„Pamario“ orkestras pasiruošęs „Vario audrai“

„Pamario“ orkestro muzikantai su vadovu Gražvydu Raila, grupės „Pamarietė“ šokėjos su vadove Judre Railiene, svečiai Ugnius Vaiginis ir Rolandas Lukošius.

Sekmadienį Šilutės Vydūno gimnazijos salėje skambėjo Šilutės meno mokyklos pučiamųjų instrumentų fanfarinio orkestro „Pamarys“ muzika, šoko merginų grupė „Pamarietė“, pasirodė mažosios klasikinių šokių atlikėjos. Muzikantų ir šokėjų artimieji sugužėjo pasidžiaugti savo vaikais, o pora garbių svečių atvyko į perklausą įvertinti, kaip orkestras paruošė vasarą vyksiančios Lietuvos šimtmečio dainų šventės „Vardan tos…“ programą.

Scenoje – akį traukiančiais žalias kostiumais pasipuošę orkestro muzikantai, prieš juos – vadovas Gražvydas Raila. Lietuvos nacionalinio kultūros centro vyresnysis specialistas, orkestro vadovas Rolandas Lukošius buvo tylusis perklausos svečias, o apie Lietuvos valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ vyr. dirigentą Ugnių Vaiginį to nepasakytum: garsus dirigentas, trimitininkas, pedagogas, Lietuvos šimtmečio dainų šventės „Vardan tos…“ pučiamųjų instrumentų orkestrų koncerto „Vario audra“ meno vadovas ir pristatė repertuarą, ir pridėjo įvairių gyvenimo detalių. Beje, „Vario audros“ koncerto kūrybinėje grupėje yra ir šilutiškis Gražvydas Raila. Grupės koordinatoriaus darbas patikėtas R. Lukošiui.

Dainų šventė vyks Vilniuje birželio 30 – liepos 6 d. „Vario audra“, subursianti visus pučiamųjų instrumentų žanro kolektyvus, kurių perklausų sąraše per 60, kaip savarankiška Lietuvos dainų šventės programos dalis organizuojama jau trečią kartą. Liepos 5 d. orkestrai drebins sostinės „Siemens“ areną.

Šilutiškių orkestras dalyvaus atliekant „Šimtmečio fanfaras“, koncerto trečiojoje dalyje „Tiltai ir takai“ atliks Mindaugo Tamošiūno „Džiaugsmą“, Algimanto Raudonikio „Baltijos gintarėlius“ (aranžuotė Ugniaus Vaiginio), „Ėjo senis“ (aranžuotė Jaroslavo Cechanovičiaus, Lietuvos radijo ir televizijos orkestro vadovo). Tad kartu su orkestru galima ir padainuoti šią populiarią ir daugelio žinomą dainą. Finale su kitais orkestrais Šilutės „Pamarys“ atliks kompozitoriaus Lino Rimšos „Strazdą“.

Šoka Judrės Railienės vadovaujamos šokių grupės „Pamarietė“ mažosios šokėjos.

Kai orkestras ir grupės „Pamarietė“, kuriai vadovauja Judrė Railienė, merginos padarė pertrauką, į salės vidurį tarsi mėlyni drugeliai suplasnojo mažosios klasikinių šokių šokėjos, kurių artimieji būriu fotografavo akinamai mėlynomis balerinų suknelėmis pasipuošusias mergytes. Jų mokytoja J. Railienė neslėpė jaudulio: o jeigu nepavyks. Mažylių pasirodymą palydėjo garsūs plojimai.

„Skambėkite, trimitai“ – šiuo kūriniu, anot G. Railos, vadinamu „Trimito“ orkestro vizitine kortele, buvo užbaigtas koncertas. Prieš visiems susiburiant bendrai nuotraukai, U. Vaiginis pakilo į sceną ir tik orkestro muzikantams pasakė keletą įkvepiančių ir šiltų sakinių.

Svečio pastebėjimai

„Džiugu, kad Lietuvos šimtmečio dainų šventėje pučiamųjų instrumentų orkestrai turi savo dieną, savo koncertą „Vario audra“. Jūsų miesto, jūsų krašto orkestras „Pamarys“ ten dalyvauja ir užima garbingą vietą. Nėra didesnio stebuklo, kaip grojantis vaikas. Muzika – tai ir geriausia prevencijos priemonė, atitraukianti nuo kompiuterio, telefono. Muzika virpina sielą“, – kalbėjo U. Vaiginis, perklausą pavadinęs tiesiog pasiklausymu, pasikalbėjimu, kaip darniau sugroti visos Lietuvos pūtikų būryje. Ir nešykštėjo komplimentų: „Džiaugiuosi, kad Gražvydas dirba gražų darbą. Ruošia jaunuosius atlikėjus, orkestro kolektyvą, esu Šilutėje lankęsis ir anksčiau, vertinu tai, ką čia pamatau, išgirstu, kad dirbama sutelktai ir sklandžiai“.

