Pamąstymai prie litro mėlynių

Pirmadienio vakarą Šilutės centrinėje gatvėje moteris pardavinėjo mėlynes: už litrą uogų – 4 Eur. Iš įpročio perskaičiavus litais – 13,8 Lt už litrą mėlynių!..

Kas kaip nori, tas taip prekiauja...

Kas kaip nori, tas taip prekiauja…

Išgirdusi nuostabos žodžių, moteris aiškino taip, kaip Lietuvoje jau girdime labai dažnai: esą kiek kainavo litais, tiek dabar viskas kainuoja eurais. „O atlyginimai irgi tokie? Kiek uždirbdavome litais, tiek dabar uždirbame eurais?“ – išdrįsau paklausti.
Dar išdrįsau priminti, kad tokių kainų už mėlynes niekada nebuvo buvę, jos net brangesnės už pirmąsias šiųmečio derliaus braškes, su kuriomis vargo tikrai daugiau negu su mėlynėmis. Net braškių daigai – brangūs, be to, reikia sodinti, ravėti, laistyti, dengti nuo šalčio, paukščių… Matyt, tik braškių augintojai žino, kokia yra reali šio derliaus kaina, kiek išlaidų ir kiek pelno.
Ne viena kalbinta moteris pativirtino, kad už mėlynių litrą teko mokėti 8, 7, 6 litus, tačiau 4 eurai už litrą – tai jau baisoka kaina už miško uogas.
Turgelis ar saviveikla?
Šilutiškiai neaplenkia „turgelio“ šalia Šilutės halės. Yra ten keli tik stalai ir suolai, kur nuolat moterys pardavinėja daržo ar sodo gėrybes. Viena maloniai įpiršo česnakų „iš savo daržo“dvigubai brangiau negu parduodama halėje. Pasirodo, įsigudrinta česnakus iš prekybos centrų pardavinėti kaip pačių užaugintus…
Braškių, trešnių, vyšnių, mėlynių ar aviečių pardavinėjama prie abiejų įėjimų į halę. Aikštelės, kiemas – pilnas nuolat atvažiuojančių ar išvažiuojančių automobilių. Jie ir vėjas kelia dulkes, per karščius buvo ir musių. Iš Lenkijos atvežtos uogos jau nebešviežios, o jos supiltos į indelius tebelaikomos saulėje. Ar uogų pardavėjos kada plaunasi rankas?
Šilutėje turgus veikia trečiadieniais ir šeštadieniais. Negi neįmanoma mieste rasti tinkamos vietos kitomis savaitės dienomis veikiančiai lauko prekyvietei, kur miestelėnai be baimės nusipirktų šviežių uogų, bulvių, morkų, svogūnų laiškų, salotų, agurkų, pomidorų, česnakų ir kitko? Tiesiai iš sodo ar daržo – ant prekystalio. Naudos būtų ir pardavėjams, ir pirkėjams.
Antradienį
Vėl pardavinėjo iš Lenkijos atvežtas braškes, trešnes, avietes, vyšnias. Prekiauja, kaip teko išgirsti viešą pastabą, nepilnametės mergaitės. Viena oriai pamokė, kad jų fotografuoti negalima, būtina gauti jų sutikimą. Žinoma, fotografuotis nė viena nesutiko. Pagirtina, kad nepilnametės dirba, tačiau akivaizdi baimė, kad tik kas nesužinotų, nepamatytų, neperskaitytų, kad jos dirba tokį darbą, ar gal tiesiog gėdijasi pasirodyti, kad dirba, kai bendraamžiai poilsiauja? Gal toks darbas yra tarsi skelbimas apie nepriteklius šeimoje?
Atsakymo neiškosime, nes dar nepamiršau, kad vaikystėje surinktas mėlynes, spanguoles, bruknes pardavinėti turguje irgi būdavo labai gėda.
Viena moteris antradienį per pietus už litrą mėlynių prašė 3 Eur, kita – 3,50 Eur. Pigesnės prasčiau ir atrodė, jas moteris sakė rinkusi Kulynų miške, gausu mėlynių esą ir Juknaičių miškuose.
Kilogramas šviežių bulvių – 70 centų. Už litrą voveraičių – 3 Eur.
Iš Lenkijos atvežtos avietės, trešnės – po 2,5 euro už kilogramą, braškių kilogramas – 2,30 Eur.
„Mes – ne tinginiai…“
Daiva, nepanorusi sakyti savo pavardės, už litrą gražiai atrodančių mėlynių prašė 3,5 euro. Uogavusi Lapynų miškuose, ten mėlynių yra, litrą galima priskinti per pusvalandį. Moteris sakė turinti bedarbį vyrą, keturis vaikus. Mažajam tik 9 mėnesiai. Moteris džiaugėsi radusi laiko ir surinkusi tris litrus mėlynių – parduos, gaus kelis eurus. Ant staliuko ji turėjo išdėliojusi ir atstovaujamos firmos prekių – muilų, šampūnų ir t. t. Iš prekių platinimo irgi prisidurianti.
Šešiolikmetis, penkiolikmetis ir devynmetis jos sūnūs irgi uogauja, užsidirba pinigų ir rudeniop nusiperka daugelį būtinų mokyklinių prekių. „Nuo mažens eidavo uogauti su močiute, jie – darbštuoliai, mano pasididžiavimas. Negeriu, nerūkau. Mes – ne tinginiai, dirbame ir stengiamės bent šiek tiek užsidirbti“, – kalbėjo Daiva, gyvenanti Miestaliuose.

