimė, kad tik kas nesužinotų, nepamatytų, neperskaitytų, kad jos dirba tokį darbą, ar gal tiesiog gėdijasi pasirodyti, kad dirba, kai bendraamžiai poilsiauja? Gal toks darbas yra tarsi skelbimas apie nepriteklius šeimoje?
Atsakymo neiškosime, nes dar nepamiršau, kad vaikystėje surinktas mėlynes, spanguoles, bruknes pardavinėti turguje irgi būdavo labai gėda.
Viena moteris antradienį per pietus už litrą mėlynių prašė 3 Eur, kita – 3,50 Eur. Pigesnės prasčiau ir atrodė, jas moteris sakė rinkusi Kulynų miške, gausu mėlynių esą ir Juknaičių miškuose.
Kilogramas šviežių bulvių – 70 centų. Už litrą voveraičių – 3 Eur.
Iš Lenkijos atvežtos avietės, trešnės – po 2,5 euro už kilogramą, braškių kilogramas – 2,30 Eur.
„Mes – ne tinginiai…“
Daiva, nepanorusi sakyti savo pavardės, už litrą gražiai atrodančių mėlynių prašė 3,5 euro. Uogavusi Lapynų miškuose, ten mėlynių yra, litrą galima priskinti per pusvalandį. Moteris sakė turinti bedarbį vyrą, keturis vaikus. Mažajam tik 9 mėnesiai. Moteris džiaugėsi radusi laiko ir surinkusi tris litrus mėlynių – parduos, gaus kelis eurus. Ant staliuko ji turėjo išdėliojusi ir atstovaujamos firmos prekių – muilų, šampūnų ir t. t. Iš prekių platinimo irgi prisidurianti.
Šešiolikmetis, penkiolikmetis ir devynmetis jos sūnūs irgi uogauja, užsidirba pinigų ir rudeniop nusiperka daugelį būtinų mokyklinių prekių. „Nuo mažens eidavo uogauti su močiute, jie – darbštuoliai, mano pasididžiavimas. Negeriu, nerūkau. Mes – ne tinginiai, dirbame ir stengiamės bent šiek tiek užsidirbti“, – kalbėjo Daiva, gyvenanti Miestaliuose.

Stasė SKUTULIENĖ

Pirkėjų nebaido nei kainos, nei iš už sienos parvežtos uogos, nei prekybos sąlygos.

Pirkėjų nebaido nei kainos, nei iš už sienos parvežtos uogos, nei prekybos sąlygos.

2 komentarai

  • tiesa

    gerbiama žurnalistė,juk ne visi esam ar būsim buožėm,ir nenorėkit,kad vergautu dauguma.

  • Joo

    Jeigu nepatinka prašom nepirkti. Nėra ko čia priekabiauti prie vargstančių žmonių. Reikia džiaugtis ir didžiuotis kad žmonės dirba.Dėl kalfiorų elitas verkė kad neįperka. Tas pats ir su mėlynėmis. Važiuokit ir pasirinkit. Tik vargu ar jos bus pigesnės kai viską suskaičiuosit. Prekeiviai dar ir mokesčius (ar baudas) už prekiavimą viešose vietose privalo mokėt.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pieno separatoriai – šiuolaikinio verslo pagalbininkai

Daugelis mūsų kasdien vartoja pieno produktus, geria gryną pieną. Tačiau taip pat daugelis nepagalvoja apie tai, kaip pienas pasiekia mūsų stalą, mūsų stiklines ir tuo pačiu skrandžius.  Žinoma, tai yra ilgas darbas, kuris prasideda gyvūno priežiūra ir baigiasi technikos indėliu, kuris garantuoja ne tik tikslumą, tačiau ir našumą. Darbų optimizacijai reikalingas pieno separatorius be kurio šiuolaikinė pieninkystės rinka nebūtų tokia gera kokia yra šiuo metu. Nors įranga buvo išrasta jau XIX amžiuje, tačiau plačiai pradėta naudoti tik XX. Šiuo metu

Kokybiški dažai, lakas bei klijai Kaune – kaip išsirinkti?

Kokybiškos ir tinkamos priemonės yra bene svarbiausias aspektas, kai kalbame apie įvairius remonto darbus. Esminiais faktoriais dažniausiai tampa būtent geras lakas, dažai bei klijai. Kaunas pasižymi išties didele šių prekių pasirinkimo įvairove, todėl garantuotai surasite jus labiausiai tenkinantį variantą. Visgi, sudėtingiausiu aspektu gali būti nežinojimas, nuo kur pradėti šias paieškas. Geriausiu pagalbininku šioje situacijoje galėtų būti info.lt portalas, mat čia vienoje vietoje surasite daug skirtingų įmonių, o tai palengvins išsirinkti optimaliausią variantą. Kokybiški dažai Dažai Kaune yra viena populiariausių prekių,

Savivaldybė planuoja imti 750 tūkst. Eur ilgalaikę paskolą

Ar imti ilgalaikę 750 tūkst. eurų paskolą spalio paskutinę savaitę bus svarstoma Šilutės r. savivaldybės tarybos posėdyje. Kitą savaitę vyksiančiuose Tarybos komitetų posėdžiuose dėl to vyks svarstymai ir diskusijos. Savivaldybės Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja Dorita Mongirdaitė vietos politikams pateiktame aiškinamajame rašte nurodo, kad  Savivaldybės 2021 metų prognozuojamos pajamos, nuo kurių skaičiuojamas Savivaldybės skolinimosi limitas, yra 25 823 tūkst. eurų. Savivaldybės skolinimosi limitas (60 proc.) sudaro 15 493,8 tūkst. eurų. Savivaldybės negrąžintų ilgalaikių paskolų likutis 2021 m. sausio 1 d.

Ar pabrangs ugdymas Šilutės meno mokykloje?

Šilutės meno mokykla kreipėsi į Savivaldybę prašydama padidinti mokesčius už mokinių ugdymą šioje įstaigoje. Jau perengtas sprendimo projektas. Jį svarstys kitą savaitę Tarybos komitetuose, o galutinį žodį tars Savivaldybės taryba spalio pabaigoje vyksiančiame posėdyje.   Svarstoma, kad  meno mokyklos dailės, muzikos bei šokio skyriuose nuo lapkričio 1 d. galiotų tokio dydžio mokesčiai:   besimokantiems pagal dailės arba muzikos ankstyvojo ugdymo programą – 16 Eur;   besimokantiems dailės ir šokio skyriuose pagal pradinio arba pagrindinio ugdymo programas – 16 Eur;  

Taip pat skaitykite