Ugnius Vaiginis kalbasi su „Pamario“ orkestro muzikantais.

Dainų šventės programa siekta parodyti valstybės šaknis, praeitį, jos kelią į 100 metų jubiliejų, istorijos kertinius akmenis, ant kurių pastatyta valstybė, tikėjimas, mokslas, kultūra. „Orkestrai pasirodys jau ne Kalnų parke, bet „Siemens“ arenoje. Norime žaisti šviesomis, garsu kitokioje erdvėje, kad koks lietus nesutrukdytų. Lauksime visų liepos 5 dieną, visus kviečiu kartu švęsti „Vardan tos…“, – kalbėjo U. Vaiginis.

Stasė SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Į Graikiją – pasaulio kultūros lopšį

Trijų dienų kelionė į Graikiją nebuvo nuobodi. Ją paįvairino neįprastas mūsų akiai kraštovaizdis: tolumoje ir šalikelėse besidriekiantys kalnai, tuneliai, raudonuojantys aguonų laukai, žydinčios akacijos ir įvairiaspalviai oleandrų krūmai. Graikijos, dar vadinamos Vakarų pasaulio kultūros lopšiu, dievai tikrai nenuskriaudė, padovanodami tokią turtingą istoriją, kuria neįmanoma nesididžiuoti, nuostabią gamtą ir net 13 676 km įspūdingos Viduržemio jūros pakrantės. Tačiau tik apie 4000 km pajūrio tenka Graikijos žemyninei daliai. Dar vienas Graikijos turtas – salos ir priglaudė likusius tūkstančius kilometrų paplūdimių, įlankėlių, lagūnų…

„Visada jauni“ – su Vydūno žodžiu…

„Didžiausias rūpestis yra tautą išlaikyti. Kad nėra tokio supratimo, matyti iš tuščio raginimo pasilikti lietuviais, mylėti savo tautą, kalbą, tėvynę. Tautos išlaikyti vien kalbomis negalima“, – šie Vydūno žodžiai nuskambėjo Juknaičių šventėje „Visada jauni“. Šiemet minimas Vydūno gimimo 150–metis. Ar filosofo žodžiai prarado prasmę? Parke prie Juknaičių ežerėlio puslankis suolų – su geltonais, žaliais ir raudonais balionais. Atvykusieji į šventę ir prisėdę ant suolelio, netrukus atrišo baliono raištelį ir visi vienu metu paleido į padangę Lietuvos trispalvės spalvų balionų –

Rusnės estakados statyba pradėta laišku ateities kartoms…

Šiandien, 2018 m. birželio 22 d., 11.00 val. kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė 6,56 kilometre buvo iškilmingai įbetonuota simbolinė Rusnės estakados statybos darbų pradžios kapsulė su laišku ateities kartoms. „Pamarys“ skelbia šio laiško turinį ir jį pasirašiusių garbingų asmenų pavardes. (Istorinių iškilmių akimirkas užfiksavo Petras Skutulas.) LAIŠKAS PAMARIO KRAŠTO ATEITIES KARTOMS Rusnė – vienintelis Lietuvos miestelis, esantis saloje Nemuno deltoje ir viena seniausių gyvenviečių, garsėjanti gamtos grožiu, paukščių įvairove, medine architektūra, senosiomis žvejų tradicijomis ir potvyniais. Didžiausia Lietuvoje Rusnės sala pelnytai

Nepažinta Italija: per Jonines vyrai valgo sraiges, moterys prausiasi šv. Jono eliksyru

  Poilsiautojų iš Lietuvos pamėgtos Italijos didybė atsiskleidžia gerokai kitaip atokiau nuo lankytinų objektų esančiuose šalies miesteliuose. Juose vyrauja paprastumas, kuklumas, minimalizmas ir verda tikras itališkas gyvenimas. Pavyzdžiui, jei šį savaitgalį lankysitės Italijos paslaptimi pramintame Abrucų regione įsikūrusioje L’Akviloje, didelė tikimybė, kad pakliūsite į Joninių, arba La notte di San Giovanni, sūkurį. Kai kur šią šventę italai vis dar švenčia pagal senąsias tradicijas. Tikisi meilės ir sveikatos Nuo seno Italai tiki, kad trumpiausią vasaros naktį galima apsisaugoti nuo ligų, blogų