„Pamario“ laikraščio 30–metis

Rugpjūčio 6 d., pirmadienį, sukako 30 metų, kai skaitytoją pasiekia laikraštis, pavadintas „Pamariu“. Turėjo jis anksčiau įvairių pavadinimų, nes leidžiamas nuo pat 1946 m. rugsėjo 29 d. Jau 72 metus!

30 metų sukakties proga į „Pamario“ laikraščio redakciją atvyko Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, mero pavaduotojas Algis Bekeris, Tarybos sekretoriato vyriausioji specialistė Edita Šukytė. Redakcijos žurnalistų erdvės sieną papuošė įspūdingas laikrodis – Savivaldybės dovana, paženklina specialiu užrašu – „Laikraščio pavadinimo „Pamarys“ 30–mečio proga“.
Sveikindamas kolektyvą, meras kalbėjo: „Graži sukaktis. Naujam laikraščiui – 30 metų. Naujam, nes ir naujas pavadinimas, nauja vadovybė ir kolektyvas. Per tris dešimtmečius šiam laikraščiui buvo įvairių dienų. Bet dar daugiau buvo įvairių straipsnių. Nežinau, apie ką „Pamarys“ nėra rašęs… Nuo šventų dalykų iki pačių paprasčiausių žemiškųjų. Tai vienas seniausiai mūsų rajone leidžiamų laikraščių, o jau imant visą jo istoriją… Džiaugiamės, kad jūs esate šiandien, kad gyvuojate ir sunkioje konkurencinėje aplinkoje, kad išlikote. Jūsų kolektyvas keitėsi, tačiau yra jaunas, jūs pasirenkate aktualias temas. Jūsų vadovas ieško takų, patogių laikraščiui, kad jis išliktų konkurencijos sąlygomis. Pasidomėjus kitose savivaldybėse, neteko girdėti, kad kur kitur būtų tiek laikraščių, kiek Šilutės rajone – trys popieriniai, keli internetiniai… Mes džiaugiamės ir negalėjome nepasveikinti kolektyvo su naujo laikraščio 30 metų jubiliejumi. Linkime gyvuoti dar ne vieną dešimtmetį, rašyti apie visus ir apie viską, kad kolektyve būtų darna ir susikalbėjimas, lojalumas laikraščiui ir… valdžiai“. Tai pasakęs, nusijuokė ir meras, ir redakcijos darbuotojai.
Savivaldybės vadovus „Pamario“ laikraščio redaktorius Petras Skutulas pavaišino obuoliais iš savo sodo, taip pat šviežiu liepžiedžių medumi iš tėviškės, tik sūrio redakcijos moterys nebuvo suslėgusios, teko pasirūpinti iš ūkininkų.
Kalba pakrypo apie rajono naujienas: išgirdome naujieną, kad jau aišku, jog Šilutėje statys baseiną, mat ir vandenų krašte būtina vaikus mokyti plaukti, baseinas praverstų ir sportuojantiems, ir sveikatą stiprinantiems žmonėms. Anot mero, baseinus turi ir gerokai už Šilutę bei mūsų rajoną mažesnės savivaldybės, nors jau pasigirdo skeptikų basų, kam čia to baseino bereikia…

Laikraščio 30–mečio proga Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis ir mero pavaduotojas Algis Bekeris įteikė redakcijos kolektyvui įspūdingą laikrodį

V. Laurinaitis priminė, kad specialia įranga dar kartą tikrinami medžiai Šilutės centrinėje gatvėje. Gal sulauksime galutinio sprendimo, kuriuos būtina pjauti, o kurie dar gali žaliuoti. Jaučiamas artėjančių naujų mokslo metų pulsas: antai statybininkai triūsia Pamario pagrindinėje mokykloje, prie kurios jau sutvarkytas stadionas. Pasak mero, tvarkomasi ir kitose rajono mokyklose, vaikų darželiuose. Toks šių dienų pulsas.
Pirmajame „Pamario“ numeryje
Atsiverčiame 1988 m. rugpjūčio 6 d. „Pamario“ laikraštį: pirmasis tokiu pavadinimu išėjęs numeris buvo nespalvotas, tik keturių puslapių, kainavo 3 kapeikas, buvo leidžiamas antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais, tiražas – 15 543 egz. Redaktorė – šviesios atminties Stasė Milevičienė. Šalia pavadinimo – tai, ko vėliau pavyko atsikratyti: „Visų šalių proletarai, vienykitės!“ bei kad laikraštis yra Lietuvos komunistų partijos Šilutės rajono komiteto ir rajono liaudies deputatų tarybos organas.
„Pasirinkome pavadinimą, būdingesnį mūsų kraštui“, – „Pamariu“ pavadinto laikraščio pirmojo numerio proga rašyta trumpoje įžangoje.
Tuometinis žurnalistas Kazys Gubista rašė: „Nuo ko pavargsta kaimo žmogus? „Pamarys“ tuo itin žada domėtis“. Stasys Mėlinauskas straipsnyje pasakoja apie Rusnę („Pamaryje, salos pakraštyje“). Kultūros istoriją ir Bitėnų naujienas straipsnyje apžvelgia Domas Kaunas, spausdinama Petro Jakšto „Literatūrinė Šilutė“ – jau aštuonioliktajame laikraščio numeryje, su nuoroda, kad bus daugiau. Šviesios atminties žurnalistė Ivona Žiemytė straipsnyje iš filmavimo aikštelės pasakoja „Viliaus Karaliaus sugrįžimą“ – filmas „Vilius Karalius“ kurtas Pamario krašte. Nuotraukos, žinoma, ilgametės redakcijos fotokorespondentės Laimos Putriuvienės. „Savaitės ekranas“ informuoja, kokių filmų galima pamatyti Šilutės „Pamario“ kino teatre (šiame pastate dabar veikia prekybos centras „Maxima“, Lietuvininkų g.), Rusnėje ir Pagėgiuose. Skelbimas – tik vienas: kažkas parduoda namą su ūkiniais pastatais.
Toks buvo pirmasis laikraščio numeris su „Pamario“ pavadinimu.
Žinios su vilties kibirkštėle
Švėkšnos tarybinio ūkio kombainininkai ir specialistai laukia, kad pastatytų grūdų sandėlį. Vis žada, planuoja ir atidėlioja. Esą kai „sunkiai išaugintą derlių į visokius pašalius ištaškai, kad jis nemielas pasidaro…“ Toliau K. Gubista savo straipsnyje rašo, kokių minčių tuomet turėjo švėkšniškiai: „Žinome, kad ne pats ūkis iki šiol sprendė, ką, kur ir kada statyti, už kieno pinigus. Ir nebuvo gerai. Nors apie visus to nepasakysi. Švėkšnos kaimynai – „Ašvos“ tarybinis ūkis išsistatė gyvenvietę, pavydas ima. Švėkšnoje pastatė didžiausią pirtį, o maudytis nėra kam, beveik visi žmonės dabar vonias namuose turi, geriau būtų statę grūdų, trąšų sandėlius, gyvenamuosius namus. Pastarųjų labai trūksta. Kai nėra kur gyventi, ūkyje trūksta jaunųjų mechanizatorių, vairuotojų, mechaninės dirbtuvės neturi kalvio, gero suvirintojo, kombainininkai jau kelinti metai dirba be padėjėjų…“
Tuomet ūkio vyr. agronomė Teresė Raudonienė, gerai pažinojusi švėkšniškius, žurnalistui pasakojo, kad Švėkšnoje susirinkimus stengiasi daryti kuo trumpesnius, o po jų būna koncertas, dažniausiai samdytas, deja, nieko nedomina. Ar ne dėl nuovargio? Mat kiekvienas namuose laiko daug gyvulių, į valdišką darbą ateina jau nusiplūkę…
„Žemės negalime apleisti, darbų daugėja, o žmonių vis mažiau. Jauni – į miestą. Kėlėme šūkį – priartinti miestą prie kaimo. Kas prie ko priartėjo, kas nuo ko nutolo? Kad kaimo žmogus dirba nuo tamsos iki tamsos, nereikia nė sakyti. Ką jis už tai turi? Juk kaimo žmogui – kas blogiausia parduotuvėje. Gimė vaikas, apylinkė kviečia į iškilmingas vardynas, bus dar keli mažyliai, sveikins pionieriai. Reikia vaikui rūbelių, nepasirodysi, kad nieko neturi. Puoli į Šilutės ar kito miesto universalinę parduotuvę, išsirenki naujagimių skyriuje patikusį kostiumėlį, o tau sako: tai miesto gyventojams. (…)
Šviežia mėsa, dešra kaimo parduotuvėje retenybė. Į Švėkšną šių produktų atveža nustatytomis savaitės dienomis. Nori paskanauti, stok, visų gėrybių augintojau, nors iš vakaro į eilę, darbus metęs. Ką, kombainininkai, gerti pasiimat? Drungno vandens? O mieste girą iš statinių pilsto. Šviežią. Ar ten geresni darbininkai? Nuo ko pavargsta kaimo žmogus? „Pamarys“ tuo itin žada domėtis“,– skaitome nesistebėdami – jau 1988 metais jautėsi permainų troškimas, nors ir subtiliai, kiek tai leido žurnalisto galimybės dirbant partinės valdžios laikraštyje.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Savivaldybės partnerių iš Emericho vizitas

Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis liepos 18 d. priėmė ilgamečius savivaldybės partnerius, Šilutės krašto mylėtojus Daivą ir Alfredą Bartminus iš Emericho miesto (Vokietijos). Susitikime taip pat dalyvavo pirmasis Nepriklausomos Lietuvos Šilutės miesto meras Antanas Krušnauskas ir Šilutės-Emericho miestų bendradarbiavimo draugijos pirmininkė R. Užgalienė. Nors susitikimas buvo džiugus, tačiau jo metu A. Bartminas merą informavo apie išėjimą į užtarnautą poilsį ir apie tai, jog po kelių mėnesių pasitrauks ir iš Emericho-Šilutės miestų bendradarbiavimo draugijos pirmininko pareigų. Ši draugija kasmet padeda

Vyriausybė inicijuoja istorinei atminčiai itin svarbių Macikų lagerių sutvarkymo darbus

Vyriausybė nutarė sudaryti Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos ir Sovietų Sąjungos Gulago lagerių objektų komplekso (1941–1955 m.) sutvarkymo priežiūros komisiją. Ši komisija numatys priemones, padėsiančias efektyviau organizuoti šių svarbių objektų sutvarkymo ir lagerių aukų įamžinimo darbus. „Macikų lageriai – išskirtinės svarbos istorinės kultūrinės atminties objektas, reikšmingas tiek nacionaliniu, tiek  tarptautiniu aspektu. Tai vienintelė vieta Lietuvoje ir viena iš retų vietų Rytų ir Vidurio Europoje, kurioje glaudžiai persipina totalitarinių režimų žmonių kalinimo ir žudymo struktūros. Todėl valstybės pareiga pasirūpinti, kad

Asmeninė kavinė namuose

Jei kavos aparatui esate nusprendę išleisti iki 100 eurų, tuomet greičiausiai teks rinktis iš kapsulinių aparatų. Šie aparatai pasižymi labai paprastu naudojimu. Pakanka įdėti kapsulę, pripildyti vandens ir spustelėti mygtukus. Kaip ir viskas skamba gražiai, bet problema yra pačios kavos kapsulės. Nors pirkdami kapsules, kurios pripildytos skirtingos rūšies kavos pupelių, galime išgauti skirtingo skonio kavą, tačiau kapsulės skiriasi ir aparatas būna pritaikytas naudoti tik vienos rūšies kapsules. Tad įsigydami kavos aparatą kaip ir sutinkame visą laiką kavą pirkti iš vieno

Šilutiškiai pakviesti stebėti tiesioginę Prezidento Gitano Nausėdos inauguraciją

Liepos 12 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko tiesioginė išrinktojo Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos transliacija, kurią organizavo Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Veikdamos kaip kultūros centrai bibliotekos yra neatsiejamos nuo geresnės piliečių pažinties su valstybe ir asmeninio santykio su Lietuva kūrimo. Inauguracijos dieną Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos komisija kvietė šalies bibliotekas prisidėti prie šventinės programos. F. Bajoraičio viešoji biblioteka mielai prisijungė prie šios iniciatyvos. Transliacija prasidėjo Prezidento Gitano Nausėdos apsilankymu prie patriarcho Jono Basanavičiaus paminklo. Vėliau