„Pamario“ laikraščio 30–metis

Rugpjūčio 6 d., pirmadienį, sukako 30 metų, kai skaitytoją pasiekia laikraštis, pavadintas „Pamariu“. Turėjo jis anksčiau įvairių pavadinimų, nes leidžiamas nuo pat 1946 m. rugsėjo 29 d. Jau 72 metus!

30 metų sukakties proga į „Pamario“ laikraščio redakciją atvyko Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, mero pavaduotojas Algis Bekeris, Tarybos sekretoriato vyriausioji specialistė Edita Šukytė. Redakcijos žurnalistų erdvės sieną papuošė įspūdingas laikrodis – Savivaldybės dovana, paženklina specialiu užrašu – „Laikraščio pavadinimo „Pamarys“ 30–mečio proga“.
Sveikindamas kolektyvą, meras kalbėjo: „Graži sukaktis. Naujam laikraščiui – 30 metų. Naujam, nes ir naujas pavadinimas, nauja vadovybė ir kolektyvas. Per tris dešimtmečius šiam laikraščiui buvo įvairių dienų. Bet dar daugiau buvo įvairių straipsnių. Nežinau, apie ką „Pamarys“ nėra rašęs… Nuo šventų dalykų iki pačių paprasčiausių žemiškųjų. Tai vienas seniausiai mūsų rajone leidžiamų laikraščių, o jau imant visą jo istoriją… Džiaugiamės, kad jūs esate šiandien, kad gyvuojate ir sunkioje konkurencinėje aplinkoje, kad išlikote. Jūsų kolektyvas keitėsi, tačiau yra jaunas, jūs pasirenkate aktualias temas. Jūsų vadovas ieško takų, patogių laikraščiui, kad jis išliktų konkurencijos sąlygomis. Pasidomėjus kitose savivaldybėse, neteko girdėti, kad kur kitur būtų tiek laikraščių, kiek Šilutės rajone – trys popieriniai, keli internetiniai… Mes džiaugiamės ir negalėjome nepasveikinti kolektyvo su naujo laikraščio 30 metų jubiliejumi. Linkime gyvuoti dar ne vieną dešimtmetį, rašyti apie visus ir apie viską, kad kolektyve būtų darna ir susikalbėjimas, lojalumas laikraščiui ir… valdžiai“. Tai pasakęs, nusijuokė ir meras, ir redakcijos darbuotojai.
Savivaldybės vadovus „Pamario“ laikraščio redaktorius Petras Skutulas pavaišino obuoliais iš savo sodo, taip pat šviežiu liepžiedžių medumi iš tėviškės, tik sūrio redakcijos moterys nebuvo suslėgusios, teko pasirūpinti iš ūkininkų.
Kalba pakrypo apie rajono naujienas: išgirdome naujieną, kad jau aišku, jog Šilutėje statys baseiną, mat ir vandenų krašte būtina vaikus mokyti plaukti, baseinas praverstų ir sportuojantiems, ir sveikatą stiprinantiems žmonėms. Anot mero, baseinus turi ir gerokai už Šilutę bei mūsų rajoną mažesnės savivaldybės, nors jau pasigirdo skeptikų basų, kam čia to baseino bereikia…

Laikraščio 30–mečio proga Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis ir mero pavaduotojas Algis Bekeris įteikė redakcijos kolektyvui įspūdingą laikrodį

V. Laurinaitis priminė, kad specialia įranga dar kartą tikrinami medžiai Šilutės centrinėje gatvėje. Gal sulauksime galutinio sprendimo, kuriuos būtina pjauti, o kurie dar gali žaliuoti. Jaučiamas artėjančių naujų mokslo metų pulsas: antai statybininkai triūsia Pamario pagrindinėje mokykloje, prie kurios jau sutvarkytas stadionas. Pasak mero, tvarkomasi ir kitose rajono mokyklose, vaikų darželiuose. Toks šių dienų pulsas.
Pirmajame „Pamario“ numeryje
Atsiverčiame 1988 m. rugpjūčio 6 d. „Pamario“ laikraštį: pirmasis tokiu pavadinimu išėjęs numeris buvo nespalvotas, tik keturių puslapių, kainavo 3 kapeikas, buvo leidžiamas antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais, tiražas – 15 543 egz. Redaktorė – šviesios atminties Stasė Milevičienė. Šalia pavadinimo – tai, ko vėliau pavyko atsikratyti: „Visų šalių proletarai, vienykitės!“ bei kad laikraštis yra Lietuvos komunistų partijos Šilutės rajono komiteto ir rajono liaudies deputatų tarybos organas.
„Pasirinkome pavadinimą, būdingesnį mūsų kraštui“, – „Pamariu“ pavadinto laikraščio pirmojo numerio proga rašyta trumpoje įžangoje.
Tuometinis žurnalistas Kazys Gubista rašė: „Nuo ko pavargsta kaimo žmogus? „Pamarys“ tuo itin žada domėtis“. Stasys Mėlinauskas straipsnyje pasakoja apie Rusnę („Pamaryje, salos pakraštyje“). Kultūros istoriją ir Bitėnų naujienas straipsnyje apžvelgia Domas Kaunas, spausdinama Petro Jakšto „Literatūrinė Šilutė“ – jau aštuonioliktajame laikraščio numeryje, su nuoroda, kad bus daugiau. Šviesios atminties žurnalistė Ivona Žiemytė straipsnyje iš filmavimo aikštelės pasakoja „Viliaus Karaliaus sugrįžimą“ – filmas „Vilius Karalius“ kurtas Pamario krašte. Nuotraukos, žinoma, ilgametės redakcijos fotokorespondentės Laimos Putriuvienės. „Savaitės ekranas“ informuoja, kokių filmų galima pamatyti Šilutės „Pamario“ kino teatre (šiame pastate dabar veikia prekybos centras „Maxima“, Lietuvininkų g.), Rusnėje ir Pagėgiuose. Skelbimas – tik vienas: kažkas parduoda namą su ūkiniais pastatais.
Toks buvo pirmasis laikraščio numeris su „Pamario“ pavadinimu.
Žinios su vilties kibirkštėle
Švėkšnos tarybinio ūkio kombainininkai ir specialistai laukia, kad pastatytų grūdų sandėlį. Vis žada, planuoja ir atidėlioja. Esą kai „sunkiai išaugintą derlių į visokius pašalius ištaškai, kad jis nemielas pasidaro…“ Toliau K. Gubista savo straipsnyje rašo, kokių minčių tuomet turėjo švėkšniškiai: „Žinome, kad ne pats ūkis iki šiol sprendė, ką, kur ir kada statyti, už kieno pinigus. Ir nebuvo gerai. Nors apie visus to nepasakysi. Švėkšnos kaimynai – „Ašvos“ tarybinis ūkis išsistatė gyvenvietę, pavydas ima. Švėkšnoje pastatė didžiausią pirtį, o maudytis nėra kam, beveik visi žmonės dabar vonias namuose turi, geriau būtų statę grūdų, trąšų sandėlius, gyvenamuosius namus. Pastarųjų labai trūksta. Kai nėra kur gyventi, ūkyje trūksta jaunųjų mechanizatorių, vairuotojų, mechaninės dirbtuvės neturi kalvio, gero suvirintojo, kombainininkai jau kelinti metai dirba be padėjėjų…“
Tuomet ūkio vyr. agronomė Teresė Raudonienė, gerai pažinojusi švėkšniškius, žurnalistui pasakojo, kad Švėkšnoje susirinkimus stengiasi daryti kuo trumpesnius, o po jų būna koncertas, dažniausiai samdytas, deja, nieko nedomina. Ar ne dėl nuovargio? Mat kiekvienas namuose laiko daug gyvulių, į valdišką darbą ateina jau nusiplūkę…
„Žemės negalime apleisti, darbų daugėja, o žmonių vis mažiau. Jauni – į miestą. Kėlėme šūkį – priartinti miestą prie kaimo. Kas prie ko priartėjo, kas nuo ko nutolo? Kad kaimo žmogus dirba nuo tamsos iki tamsos, nereikia nė sakyti. Ką jis už tai turi? Juk kaimo žmogui – kas blogiausia parduotuvėje. Gimė vaikas, apylinkė kviečia į iškilmingas vardynas, bus dar keli mažyliai, sveikins pionieriai. Reikia vaikui rūbelių, nepasirodysi, kad nieko neturi. Puoli į Šilutės ar kito miesto universalinę parduotuvę, išsirenki naujagimių skyriuje patikusį kostiumėlį, o tau sako: tai miesto gyventojams. (…)
Šviežia mėsa, dešra kaimo parduotuvėje retenybė. Į Švėkšną šių produktų atveža nustatytomis savaitės dienomis. Nori paskanauti, stok, visų gėrybių augintojau, nors iš vakaro į eilę, darbus metęs. Ką, kombainininkai, gerti pasiimat? Drungno vandens? O mieste girą iš statinių pilsto. Šviežią. Ar ten geresni darbininkai? Nuo ko pavargsta kaimo žmogus? „Pamarys“ tuo itin žada domėtis“,– skaitome nesistebėdami – jau 1988 metais jautėsi permainų troškimas, nors ir subtiliai, kiek tai leido žurnalisto galimybės dirbant partinės valdžios laikraštyje.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite