Pamariškiai gerino asmeninius rekordus

Šilutės stadione vykusiose Klaipėdos apskrities lengvosios atletikos asmeninėse jaunučių (14-15 m.) ir jaunių (16-17 m.) pirmenybėse varžėsi per 200 sportininkų. Net 27 apdovanojimus pelnė Šilutės sporto mokyklos auklėtiniai. Po du čempionų titulus iškovojo Justė Šertvytytė, Rimvydas Anukas, Gytis Šumalovas ir Džordanas Kinčius, o be konkurencijos dalyvavęs švėkšniškis, abiturientas Viktoras Jurkaitis iš Jurkaičių kaimo šuolio į aukštį sektoriuje perskriejo kartelę, iškeltą į dviejų metrų aukštį.

Šilutės sporto mokyklos rinktinė su savo treneriais L. Leikuviene (kairėje) ir S. Oželiu (dešinėje).
Vaidoto Vilko nuotr.

Pirmenybes organizavo Klaipėdos apskrities lengvosios atletikos federacija (prezidentas V. Jurgelevičius) ir Šilutės sporto mokykla (direktorius A. Lileikis). Vyko 15 rungčių varžybos. Dalyvavo Klaipėdos, Klaipėdos r. (Gargždų), Kretingos, Palangos, Plungės, Tauragės, Skuodo, Šilalės, Šilutės ir Vilkyčių lengvaatlečiai. Šilutės sporto mokyklos rinktinę sudarė trenerių Stasio Oželio, Linos Leikuvienės, Medardo Urmulevičiaus auklėtiniai. Kiekvienas sportininkas galėjo išbandyti jėgas dviejose rungtyse. Varžybų vyr. teisėjo pareigas ėjo S. Oželis, vyr. sekretorė – L. Leikuvienė, talkino teisėjai P. Dylertas, R. Junutis, kiti. Komandų vadovams ir sportininkams Šilutės stadionas patiko, pastabų dėl varžybų negauta.
Jaunučiai siekė tik prizinių vietų
Jaunučių varžybose pasižymėjo šilutiškis Rimvydas Anukas, greičiausiai nubėgęs 1500 ir 800 m (4;45 ir 2;11,44). Pirmos vietos medalis įteiktas ir Gretai Šertvytytei – ji greičiausiai bėgo 800 m (2;39). Jos treniruočių draugė Julija Baciūtė finišavo trečia, o lenktyniaudama1500 m distancijoje pelnė antros vietos diplomą ir medalį. Kristina Jašauskaitė trišuoliu nušoko 10,19 m – 1 vieta, bėgdama 400 m finišo ribą kirto antra (1;04,53). Du sidabro medalius iškovojo Jurga Rudytė: ietį numetė 28,35 m, rutulį nustūmė 9,78 m. Justas Stulpinas diską nuskraidino 35,60 m – 2 vieta, rutulį nustūmė 11,48 m – 3 vieta. Dvi antras vietas užėmė Jokūbas Tubutis, bėgęs 400 ir 800 m (55,54 sek. ir 2;11,83). 300 m barjerinio bėgimo rungtyje Emilija Saudargaitė liko antra – 53,19. Švėkšniškis aštuntokas Džordanas Kinčius laimėjo du pirmos vietos medalius: toliausiai metė diską (39,88 m), į tolį nušoko 5,73 m. Jis neturėjo sau lygių ir trišuolio varžybose, nors šoko pirmą kartą – 12,24 m. Kadangi tai buvo jo trečioji rungtis, dalyvavo individualiai. Tačiau švėkšniškiai šios rungties pirmos vietos laurų kitiems neatidavė – nugalėjo Aleksas Vaitiekus (10,57 m). Šuolio į aukštį varžybose Aleksas liko antras (1,60 m). Tarp mergaičių šuolio į aukštį rungtį laimėjo krepšininkė Livija Kaktaitė, pagerinusi asmeninį rekordą – 1,45 m. Ieties metimo varžybose ji tenkinosi trečiąja vieta. Ilgų nuotolių bėgikas Kęstutis Mickus laimėjo du bronzos medalius.
Šilutiškis Aurimas Bendžius džiaugėsi sidabro medaliais: finišavo antras bėgdamas 1500 ir 3000 m (4;55,0 ir 10;12,56). Martynas Lidžius ir Giedrė Sudeikytė bėgo 300 m su barjerais: Martynas užėmė antrą vietą, Giedrė – trečią. Šarūnas Kostiuška trišuoliu nušoko 10,06 m – 2 vieta.
Mūsiškiai įrodė, kad taikosi tik į prizines vietas.
Pamariškiai jauniai – tarp lyderių
Šilutiškis Gytis Šumalovas pirmą varžybų dieną greičiausiai bėgo 1500 m, antrą – 3000 m. Abu kartus gerino savo asmeninius rekordus. Trumpesnę distanciją įveikė per 4;39,0, ilgesnę – per 10;07,55, asmeninį rekordą pagerino net 40 s. Treneris S. Oželis tuo labai patenkintas. Gyrė jis ir sprinterę Giedrę Vytuvytę, kuri, nepaisydama kojos skausmo, buvo nepralenkiama 100 m bėgimo take (12,8 s.), o bėgdama 200 m finišavo antra (26,49 s.).
Gintarė Kuisytė buvo nepralenkiama 400 barjerinio bėgimo takelyje (1;14,26, 1 vieta). Bėgdama 400 m ji pelnė sidabro medalį. Sidabro medalį iškovojo ir Dovydas Maciukevičius, nušokęs trišuoliu 12,52 m. Deimantas Čiupinas 100 m atkarpą įveikė per 11,97 sek. – asmeninis rekordas, trečia vieta.
Trenerės Linos Leikuvienės treniruojama Justė Šertvytytė rutulį nustūmė 12,96 m, ietį nusviedė 35,34 m – dvi pirmosios vietos. Robertas Petraitis laimėjo 400 m b/b rungtį (58,9 sek.), o bėgdamas šią distanciją be barjerų finišavo antras (53,61 s.). Aušra Ambrulaitytė 400 m nubėgo per 1;05,86 – 3 vieta. Švėkšniškė Akvilė Mikutytė diską numetė 21,93 m – 1 vieta, rutulį nustūmė 8,83 m – 3 vieta. Roberta Bernotaitė pelnė sidabro medalį šokdama į aukštį (1,25 m). Airidas Tautvydas šuolio į aukštį varžybose užėmė trečią vietą (1,65 m).
Lengvosios atletikos aistruolius privertė nuščiūti be konkurencijos dalyvavęs Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos abiturientas Viktoras Jurkaitis (treneris M. Urmulevičius) – šuoliu nugara perskriejo kartelę iškeltą į dviejų metrų aukštį. Tai retas rezultatas Šilutės rajono lengvosios atletikos istorijoje. Beje, V. Jurkaitis gyvena Jurkaičių kaime…
Švėkšniškiai iš viso laimėjo 13 medalių.
Čempionus bei prizininkus pasveikino, apdovanojo diplomais ir medaliais Klaipėdos apskrities lengvosios atletikos federacijos prezidentas V. Jurgelevičius ir Šilutės sporto mokyklos direktorius A. Lileikis.

