„Pamario“ laikraščio 30–metis

Rugpjūčio 6 d., pirmadienį, sukako 30 metų, kai skaitytoją pasiekia laikraštis, pavadintas „Pamariu“. Turėjo jis anksčiau įvairių pavadinimų, nes leidžiamas nuo pat 1946 m. rugsėjo 29 d. Jau 72 metus!

30 metų sukakties proga į „Pamario“ laikraščio redakciją atvyko Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, mero pavaduotojas Algis Bekeris, Tarybos sekretoriato vyriausioji specialistė Edita Šukytė. Redakcijos žurnalistų erdvės sieną papuošė įspūdingas laikrodis – Savivaldybės dovana, paženklina specialiu užrašu – „Laikraščio pavadinimo „Pamarys“ 30–mečio proga“.
Sveikindamas kolektyvą, meras kalbėjo: „Graži sukaktis. Naujam laikraščiui – 30 metų. Naujam, nes ir naujas pavadinimas, nauja vadovybė ir kolektyvas. Per tris dešimtmečius šiam laikraščiui buvo įvairių dienų. Bet dar daugiau buvo įvairių straipsnių. Nežinau, apie ką „Pamarys“ nėra rašęs… Nuo šventų dalykų iki pačių paprasčiausių žemiškųjų. Tai vienas seniausiai mūsų rajone leidžiamų laikraščių, o jau imant visą jo istoriją… Džiaugiamės, kad jūs esate šiandien, kad gyvuojate ir sunkioje konkurencinėje aplinkoje, kad išlikote. Jūsų kolektyvas keitėsi, tačiau yra jaunas, jūs pasirenkate aktualias temas. Jūsų vadovas ieško takų, patogių laikraščiui, kad jis išliktų konkurencijos sąlygomis. Pasidomėjus kitose savivaldybėse, neteko girdėti, kad kur kitur būtų tiek laikraščių, kiek Šilutės rajone – trys popieriniai, keli internetiniai… Mes džiaugiamės ir negalėjome nepasveikinti kolektyvo su naujo laikraščio 30 metų jubiliejumi. Linkime gyvuoti dar ne vieną dešimtmetį, rašyti apie visus ir apie viską, kad kolektyve būtų darna ir susikalbėjimas, lojalumas laikraščiui ir… valdžiai“. Tai pasakęs, nusijuokė ir meras, ir redakcijos darbuotojai.
Savivaldybės vadovus „Pamario“ laikraščio redaktorius Petras Skutulas pavaišino obuoliais iš savo sodo, taip pat šviežiu liepžiedžių medumi iš tėviškės, tik sūrio redakcijos moterys nebuvo suslėgusios, teko pasirūpinti iš ūkininkų.
Kalba pakrypo apie rajono naujienas: išgirdome naujieną, kad jau aišku, jog Šilutėje statys baseiną, mat ir vandenų krašte būtina vaikus mokyti plaukti, baseinas praverstų ir sportuojantiems, ir sveikatą stiprinantiems žmonėms. Anot mero, baseinus turi ir gerokai už Šilutę bei mūsų rajoną mažesnės savivaldybės, nors jau pasigirdo skeptikų basų, kam čia to baseino bereikia…

Laikraščio 30–mečio proga Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis ir mero pavaduotojas Algis Bekeris įteikė redakcijos kolektyvui įspūdingą laikrodį

V. Laurinaitis priminė, kad specialia įranga dar kartą tikrinami medžiai Šilutės centrinėje gatvėje. Gal sulauksime galutinio sprendimo, kuriuos būtina pjauti, o kurie dar gali žaliuoti. Jaučiamas artėjančių naujų mokslo metų pulsas: antai statybininkai triūsia Pamario pagrindinėje mokykloje, prie kurios jau sutvarkytas stadionas. Pasak mero, tvarkomasi ir kitose rajono mokyklose, vaikų darželiuose. Toks šių dienų pulsas.
Pirmajame „Pamario“ numeryje
Atsiverčiame 1988 m. rugpjūčio 6 d. „Pamario“ laikraštį: pirmasis tokiu pavadinimu išėjęs numeris buvo nespalvotas, tik keturių puslapių, kainavo 3 kapeikas, buvo leidžiamas antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais, tiražas – 15 543 egz. Redaktorė – šviesios atminties Stasė Milevičienė. Šalia pavadinimo – tai, ko vėliau pavyko atsikratyti: „Visų šalių proletarai, vienykitės!“ bei kad laikraštis yra Lietuvos komunistų partijos Šilutės rajono komiteto ir rajono liaudies deputatų tarybos organas.
„Pasirinkome pavadinimą, būdingesnį mūsų kraštui“, – „Pamariu“ pavadinto laikraščio pirmojo numerio proga rašyta trumpoje įžangoje.
Tuometinis žurnalistas Kazys Gubista rašė: „Nuo ko pavargsta kaimo žmogus? „Pamarys“ tuo itin žada domėtis“. Stasys Mėlinauskas straipsnyje pasakoja apie Rusnę („Pamaryje, salos pakraštyje“). Kultūros istoriją ir Bitėnų naujienas straipsnyje apžvelgia Domas Kaunas, spausdinama Petro Jakšto „Literatūrinė Šilutė“ – jau aštuonioliktajame laikraščio numeryje, su nuoroda, kad bus daugiau. Šviesios atminties žurnalistė Ivona Žiemytė straipsnyje iš filmavimo aikštelės pasakoja „Viliaus Karaliaus sugrįžimą“ – filmas „Vilius Karalius“ kurtas Pamario krašte. Nuotraukos, žinoma, ilgametės redakcijos fotokorespondentės Laimos Putriuvienės. „Savaitės ekranas“ informuoja, kokių filmų galima pamatyti Šilutės „Pamario“ kino teatre (šiame pastate dabar veikia prekybos centras „Maxima“, Lietuvininkų g.), Rusnėje ir Pagėgiuose. Skelbimas – tik vienas: kažkas parduoda namą su ūkiniais pastatais.
Toks buvo pirmasis laikraščio numeris su „Pamario“ pavadinimu.
Žinios su vilties kibirkštėle
Švėkšnos tarybinio ūkio kombainininkai ir specialistai laukia, kad pastatytų grūdų sandėlį. Vis žada, planuoja ir atidėlioja. Esą kai „sunkiai išaugintą derlių į visokius pašalius ištaškai, kad jis nemielas pasidaro…“ Toliau K. Gubista savo straipsnyje rašo, kokių minčių tuomet turėjo švėkšniškiai: „Žinome, kad ne pats ūkis iki šiol sprendė, ką, kur ir kada statyti, už kieno pinigus. Ir nebuvo gerai. Nors apie visus to nepasakysi. Švėkšnos kaimynai – „Ašvos“ tarybinis ūkis išsistatė gyvenvietę, pavydas ima. Švėkšnoje pastatė didžiausią pirtį, o maudytis nėra kam, beveik visi žmonės dabar vonias namuose turi, geriau būtų statę grūdų, trąšų sandėlius, gyvenamuosius namus. Pastarųjų labai trūksta. Kai nėra kur gyventi, ūkyje trūksta jaunųjų mechanizatorių, vairuotojų, mechaninės dirbtuvės neturi kalvio, gero suvirintojo, kombainininkai jau kelinti metai dirba be padėjėjų…“
Tuomet ūkio vyr. agronomė Teresė Raudonienė, gerai pažinojusi švėkšniškius, žurnalistui pasakojo, kad Švėkšnoje susirinkimus stengiasi daryti kuo trumpesnius, o po jų būna koncertas, dažniausiai samdytas, deja, nieko nedomina. Ar ne dėl nuovargio? Mat kiekvienas namuose laiko daug gyvulių, į valdišką darbą ateina jau nusiplūkę…
„Žemės negalime apleisti, darbų daugėja, o žmonių vis mažiau. Jauni – į miestą. Kėlėme šūkį – priartinti miestą prie kaimo. Kas prie ko priartėjo, kas nuo ko nutolo? Kad kaimo žmogus dirba nuo tamsos iki tamsos, nereikia nė sakyti. Ką jis už tai turi? Juk kaimo žmogui – kas blogiausia parduotuvėje. Gimė vaikas, apylinkė kviečia į iškilmingas vardynas, bus dar keli mažyliai, sveikins pionieriai. Reikia vaikui rūbelių, nepasirodysi, kad nieko neturi. Puoli į Šilutės ar kito miesto universalinę parduotuvę, išsirenki naujagimių skyriuje patikusį kostiumėlį, o tau sako: tai miesto gyventojams. (…)
Šviežia mėsa, dešra kaimo parduotuvėje retenybė. Į Švėkšną šių produktų atveža nustatytomis savaitės dienomis. Nori paskanauti, stok, visų gėrybių augintojau, nors iš vakaro į eilę, darbus metęs. Ką, kombainininkai, gerti pasiimat? Drungno vandens? O mieste girą iš statinių pilsto. Šviežią. Ar ten geresni darbininkai? Nuo ko pavargsta kaimo žmogus? „Pamarys“ tuo itin žada domėtis“,– skaitome nesistebėdami – jau 1988 metais jautėsi permainų troškimas, nors ir subtiliai, kiek tai leido žurnalisto galimybės dirbant partinės valdžios laikraštyje.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuva pereina prie konkurencingos elektros tiekimo rinkos

Laisva elektros energijos rinka Lietuvoje tai – valstybės sprendimas nuosekliai atsisakyti monopolinių sąlygų, nebereguliuoti elektros energijos kainos ir pereiti prie konkurencingos elektros tiekimo rinkos. Patirtis rodo, kad tai užtikrins aukštą paslaugų kokybę už geriausią kainą – Lietuvoje anksčiau atvertos kitos rinkos šakos, pavyzdžiui, mobilaus ryšio sektorius, kuris dabar yra vienas iš efektyviausių Europoje. „Kalbant apie patį procesą, svarbu suprasti, kad parduodama yra tik prekė, kaip, pavyzdžiui, yra su telekomunikacijų paslaugomis. Elektros energijos gamyba, perdavimas, skirstymas ir tiekimas yra atskirtas. Kas

Vizija, o gal vis dėlto realybė,  arba Nuo geltonojo tilto – iki šviesoforo

Mintis parašyti rašinį kilo besižvalgant į senojo turgaus aikštėje vykstančius darbus. Ir smagu, ir neramu, kas bus, kaip atrodys miesto aikštė baigus darbus. Taip norėtųsi, kad galėtume ja didžiuotis, kaip tai daro kitų miestų gyventojai. Pasidairius svetur Kadangi beveik visi Lietuvoje esantys apžvalgos bokštai aplankyti, tad vasarą keliaudami po Aukštaitijos miestus – Ukmergę, Anykščius, Kupiškį, Pasvalį – domėjomės jų aikštėmis (žinoma, ir kitais objektais). Grįždami pasivaikščiojome Kuršėnų pėsčiųjų tiltu – vienu ilgiausių, 262 metrų, gražiausių ir moderniausių Lietuvoje, per Ventos

VĖTRUNGIŲ KELIAS kviečia kartu švęsti Pasaulinę turizmo dieną

VĖTRUNGIŲ KELIAS kviečia kartu švęsti Pasaulinę turizmo dieną. Rugsėjo 27 d. būtina keliauti ir patirti naujų įspūdžių!   Nuo 12 val. SKONIŲ KELIONĖ ŠILUTĖJE! Atrask Pasaulio skonius savo pietų lėkštėje Paragauk ITALIJOS – restoranas KITCHEN INN (Saulės akl.10, Šilutė) Paragauk JAPONIJOS – kavinė KULINARAI (Tilžės g. 6) Paragauk GRUZIJOS – kavinė MAGNOLIJA (Lietuvininkų g. 29) Paragauk LIETUVOS – kavinė KLUMPĖ (Gluosnių g. 13) Paragauk VOKIETIJOS – kepyklėlė HEYDEKRUG (Saulės akl.3) Paragauk AUSTRIJOS – restoranas GILJA (Vytauto g. 17) Paragauk KINIJOS

Pusė ministrų į darbą vyksta ne automobiliais. O kuo prastesni mes? 

Rugsėjo 22-oji – Diena be automobilio, baigiamasis Europos judumo savaitės akordas. Kai kuriems Vyriausybės nariams diena be automobilio yra kasdienybė. Du ministrai dažnai keliauja dviračiu, du – traukiniu, dar dviem patogiausias būdas – pėstute. Kiti, gyvenantys toli nuo miesto centro ar turintys nuvežti vaikus į ugdymo įstaigas, dažniau renkasi automobilį. Susisiekimo ministras Marius Skuodis ir energetikos ministras Dainius Kreivys kas dieną į darbą eina pėsčiomis. Ir ne tik į darbą – jiedu visur, kur tik įmanoma, vaikšto. Švietimo, mokslo ir

Taip pat skaitykite