Stasė SKUTULIENĖ

Pirkėjų nebaido nei kainos, nei iš už sienos parvežtos uogos, nei prekybos sąlygos.

Pirkėjų nebaido nei kainos, nei iš už sienos parvežtos uogos, nei prekybos sąlygos.

2 komentarai

  • tiesa

    gerbiama žurnalistė,juk ne visi esam ar būsim buožėm,ir nenorėkit,kad vergautu dauguma.

  • Joo

    Jeigu nepatinka prašom nepirkti. Nėra ko čia priekabiauti prie vargstančių žmonių. Reikia džiaugtis ir didžiuotis kad žmonės dirba.Dėl kalfiorų elitas verkė kad neįperka. Tas pats ir su mėlynėmis. Važiuokit ir pasirinkit. Tik vargu ar jos bus pigesnės kai viską suskaičiuosit. Prekeiviai dar ir mokesčius (ar baudas) už prekiavimą viešose vietose privalo mokėt.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip atrasti kokybišką sausą maistą šunims?

Šiuolaikinėje rinkoje gausu įvairių rūšių sauso šunų maisto. Tai sudaro pagrindą dvejoti, kaip rasti tą tinkamą. Tiesa, yra šeimininkų, kurie sauso maisto net neduoda savo augintiniams, tačiau anot specialistų, šuo turi gauti bent šiek tiek sauso maisto davinio. Kas tinka vienam, nereiškia, kad tiks kitam Reikia pripažinti faktą, kad šunys, kaip ir  žmonės yra skirtingi, todėl renkantis maistą, kiekvienas turi savo savitą skonį. Sausas maistas mylimiems šunims gali būti pagamintas iš įvairių maisto produktų: nuo elnienos iki daržovių, todėl atrasti

Nuo 2024 m. visuomeninius pastatus siūloma statyti iš medienos ir organinių medžiagų

Nuo 2024 m. visuomeninius pastatus siūloma statyti iš medienos ir organinių medžiagų, kurios sudarytų 50 proc. viso statinio statybos medžiagų. Tai nurodyta Aplinkos ministerijos darbo grupės dėl organinių ir medienos statybos medžiagų visuomeninių pastatų statybai pateiktoje ataskaitoje. Joje taip pat pažymėta galimybė tokius pastatus statyti aukštesnius, nei kad dabar numato teisės aktai. Balandžio mėnesį suformuotos darbo grupės ataskaitoje pateiktas veiksmų planas tikslui pasiekti – statyti statinius iš atsinaujinančių išteklių (organinių, medinių) konstrukcijų, kurios sudarytų 50 proc. statybinių medžiagų. Nors šiuo

Lietuvos paštas planuoja dvigubai išplėsti paštomatų tinklą

Lietuvos paštas paskelbė viešąjį konkursą, kuriuo planuoja įsigyti iki 280 naujų paštomatų. Įgyvendinant paštomatų plėtrą, ateinančiais metais bus įrengta 80 naujų LP EXPRESS paštomatų, o likusią įrangą planuojama įsigyti iki 2025 metų. „Jau kelis metus stebime tendenciją, kai siunčiamų daiktų kiekis auga, o laiškų – mažėja. Pandemijos laikotarpiu visuomenės apsipirkimo bei siuntimo įpročiai dar sparčiau keitėsi – stipriai augo siuntų segmentas. Klientai ypač pamėgo paštomatus kaip greitą, patogų ir aplinkai draugiškesnį siuntimo būdą. Prognozuojame, kad tokie siuntimo įpročiai išliks ir

Ligonių kasos vaiko sveikatos pažymėjimais ragina pasirūpinti iš anksto

Nors iki naujų mokslo metų pradžios dar geras mėnuo, ligonių kasos jau dabar primena tėvams apie būtinybę atlikti profilaktinę vaikų sveikatos patikrą. Vizito pas šeimos gydytojus raginama neatidėlioti, nes rudenį prie medikų kabinetų gali nutįsti pasitikrinti atėjusiųjų eilės. Kasmet profilaktiškai tikrintis sveikatą pas savo šeimos gydytoją bei gydytoją odontologą privaloma visiems vaikams iki 18 metų. Už šią patikrą sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis sudariusiose gydymo įstaigose mokėti nereikia, nes vaikai yra draudžiami valstybės – jiems suteiktos paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos

Taip pat skaitykite