R. D. Mažutis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Virš Žemaičių Naumiesčio plevėsuoja vėliava su auksiniu liūtu, dantyse laikančiu raudoną titnaginį pistoletą

Naumiestiškiai, o gal ir akylesni pravažiuojantieji pastebėjo jau porą savaičių Žemaičių Naumiesčio centre, ant šalia paminklo 1918 metų Nepriklausomybės dalyviams paminklo esančio aukšto flagštoko išdidžiai plevėsuojančią šio miestelio vėliavą. Kitoje gatvės pusėje, prie seniūnijos, plaikstosi valstybinė  trispalvė. Iškelti Žemaičių Naumiesčio vėliavą nusprendė seniūnija. Tuo norima atkreipti dėmesį į garbingą ir įdomią miestelio bei jo apylinkių istoriją. Tuo pačiu didinti pasididžiavimą savo miesteliu. Žemaičių Naumiesčio vėliava sukurta remiantis istoriniu miestelio herbu. 1792 m. balandžio 12 d. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos

12 Pagrindinių Kūčių stalo patiekalų

Kartu su Šv. Kalėdomis, Kūčios yra viena svarbiausių lietuvių švenčių, kuriai skiriamas ypatingas dėmesys. Ši šventė išskirtinė ne tik savo svarba, bet ir giliomis tradicijomis, kurios perduodamos iš kartos į kartą ir yra mažai pakitusios nuo senų laikų. Geriausias pavyzdys – 12 skirtingų patiekalų ant Kūčių stalo, kuriuos vieni sieja su religiniu aspektu ir 12 apaštalų, o kiti su metus sudarančiais 12 mėnesių. Bet kuriuo atveju tiesiog būtina paragauti visų šių gaminių, mat tikima, kad to nepadarius aplankys nesėkmės. Žinoma,

Geras dulkių siurblys – nepamainomas pagalbininkas: kaip išsirinkti tinkamą?

Kad dulkių siurblys taptų nepamainomu pagalbininku, padedančiu namus nepriekaištingai sutvarkyti be vargo ir didelių pastangų, svarbu išsirinkti tinkamą šio prietaiso tipą ir modelį. „Samsung“ produktų ekspertas Vytautas Jurgaitis pataria atsižvelgti į keletą pagrindinių dalykų. 1. Dydis ir tipas Pasak V. Jurgaičio, pirmiausia reikėtų įvertinti, ar prietaisu namuose bus patogu naudotis, ar jis neužims daug vietos. „Labai galingas, tačiau griozdiškas, dulkių siurblys namuose užims daug vietos, o ir siurbiant juo gali būti nepatogu laviruoti tarp baldų, pasiekti sunkiau prieinamas vietas. Tai

Statistikos departamentas skelbia šalies bendrojo produkto antrąjį įvertį (+video)

Bendrojo vidaus produkto antrasis įvertis   2020 m. trečiąjį ketvirtį BVP to meto kainomis siekė 13,2 mlrd. EUR. Palyginti su antruoju 2020 m. ketvirčiu, realiojo BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo teigiamas ir sudarė 3,8 proc. Vertinant gamybos metodu, 2020 m. trečiąjį ketvirtį teigiamam BVP pokyčiui didžiausios įtakos turėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos (2,1 proc. p.), pramonės (0,9 proc. p.), profesinės, mokslinės ir techninės, administracinės ir aptarnavimo veiklos (0,3 proc. p.) įmonių veiklos rezultatai. Vertinant BVP išlaidų metodu, nustatyta, kad

Taip pat skaitykite