Pamariškiai kroso bėgikai – treti šalyje

Lietuvos lengvosios atletikos kroso taurės 5-ojo etapo varžybose lapkričio 12 d. Kuršių Nerijos nacionaliniame parke šilutiškių rinktinė (treneriai Lina Leikuvienė, Stasys Oželis, Medardas Urmulevičius) tarp rajonų komandų niekam neužleido trečios vietos, į kurią įšoko po 4-ojo etapo Jurbarke. Mūsiškiai 5 etapuose surinko 337 taškus. Į priekį komandą traukė trečias vietas pelnę bėgikai Gerda Bartkutė, Justas Budrikas ir Kęstas Mickus.

Lietuvos lengvosios atletikos kroso taurės varžybų prizininkai, trečiąsias vietas laimėję (iš kairės) Justas Budrikas, Gerda Bartkutė ir Kęstas Mickus. Linos Leikuvienės nuotr.

Lietuvos lengvosios atletikos kroso taurės varžybų prizininkai, trečiąsias vietas laimėję (iš kairės) Justas Budrikas, Gerda Bartkutė ir Kęstas Mickus.
Linos Leikuvienės nuotr.

Kroso taurės varžybos – komandinės, pradžia – balandžio mėnesį raižytoje Raseinių trasoje. Gegužę ir rugsėjį lenktyniauta lengvesnėje Palangos trasoje. Ketvirtojo etapo varžybos spalio mėnesį Jurbarke vyko darganotu, vėsoku oru. Lenktyniauja penkių amžiaus grupių sportininkai: vaikai (g. 2003 m. ir jaunesni), jaunučiai (g. 2001–2002 m.), jauniai (g. 1999–2000 m.), jaunimas (g. 1997–1998 m.) ir suaugusieji (g. 1996 m. ir vyresni).
Rajonų grupėje įskaitinių taškų pelnė 20 komandų. Po penkių etapų pirmą vietą užėmė Šiaulių rajonas (483 taškai), antra liko Marijampolės rajono rinktinė (458), trečia – Šilutės sporto mokyklos rinktinė (337 tšk.). Į geriausių komandų dešimtuką dar pateko Pakruojis (297), Raseiniai( 267), Vilkaviškis (259), Švenčionys (227), Kelmė (202), Vilniaus r. (189), Tauragė (161). Paskutinę, 20–ą vietą užėmusi Joniškio komanda tepelnė 4 taškus. Pagėgiškiai, dalyvavę vieno etapo varžybose ir gavę 5 taškus, tenkinosi 19-a vieta. Tarp miestų komandų po 5 etapų pirmą vietą užėmė Klaipėdos bėgikai, pelnę 983 tšk. Klaipėdiečiai aplenkė Šiaulių ir Kauno komandas.
Kroso taurės varžybų tikslas: išaiškinti pajėgiausius Lietuvos bėgikus. Šių varžybų kuratorius, klaipėdietis lengvosios atletikos treneris Mindaugas Krakys, ieškantis rezervo ir papildymo šalies rinktinei, šilutiškius gyrė už organizuotumą, valią, gerus komandinius ir individualius rezultatus. Visi žino, kad lengvoji atletika yra sunki, daug darbo, pastangų reikalaujanti sporto šaka. Džiugu, kad šilutiškiai vis pelno prizines vietas, stebindami savo varžovus.
Šilutės garbę Smiltynėje gynė 13 lengvaatlečių. Gerda Bartkutė (vaikų gr.), bėgusi 1500 m, finišavo trečia. Distanciją įveikė per 05:52 min. Penkta atbėgo Neringa Kuprytė – 06:21 min. Komandai taškų dar pridėjo Inga Nausėdaitė, Eimantas Dabulskis.
Jaunutės bėgo 2385 metrus. Julija Baciūtė užėmė 8-ą vietą (10:37 min., pelnė 10 tšk.). Taškų komandai pridėjo ir dešimta likusi Erestida Bagdonaitė. Tarp jaunučių pasižymėjo Justas Budrikas (4-a vieta, 08:29 min.). Osvaldas Gusčius liko tryliktas (09:22 min.).
Jaunių distancija – 5140 m. Kęstas Mickus finišavo septintas (19:25 min.). Jokūbas Tubutis liko dešimtas (22:45 min.). Greičiausias buvo vilnietis Eduardas Rimas Survilas, trąsą įveikęs per 17:43 min.
Penktojo etapo varžybose Smiltynėje Šilutės sporto mokyklos rinktinė iškovojo trečią vietą. Treti liko ir galutinėje įskaitoje. Galutinės pamariškių bėgikų užimtos vietos: Gerda Bartkutė (66 tšk.), Justas Budrikas (62 tšk.), Kęstas Mickus (61 tšk.) – treti; Julija Baciūtė (45 tšk.) – ketvirta; Neringa Kuprytė (24 tšk.), Emilė Balodytė (35 tšk.), Gytis Šumalovas (29 tšk.) – aštunti; Robertas Petraitis (16 tšk.) – 13-as; Jokūbas Tubutis (8 tšk.) – 20-as. Komandai dar talkino ir taškų pelnė Inga Nausėdaitė, Erestida Bagdonaitė, Osvaldas Gusčius, Aurimas Bendžius, Nedas Zaniauskas ir Eimantas Dabulskis.
Romualdas Mažutis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Besidomintiems paukščių gyvenimu

