Pamąstymai prie litro mėlynių

Pirmadienio vakarą Šilutės centrinėje gatvėje moteris pardavinėjo mėlynes: už litrą uogų – 4 Eur. Iš įpročio perskaičiavus litais – 13,8 Lt už litrą mėlynių!..

Kas kaip nori, tas taip prekiauja...

Kas kaip nori, tas taip prekiauja…

Išgirdusi nuostabos žodžių, moteris aiškino taip, kaip Lietuvoje jau girdime labai dažnai: esą kiek kainavo litais, tiek dabar viskas kainuoja eurais. „O atlyginimai irgi tokie? Kiek uždirbdavome litais, tiek dabar uždirbame eurais?“ – išdrįsau paklausti.
Dar išdrįsau priminti, kad tokių kainų už mėlynes niekada nebuvo buvę, jos net brangesnės už pirmąsias šiųmečio derliaus braškes, su kuriomis vargo tikrai daugiau negu su mėlynėmis. Net braškių daigai – brangūs, be to, reikia sodinti, ravėti, laistyti, dengti nuo šalčio, paukščių… Matyt, tik braškių augintojai žino, kokia yra reali šio derliaus kaina, kiek išlaidų ir kiek pelno.
Ne viena kalbinta moteris pativirtino, kad už mėlynių litrą teko mokėti 8, 7, 6 litus, tačiau 4 eurai už litrą – tai jau baisoka kaina už miško uogas.
Turgelis ar saviveikla?
Šilutiškiai neaplenkia „turgelio“ šalia Šilutės halės. Yra ten keli tik stalai ir suolai, kur nuolat moterys pardavinėja daržo ar sodo gėrybes. Viena maloniai įpiršo česnakų „iš savo daržo“dvigubai brangiau negu parduodama halėje. Pasirodo, įsigudrinta česnakus iš prekybos centrų pardavinėti kaip pačių užaugintus…
Braškių, trešnių, vyšnių, mėlynių ar aviečių pardavinėjama prie abiejų įėjimų į halę. Aikštelės, kiemas – pilnas nuolat atvažiuojančių ar išvažiuojančių automobilių. Jie ir vėjas kelia dulkes, per karščius buvo ir musių. Iš Lenkijos atvežtos uogos jau nebešviežios, o jos supiltos į indelius tebelaikomos saulėje. Ar uogų pardavėjos kada plaunasi rankas?
Šilutėje turgus veikia trečiadieniais ir šeštadieniais. Negi neįmanoma mieste rasti tinkamos vietos kitomis savaitės dienomis veikiančiai lauko prekyvietei, kur miestelėnai be baimės nusipirktų šviežių uogų, bulvių, morkų, svogūnų laiškų, salotų, agurkų, pomidorų, česnakų ir kitko? Tiesiai iš sodo ar daržo – ant prekystalio. Naudos būtų ir pardavėjams, ir pirkėjams.
Antradienį
Vėl pardavinėjo iš Lenkijos atvežtas braškes, trešnes, avietes, vyšnias. Prekiauja, kaip teko išgirsti viešą pastabą, nepilnametės mergaitės. Viena oriai pamokė, kad jų fotografuoti negalima, būtina gauti jų sutikimą. Žinoma, fotografuotis nė viena nesutiko. Pagirtina, kad nepilnametės dirba, tačiau akivaizdi baimė, kad tik kas nesužinotų, nepamatytų, neperskaitytų, kad jos dirba tokį darbą, ar gal tiesiog gėdijasi pasirodyti, kad dirba, kai bendraamžiai poilsiauja? Gal toks darbas yra tarsi skelbimas apie nepriteklius šeimoje?
Atsakymo neiškosime, nes dar nepamiršau, kad vaikystėje surinktas mėlynes, spanguoles, bruknes pardavinėti turguje irgi būdavo labai gėda.
Viena moteris antradienį per pietus už litrą mėlynių prašė 3 Eur, kita – 3,50 Eur. Pigesnės prasčiau ir atrodė, jas moteris sakė rinkusi Kulynų miške, gausu mėlynių esą ir Juknaičių miškuose.
Kilogramas šviežių bulvių – 70 centų. Už litrą voveraičių – 3 Eur.
Iš Lenkijos atvežtos avietės, trešnės – po 2,5 euro už kilogramą, braškių kilogramas – 2,30 Eur.
„Mes – ne tinginiai…“
Daiva, nepanorusi sakyti savo pavardės, už litrą gražiai atrodančių mėlynių prašė 3,5 euro. Uogavusi Lapynų miškuose, ten mėlynių yra, litrą galima priskinti per pusvalandį. Moteris sakė turinti bedarbį vyrą, keturis vaikus. Mažajam tik 9 mėnesiai. Moteris džiaugėsi radusi laiko ir surinkusi tris litrus mėlynių – parduos, gaus kelis eurus. Ant staliuko ji turėjo išdėliojusi ir atstovaujamos firmos prekių – muilų, šampūnų ir t. t. Iš prekių platinimo irgi prisidurianti.
Šešiolikmetis, penkiolikmetis ir devynmetis jos sūnūs irgi uogauja, užsidirba pinigų ir rudeniop nusiperka daugelį būtinų mokyklinių prekių. „Nuo mažens eidavo uogauti su močiute, jie – darbštuoliai, mano pasididžiavimas. Negeriu, nerūkau. Mes – ne tinginiai, dirbame ir stengiamės bent šiek tiek užsidirbti“, – kalbėjo Daiva, gyvenanti Miestaliuose.

Stasė SKUTULIENĖ

Pirkėjų nebaido nei kainos, nei iš už sienos parvežtos uogos, nei prekybos sąlygos.

Pirkėjų nebaido nei kainos, nei iš už sienos parvežtos uogos, nei prekybos sąlygos.

Hits: 474

2 komentarai

  • tiesa

    gerbiama žurnalistė,juk ne visi esam ar būsim buožėm,ir nenorėkit,kad vergautu dauguma.

  • Joo

    Jeigu nepatinka prašom nepirkti. Nėra ko čia priekabiauti prie vargstančių žmonių. Reikia džiaugtis ir didžiuotis kad žmonės dirba.Dėl kalfiorų elitas verkė kad neįperka. Tas pats ir su mėlynėmis. Važiuokit ir pasirinkit. Tik vargu ar jos bus pigesnės kai viską suskaičiuosit. Prekeiviai dar ir mokesčius (ar baudas) už prekiavimą viešose vietose privalo mokėt.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite