„Pamario“ orkestras pasiruošęs „Vario audrai“

„Pamario“ orkestro muzikantai su vadovu Gražvydu Raila, grupės „Pamarietė“ šokėjos su vadove Judre Railiene, svečiai Ugnius Vaiginis ir Rolandas Lukošius.

Sekmadienį Šilutės Vydūno gimnazijos salėje skambėjo Šilutės meno mokyklos pučiamųjų instrumentų fanfarinio orkestro „Pamarys“ muzika, šoko merginų grupė „Pamarietė“, pasirodė mažosios klasikinių šokių atlikėjos. Muzikantų ir šokėjų artimieji sugužėjo pasidžiaugti savo vaikais, o pora garbių svečių atvyko į perklausą įvertinti, kaip orkestras paruošė vasarą vyksiančios Lietuvos šimtmečio dainų šventės „Vardan tos…“ programą.

Scenoje – akį traukiančiais žalias kostiumais pasipuošę orkestro muzikantai, prieš juos – vadovas Gražvydas Raila. Lietuvos nacionalinio kultūros centro vyresnysis specialistas, orkestro vadovas Rolandas Lukošius buvo tylusis perklausos svečias, o apie Lietuvos valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ vyr. dirigentą Ugnių Vaiginį to nepasakytum: garsus dirigentas, trimitininkas, pedagogas, Lietuvos šimtmečio dainų šventės „Vardan tos…“ pučiamųjų instrumentų orkestrų koncerto „Vario audra“ meno vadovas ir pristatė repertuarą, ir pridėjo įvairių gyvenimo detalių. Beje, „Vario audros“ koncerto kūrybinėje grupėje yra ir šilutiškis Gražvydas Raila. Grupės koordinatoriaus darbas patikėtas R. Lukošiui.

Dainų šventė vyks Vilniuje birželio 30 – liepos 6 d. „Vario audra“, subursianti visus pučiamųjų instrumentų žanro kolektyvus, kurių perklausų sąraše per 60, kaip savarankiška Lietuvos dainų šventės programos dalis organizuojama jau trečią kartą. Liepos 5 d. orkestrai drebins sostinės „Siemens“ areną.

Šilutiškių orkestras dalyvaus atliekant „Šimtmečio fanfaras“, koncerto trečiojoje dalyje „Tiltai ir takai“ atliks Mindaugo Tamošiūno „Džiaugsmą“, Algimanto Raudonikio „Baltijos gintarėlius“ (aranžuotė Ugniaus Vaiginio), „Ėjo senis“ (aranžuotė Jaroslavo Cechanovičiaus, Lietuvos radijo ir televizijos orkestro vadovo). Tad kartu su orkestru galima ir padainuoti šią populiarią ir daugelio žinomą dainą. Finale su kitais orkestrais Šilutės „Pamarys“ atliks kompozitoriaus Lino Rimšos „Strazdą“.

Šoka Judrės Railienės vadovaujamos šokių grupės „Pamarietė“ mažosios šokėjos.

Kai orkestras ir grupės „Pamarietė“, kuriai vadovauja Judrė Railienė, merginos padarė pertrauką, į salės vidurį tarsi mėlyni drugeliai suplasnojo mažosios klasikinių šokių šokėjos, kurių artimieji būriu fotografavo akinamai mėlynomis balerinų suknelėmis pasipuošusias mergytes. Jų mokytoja J. Railienė neslėpė jaudulio: o jeigu nepavyks. Mažylių pasirodymą palydėjo garsūs plojimai.

„Skambėkite, trimitai“ – šiuo kūriniu, anot G. Railos, vadinamu „Trimito“ orkestro vizitine kortele, buvo užbaigtas koncertas. Prieš visiems susiburiant bendrai nuotraukai, U. Vaiginis pakilo į sceną ir tik orkestro muzikantams pasakė keletą įkvepiančių ir šiltų sakinių.

Svečio pastebėjimai

„Džiugu, kad Lietuvos šimtmečio dainų šventėje pučiamųjų instrumentų orkestrai turi savo dieną, savo koncertą „Vario audra“. Jūsų miesto, jūsų krašto orkestras „Pamarys“ ten dalyvauja ir užima garbingą vietą. Nėra didesnio stebuklo, kaip grojantis vaikas. Muzika – tai ir geriausia prevencijos priemonė, atitraukianti nuo kompiuterio, telefono. Muzika virpina sielą“, – kalbėjo U. Vaiginis, perklausą pavadinęs tiesiog pasiklausymu, pasikalbėjimu, kaip darniau sugroti visos Lietuvos pūtikų būryje. Ir nešykštėjo komplimentų: „Džiaugiuosi, kad Gražvydas dirba gražų darbą. Ruošia jaunuosius atlikėjus, orkestro kolektyvą, esu Šilutėje lankęsis ir anksčiau, vertinu tai, ką čia pamatau, išgirstu, kad dirbama sutelktai ir sklandžiai“.

Ugnius Vaiginis kalbasi su „Pamario“ orkestro muzikantais.

Dainų šventės programa siekta parodyti valstybės šaknis, praeitį, jos kelią į 100 metų jubiliejų, istorijos kertinius akmenis, ant kurių pastatyta valstybė, tikėjimas, mokslas, kultūra. „Orkestrai pasirodys jau ne Kalnų parke, bet „Siemens“ arenoje. Norime žaisti šviesomis, garsu kitokioje erdvėje, kad koks lietus nesutrukdytų. Lauksime visų liepos 5 dieną, visus kviečiu kartu švęsti „Vardan tos…“, – kalbėjo U. Vaiginis.

Stasė SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šiandien pradėjo kirsti Šilutės medžius

Pirmadienį UAB „Šilutės komunalininkas“ pradėjo kirsti abipus centrinės Lietuvininkų gatvės ekspertų pažymėtus apdžiūvusius, ligotus kirstinus medžius. Pasak komunalininkų bendrovės direktoriaus Audriaus Benkunsko, bus nukirstas 121 medis, kuriuos nurodė ekspertė iš Aleksandro Stulginskio universiteto doc. Dr. Lina Straigytė. „Dirba viena brigada. Darbai nebus forsuojami, kad nesitrikdytų eismas centrine Šilutės gatve. Užtruksime gal mėnesį laiko“,  – „Pamariui“ telefonu sakė UAB „Šilutės komunalininkas“ direktorius Audrius Benkunskas. Medžius bus pradėta atsodinti spalio pabaigoje. Tai darys UAB „Klaipėdos želdiniai“. Nukirstų Šilutės medžių mediena vežama į

Susitikimą su Lietuvos žmonėmis popiežius Pranciškus baigė lietuviškai linkėdamas skanių pietų

Kaunas, rugsėjo 23 d. (ELTA). Susitikimą su Lietuvos gyventojais ir atvykusiais į popiežiaus aukojamas sekmadienines Mišias Šventasis Tėvas baigė lietuviškai: „Skanių pietų!” Sekmadienį Kaunas tapo pasaulio Katalikų bažnyčios centru, nes Kristaus vietininku vadinamas popiežius buvo šiame mieste. Popiežiaus aukojamose šv. Mišiose Santakoje dalyvavo per 90 000 žmonių, jas aukojo per 800 kunigų, giedojo 260 choristų. Šv. Mišias Kauno Santakoje koncelebravo vietos vyskupas Lionginas Virbalas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, daugiau kaip 30 vyskupų iš Lietuvos ir užsienio ir

Popiežius Pranciškus: ši tauta turi tvirtą sielą

Kreipdamasis į susirinkusius žmones Daukanto aikštėje, Vilniuje, popiežius Pranciškus sakė, kad nepriklausomybės šimtmetis – proga prisiminti išbandymus ir kančias bei rasti sprendimus šiandienos iššūkiams. „Kiekvienai kartai tenka įsisąmoninti praeities sunkumus bei pasiekimus ir dabartyje pagerbti savo protėvių atminimą. Nežinome, kas bus rytoj, tačiau žinome, kad kiekviena karta privalo puoselėti ją subrandinusią sielą, padėjusią kiekvieną akistatą su skausmu ir neteisybe paversti galimybe“, – sakė Šventasis Tėvas. Jis pabrėžė, kad semdamiesi stiprybės iš praeities lietuviai iš naujo atranda šaknis, dėl kurių esame