Į Lietuvą sugrįžtantiems gandrams sutvarkyta per 100 lizdų Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prisideda prie saugesnės aplinkos paukščiams – išlydėjus ir laukiant sugrįžtančių į Lietuvą gandrų, ant elektros linijų atramų pavojingai sukrauti gandralizdžiai sutvarkomi arba iškeliami ant specialių platformų. Kasmet perėti į Lietuvą parskrendantys gandrai lizdus suka tiesiai ant elektros linijų atramų. Pasak ESO Tinklų eksploatavimo tarnybos direktoriaus Virgiliajus Žukausko, elektros skirstymo oro linijos nėra natūrali gandrų buveinė. Todėl kasmet ESO perkelia gandralizdžius. Nuo praėjusių metų kovo ESO perkėlė net

Atsakė į amžiną klausimą: kuo skiriasi balto ir rudo lukšto kiaušiniai?

Tik baltus arba vien rudus – daugelis iš įpročio renkasi būtent vienos spalvos kiaušinius. Kitus veikia įsitikinimas, kad skirtinga lukšto spalva reiškia ir skirtingą kiaušinio kokybę. Tiesa, anot Vaidos Budrienės, prekybos tinko „Iki“ komunikacijos vadovės, prieš Velykas šios dvi pirkėjų grupės susivienija ir daugiausiai renkasi būtent baltuosius kiaušinius, kuriuos marginti yra paprasčiau. „Kasmet pastebime, kad prieš Velykas itin išauga kiaušinių baltu lukštu pardavimai. Šiuo metu kaip tik specialiai šiai šventei turime itin didelį tokių kiaušinių pasirinkimą. Taip pat šiuo laikotarpiu

Didėja transporto techninės apžiūros kainos

Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) pagal Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros maksimalių kainų nustatymo metodiką apskaičiavo, kiek nuo šių metų liepos mėnesio transporto priemonių savininkams kainuos techninės apžiūros paslauga. Techninės apžiūros kainos indeksuojamos kiekvienais metais, atsižvelgiant į infliacijos ir darbo užmokesčio pokyčius šalyje, jei darbo užmokesčio pokytis nuo paskutinio kainų tvirtinimo yra lygus arba viršija 9 proc. ir/arba infliacijos/defliacijos pokytis yra lygus arba viršija 5 proc. pagal Statistikos departamento duomenis. Pagal 2023 m. kovo mėnesį Statistikos departamento pateiktus naujausius duomenis

Saulės moduliai: kuo juos nuplauti pavasarį?

Po tamsios ir niūrios žiemos saulės modulių savininkai ruošiasi pradėti „gaudyti“ pavasario saulę. Tačiau kartu su prasidedančiu intensyviu saulės gamybos sezonu patariama nepersistengti valant, plaunant ar kitaip bandant nušveisti saulės modulius. Energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ saulės produktų vadovė Domantė Navarskaitė atkreipia dėmesį, kad nuo saulės modulių įvairūs nešvarumai pakankamai efektyviai pasišalina patys. „Saulės moduliai yra statomi kampu, su nuolydžiu, todėl paprastai krituliai juos neblogai nuplauna be jokių papildomų žmogaus pastangų. Taip nuo modulių gerai pašalinamos dulkės, medžių lapai ar

Taip pat skaitykite