„Pamario“ orkestras pasiruošęs „Vario audrai“

„Pamario“ orkestro muzikantai su vadovu Gražvydu Raila, grupės „Pamarietė“ šokėjos su vadove Judre Railiene, svečiai Ugnius Vaiginis ir Rolandas Lukošius.

Sekmadienį Šilutės Vydūno gimnazijos salėje skambėjo Šilutės meno mokyklos pučiamųjų instrumentų fanfarinio orkestro „Pamarys“ muzika, šoko merginų grupė „Pamarietė“, pasirodė mažosios klasikinių šokių atlikėjos. Muzikantų ir šokėjų artimieji sugužėjo pasidžiaugti savo vaikais, o pora garbių svečių atvyko į perklausą įvertinti, kaip orkestras paruošė vasarą vyksiančios Lietuvos šimtmečio dainų šventės „Vardan tos…“ programą.

Scenoje – akį traukiančiais žalias kostiumais pasipuošę orkestro muzikantai, prieš juos – vadovas Gražvydas Raila. Lietuvos nacionalinio kultūros centro vyresnysis specialistas, orkestro vadovas Rolandas Lukošius buvo tylusis perklausos svečias, o apie Lietuvos valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ vyr. dirigentą Ugnių Vaiginį to nepasakytum: garsus dirigentas, trimitininkas, pedagogas, Lietuvos šimtmečio dainų šventės „Vardan tos…“ pučiamųjų instrumentų orkestrų koncerto „Vario audra“ meno vadovas ir pristatė repertuarą, ir pridėjo įvairių gyvenimo detalių. Beje, „Vario audros“ koncerto kūrybinėje grupėje yra ir šilutiškis Gražvydas Raila. Grupės koordinatoriaus darbas patikėtas R. Lukošiui.

Dainų šventė vyks Vilniuje birželio 30 – liepos 6 d. „Vario audra“, subursianti visus pučiamųjų instrumentų žanro kolektyvus, kurių perklausų sąraše per 60, kaip savarankiška Lietuvos dainų šventės programos dalis organizuojama jau trečią kartą. Liepos 5 d. orkestrai drebins sostinės „Siemens“ areną.

Šilutiškių orkestras dalyvaus atliekant „Šimtmečio fanfaras“, koncerto trečiojoje dalyje „Tiltai ir takai“ atliks Mindaugo Tamošiūno „Džiaugsmą“, Algimanto Raudonikio „Baltijos gintarėlius“ (aranžuotė Ugniaus Vaiginio), „Ėjo senis“ (aranžuotė Jaroslavo Cechanovičiaus, Lietuvos radijo ir televizijos orkestro vadovo). Tad kartu su orkestru galima ir padainuoti šią populiarią ir daugelio žinomą dainą. Finale su kitais orkestrais Šilutės „Pamarys“ atliks kompozitoriaus Lino Rimšos „Strazdą“.

Šoka Judrės Railienės vadovaujamos šokių grupės „Pamarietė“ mažosios šokėjos.

Kai orkestras ir grupės „Pamarietė“, kuriai vadovauja Judrė Railienė, merginos padarė pertrauką, į salės vidurį tarsi mėlyni drugeliai suplasnojo mažosios klasikinių šokių šokėjos, kurių artimieji būriu fotografavo akinamai mėlynomis balerinų suknelėmis pasipuošusias mergytes. Jų mokytoja J. Railienė neslėpė jaudulio: o jeigu nepavyks. Mažylių pasirodymą palydėjo garsūs plojimai.

„Skambėkite, trimitai“ – šiuo kūriniu, anot G. Railos, vadinamu „Trimito“ orkestro vizitine kortele, buvo užbaigtas koncertas. Prieš visiems susiburiant bendrai nuotraukai, U. Vaiginis pakilo į sceną ir tik orkestro muzikantams pasakė keletą įkvepiančių ir šiltų sakinių.

Svečio pastebėjimai

„Džiugu, kad Lietuvos šimtmečio dainų šventėje pučiamųjų instrumentų orkestrai turi savo dieną, savo koncertą „Vario audra“. Jūsų miesto, jūsų krašto orkestras „Pamarys“ ten dalyvauja ir užima garbingą vietą. Nėra didesnio stebuklo, kaip grojantis vaikas. Muzika – tai ir geriausia prevencijos priemonė, atitraukianti nuo kompiuterio, telefono. Muzika virpina sielą“, – kalbėjo U. Vaiginis, perklausą pavadinęs tiesiog pasiklausymu, pasikalbėjimu, kaip darniau sugroti visos Lietuvos pūtikų būryje. Ir nešykštėjo komplimentų: „Džiaugiuosi, kad Gražvydas dirba gražų darbą. Ruošia jaunuosius atlikėjus, orkestro kolektyvą, esu Šilutėje lankęsis ir anksčiau, vertinu tai, ką čia pamatau, išgirstu, kad dirbama sutelktai ir sklandžiai“.

Ugnius Vaiginis kalbasi su „Pamario“ orkestro muzikantais.

Dainų šventės programa siekta parodyti valstybės šaknis, praeitį, jos kelią į 100 metų jubiliejų, istorijos kertinius akmenis, ant kurių pastatyta valstybė, tikėjimas, mokslas, kultūra. „Orkestrai pasirodys jau ne Kalnų parke, bet „Siemens“ arenoje. Norime žaisti šviesomis, garsu kitokioje erdvėje, kad koks lietus nesutrukdytų. Lauksime visų liepos 5 dieną, visus kviečiu kartu švęsti „Vardan tos…“, – kalbėjo U. Vaiginis.

Stasė SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite