Paliatyviosios pagalbos galimybės Šilutės ligoninėje

Antrą spalio šeštadienį pasaulis mini hospisų ir paliatyviosios pagalbos dieną. Paliatyviosios pagalbos tikslas – padėti žmogui lengviau kęsti nepagydomos ligos skausmus, o jo artimiesiems išlaikyti geriausią įmanomą gyvenimo kokybę, sprendžiant fizines, psichologines bei dvasines problemas.

Šilutės ligoninėje nuo 2021 metų teikiamos stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugos pacientams, sergantiems nepagydoma progresuojančia liga, pasiekusia su gyvybe nesuderinamą stadiją. Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus vedėja Violeta Giedraitienė pastebi, kad paliatyviosios pagalbos paslaugos poreikis Šilutės rajone yra didelis. Medikė atkreipia dėmesį, kokius kriterijus turi atitikti pacientas, kuriam gali būti teikiama paliatyviosios pagalbos paslauga stacionare.

Paliatyvioji pagalba apima tiek medicinos, tiek socialinę ir psichologijos sritis, todėl šioje medicinos srityje dirba ne vienas specialistas, o komanda. Atsižvelgiant į paciento poreikius, pagalbą teikia gydytojas, bendrosios praktikos slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas ir kiti specialistai.

Paliatyviosios pagalbos paslaugoms Šilutės ligoninėje teikti Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos yra suteikusi licenciją, tam skirtos penkios stacionaro lovos, paslaugos teikiamos visą parą, visomis savaitės dienomis. Pacientams taikomi visi būtini gydymo ir slaugos būdai (skausmo malšinimo, ligos simptomų gydymo, slaugos, socialinė, psichologinė ir kita pagalba), priskiriami šiai licencijuojamai asmens sveikatos priežiūros paslaugai.

Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus darbuotojai kasdien sulaukia pacientų, jų artimųjų ar socialinių darbuotojų užklausų dėl galimybių pasinaudoti paliatyviosios pagalbos paslaugomis ligoninėje. Sveikatos apsaugos ministras aiškiai reglamentuoja paslaugų teikimo tvarką. Paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos suaugusiems pacientams, kurių sveikatos būklė atitinka numatytus kriterijus. Pavyzdžiui, ligai gydyti išnaudotos visos galimybės (išskyrus atvejus, kai liga – progresuojanti ir pavojinga gyvybei) arba kai pacientui reikalinga simptomų terapija, t. y. simptomų sumažinimas arba pašalinimas. Pacientų sveikatos būklė privalo būti mediciniškai pagrįsta – ligos anamneze, objektyvia būkle, atliktais tyrimais, gydytojų konsultantų išvadomis ir jų rekomendacijomis stacionarinei paliatyviajai pagalbai.

Jeigu pacientas atitinka nustatytus kriterijus, paliatyviosios pagalbos paslaugos yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis ir teikiamos neribotą laiką. Ilgėjant gyvenimo trukmei ir visuomenei vis labiau senstant, paliatyviosios pagalbos poreikis auga. Skaičiuojama, kad kasmet paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos apie 40 milijonų žmonių visame pasaulyje. Sveikatos apsaugos ministerija prognozuoja, kad 2030 m. paliatyviosios pagalbos paslaugos bus teikiamos 5600 asmenų. 2022 m. stacionarine paliatyviosios pagalbos paslauga Šilutės ligoninėje pasinaudojo 29 pacientai. Didžioji dalis pacientų – sergantys onkologinėmis ligomis.

Šilutės ligoninės administracijos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Elektroninių sukčių Kalėdos prasideda anksčiau: kaip nepasimauti ant jų kalbiuko?

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras informuoja, kad per trečiąjį metų ketvirtį, nuo liepos iki rugsėjo, elektroniniai sukčiai iš mūsų šalies gyventojų ir įmonių siekė išvilioti 5,1 mln. eurų – net penktadaliu daugiau nei per tą patį laiką pernai. Tačiau, nepaisant suintensyvėjusių atakų, šalies finansų institucijų atsparumas sukčiavimui taip pat auga. Realūs nuostoliai, kuriuos sugebėjo padaryti sukčiai, minėtu laikotarpiu, palyginus su 2022-aisiais, sumažėjo 3 procentais, iki 2,3 mln. eurų. Vidutinė išviliojama suma šių metų trečiąjį ketvirtį siekė 871 eurą. Skaičiuojama, kad

Baltijos šalių tyrimas: dūmų detektorių namuose mažėja, lietuviai jų turi mažiausiai

Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse mažėja dūmų detektorius namuose turinčių asmenų, o gaisruose žuvusių žmonių skaičius mūsų šalyje auga. Tyrimo duomenys rodo, kad praėjusiais metais šiuos įrenginius nuosavame būste buvo įsirengę 70 proc. Lietuvos gyventojų, šiemet – 64 proc. mūsų šalies žmonių. Ši tendencija akivaizdi ir Latvijoje (detektorių nuo 78 proc. sumažėjo iki 73 proc.) bei Estijoje (detektorių nuo 93 proc. sumažėjo iki 90 proc.). Be to, gerokai mažiau lietuvių, lyginant su latviais ir estais, savo būstuose turi šiuos namų

Generalinei prokuratūrai pateiktas skundas dėl Vyriausybės neskaidriai panaudotų milijardų

Viešojo intereso gynimo fondas ir Sveikatos teisės institutas pateikė skundą Generalinei prokuratūrai dėl COVID valdymui skirtų lėšų panaudojimo teisėtumo ir prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimų nusikalstamų veikų (didelio masto lėšų iššvaistymo ir piktnaudžiavimo valdžia) bei pradėti viešojo intereso gynimo procedūrą. Ar galimas Lietuvoje milijardinis „skandalas” dėl Vyriausybės veiklos, dabar turės atsakyti Prokuratūra. STI suburtos teisės ir finansų ekspertų grupės atliktas tyrimas parodė, kad 2020-2022 metų laikotarpiu Vyriausybė be teisėto pagrindo ir neužtikrindama lėšų panaudojimo skaidrumo paskirstė apie 3 milijardus

Orai antrąją savaitės pusę, kai baigiasi kalendorinis ruduo

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie neramius orus, kurie prasidės jau šiandien, lapkričio 29 d., trečiadienį. Tarnybos įspėja, kad trečiadienį jau turėtų būti itin neramu ir bent jau Rytų Lietuvoje sulauksime itin smarkaus snygio. Trečiadienio naktis buvo ir rūku, plikledžiu, šerkšnu. Vėjas buvo silpnas. Temperatūra siekė 6-11, rytiniuose rajonuose kai kur –12-15,pajūryje – 3-5 laipsnius šalčio. Dieną daug kur pasnigs, Rytų Lietuvoje vietomis smarkiai. Kai kur pustys. Vėjas besikeičiančios krypties, 6-11 m/s. Temperatūra 1-6 laipsniai šalčio, Kuršių nerijoje 0-2 laipsniai šilumos. Orų

Taip pat skaitykite