Pasaulyje sparčiai plinta Ebolos viruso sukeliama karštinė. Ar šiai grėsmei pasiruošta Lietuvoje ir Šilutės rajone? Apie tai „Pamarys“ kalbėjosi su įvairių sričių darbuotojais.

Pateikiame išsakytas mintis.

Darius STEPONKUS, Šilutės ligoninės vyr. gydytojas:
– Sveikatos apsaugos ministerija nustatė tvarką, kad asmuo, užsikrėtęs Ebolos virusu, turi būti vežamas į infekcinių ligų ligoninę Vilniuje. Šilutės ligoninėje tokių ligonių nebūtų. Suprantama, gali atsitikti, kad karščiuojantis asmuo būtų atgabentas į ligoninės priėmimo skyrių, čia yra izoliuota patalpa, mes esame pasiruošę įvairių virusų sukeltoms infekcijoms ir darbui tokiomis sąlygomis. Turime specialios aprangos, kitų slaugos priemonių. Medicinos įstaigos privalo būti pasiruošusios ir didelės rizikos infekcinėms ligoms, bet kokio viruso sukeltoms ligoms.
Ebolos virusas nėra naujiena, tik nebuvo šio viruso sukeltų ligų protrūkio. Stipriai pakilusi temperatūra – pirmasis Ebolos viruso sukeltos karštinės simptomas, tačiau taip prasideda ir gripas, kiti susirgimai. Todėl įprasta, kad toks pacientas vyksta pas šeimos gydytoją, jeigu situacija sudėtingesnė, kviečiama greitoji medicinos pagalba ir žmogus atvežamas į ligoninės priėmimo skyrių.
Ir kviečiant greitąją, ir priėmimo skyriuje pokalbių metu siekiama išsiaiškinti visas sunegalavimo aplinkybes, žinoma, pasidomima, ar asmuo negrįžo iš Afrikos, Ebolos viruso zonos vietovių. Tokie pokalbiai lemia 70 proc. diagnozės. Jeigu kiltų bent kokių įtarimų, šis pacientas atsidurtų izoliuotoje patalpoje. Suprantama, toks pacientas jau buvo slaugytas namuose, kur šalia buvo gal ir keli šeimos nariai, galbūt jis jau lankėsi šeimos gydytojų centre, o gal net negaluodamas ėjo į darbą, lankėsi parduotuvėse ir kitur.
Šilutė yra netoli Klaipėdos, tad yra šiokia tokia tikimybė užsikrėsti virusu ir ten. Šilutės situacija kitokia negu Skuodo. Tačiau svarbiausia yra kitkas: žmogaus imunitetas. Virusų yra įvairių, ne tik Ebolos, o pagrindinis ginklas prieš visus virusus – stiprus imunitetas, kurį lemia sveikas gyvenimo būdas. Dar mūsų seneliai ir tėvai žinojo, kad svarbu grūdintis, nerūkyti, nevartoti alkoholio, tinkamai maitintis, nepervargti, vengti stresų, nes visa tai alina, išbalansuoja organizmą, susilpnina imunitetą. Juk žinome, kad menkiau atsparūs virusams ir jų sukeliamoms ligoms yra žmonės po sunkių operacijų, sergantys įvairiomis neinfekcinėmis ligomis.
Stiprus imunitetas gelbsti nuo visų virusų, net ir nuo Ebolos. Virusų yra įvairių, visi jie plinta ir nesustabdysime. Tačiau reikia būti budriems: kosėdami, čiaudėdami ar sloguodami neturime eiti į darbą, neplatinti virusų ir neužkrėsti kitų. Verta apsvarstyti galimybę pasiskiepyti nuo gripo. Reikia budrumo. Kai dėl vienokio ar kitokio plintančio susirgimo kyla ažiotažas, žmonės domisi ir ima save saugoti.
Saugotis reikia visų virusų, ne tik Ebolos. Virusų buvo ir bus, jie plito ir plis. Tai neišvengiama. Žinoma, šiuo metu nederėtų vykti į Afriką, į Ebolos viruso židinius, tačiau nesiūlyčiau varžyti savęs atsisakant kelionių kitur. Gyvenkime įprastą gyvenimą.
Yra ministerijos nurodymai

– Vincenta BUBILIENĖ, gydytojos išsilavinimą turinti Šilutės r. savivaldybės tarybos narė:
– Televizija informavo, kad Lietuvoje pasiruošta. Tuo pačiu ir Šilutėje, nes dėl galimų infekcijų, epidemijų ir kitų ekstremalių situacijų gydymo įstaigos gauna Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymus. Ministerija turi tokių situacijų valdymo centrą. Girdėjau, kad Klaipėdos ligoninė yra pasiruošusi vietoje priimti ir gydyti Ebolos virusu užsikrėtusius asmenis.
Žinoma, tikimybė, kad šis virusas gali pasiekti Klaipėdą, yra, nes ten ir uostas, ir jūrininkai. Tačiau negalėčiau teigti, kad nesiruošiama, nieko nedaroma. Galbūt abejonių kelia siūlymas tokį ligonį gabenti į Vilnių. Šilutės ligoninė irgi turi specialios aprangos, kurios prireikia kilus epidemijai ir panašiai. Galėtų prireikus panaudoti tai, ką turi, o ligonį galima būtų gabenti į Klaipėdą ar Vilnių. Iškilus realiai grėsmei, ir Šilutės ligoninė, ir savivaldybė gautų nurodymų iš ministerijos. Taip daroma ypatingais atvejais.
Ebolos virusas plinta iš karštos Afrikos – jam patinka karšto klimato zona, o Lietuvoje jau rudeniškai vėsu, vis šalčiau. Gal tas virusas ir nepasieks Lietuvos?
Informacija – tik iš žiniasklaidos

Vilma GRIŠKEVIČIENĖ, Šilutės r. savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja:
– Geras klausimas. Iš to, ką girdžiu, man informacijos šaltinis yra tik žiniasklaida. Lietuva, rodos, tik dabar pradeda galvoti apie priemones. Asmeniškai manęs, kaip pilietės, nepasiekė jokia kita informacija, tik radijo, televizijos, spaudos pranešimai. Baisoka pajusti, kad Ebolos virusas sėja mirtį kaip maras. Žiauru. Tiek suprantu iš žiniasklaidos.
Ebolos virusas plinta per valstybes, todėl kiekvienas žmogus, šeima turėjo gauti informacijos apie tai, visus turėjo pasiekti paaiškinimai, kas tai yra, kokie šio viruso sukeltos ligos simptomai, ko derėtų vengti. Manau, seniūnijose ir kitur viešuose stenduose turėtų būti tokios informacijos.
Įspūdis toks, kad Ebolos virusas plis aplenkdamas Lietuvą…
Kaip nurodys ministerija…

Marius BARTKUS, Šilutės r. savivaldybės administracijos Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriaus vyr. specialistas – savivaldybės gydytojas:
– Kiek pasiruošta Lietuvoje, matome ir girdime. Sveikatos apsaugos ministerija rūpinasi lėšomis, kad įsigytų būtinų apsaugos ir ligonių transportavimo priemonių. Šilutės rajone mes turime gydytojų. Ar bėra infektologas? Nežinau, o gydytojai gydo…
Esant Ebolos viruso sukeltos karštinės protrūkiui, gausime nurodymus iš Sveikatos apsaugos ministerijos, kaip veikti. Esant panašioms situacijoms, būna nurodymai. Ministerija mus įspėjo, renku informaciją, kai ką žinau. O rajono žmonės? Tik iš žiniasklaidos žino.
Grėsmės neįžvelgia

Edvardas VITKAUSKAS, verslininkas, Šilutės r. savivaldybės Tarybos narys:
– Aš ne iš tų žmonių, kad šaukčiau: „dangus griūva…“ Gal nereikėtų panikuoti? Didžiausi miestai Londonas, Niujorkas, kur žmonių srautai yra milžiniški, nepanikuoja. Nematau baisios grėsmės. Lietuva yra civilizuota Europos Sąjungos valstybė, ryšiai su Afrika minimalūs. Esu buvęs Afrikoje, ten sunegalavau, kreipiausi į gydytoją, išgirdau, kad ten kitokie mikrobai, prie kurių mūsų organizmas neprisitaikęs. Daigiau į Afriką nevažiuočiau. Geriau būti savoje gražioje Lietuvoje.
Dėl Ebolos viruso neribočiau savo kelionių į užsienį. Nematau tam priežasties. Vaizdų apie to viruso sukeltas ligas matome daug. Susirgusiųjų tikrai nėra labai daug. Gerai, kad žiniasklaida tai viešina, informuoja, šviečia.
Jei prireiks, pinigų negailės
Antanas JONIKAS, Vainuto gimnazijos direktorius:
– Nemanau, kad Šilutės rajonui jau iškilo grėsmė. O Sveikatos apsaugos ministerija dirba, pasirūpinta, rodos, gal 400 tūkstančių litų, rengiama patalpų, bus ir tinkamos aprangos. Kiekvienam rajonui šiandien tiek visko nepripirksi. Ruošiamasi žingsnis po žingsnio. Jeigu grėsmė artės, reikės staigaus reagavimo. Žinoma, grėsmė yra. Tačiau apsaugai būtinos priemonės labai brangios. Kol virusas toli, gal užtenka ir tokio ruošimosi.
Klaipėda yra Šilutės rajono kaimynė, pasaulis dabar atviras, visko gali būti. Tačiau kilus realiai grėsmei, manau, būtinas staigus ir gerai apgalvotas bei parengtas atsakas. Reikia išlaukti, o jeigu kas, pinigų rasis tiek, kiek reikės. Domiuosi Ebolos viruso karštine, žinau, kad užkratas plinta per seiles, kraują, prakaitą. Dirbu mokykloje, čia daug mokinių. Tai pavojinga. Šis virusas žinomas daug metų. Pasaulis sutelkė dideles jėgas, viena ligonė jau išgijo. Manau, galingas pasaulis reaguos, nuslopins ir įveiks šią nelaimę.

Nuo to niekas neapdraustas
Algirdas RAUKTYS, Usėnų seniūnas:
– Kiek žiūriu televizijos laidas, skaitau spaudą, Lietuvos pasiruošimo prieš Ebolos virusą priemonės, palyginus su užsienio valstybėmis, labai menkos ir net juokingos. Patalpų tikrai rastųsi, jų netrūksta, tačiau ligonio transportavimo, slaugymo priemonių labai mažai ir grėsmės atveju neužtektų. Aš nesu šių reikalų specialistas, gal ko nesuprantu ar nežinau, tačiau dabartinio pasirengimo tikrai negana. Gyvename netoli Klaipėdos su uostu, laivais, dabar pasaulyje vyrauja labai judrus gyvenimas. Kiek žinau, Ebolos viruso inkubacinis periodas siekia tris savaites – per tiek laiko virusu galima užkrėsti gausybę žmonių.
Girdėjau, kad Greitosios medicinos pagalbos specialistai, kviečiant šią pagalbą, klausinėja, ar sunegalavęs asmuo negrįžo iš Afrikos, neturėjo kitų abejotinų kontaktų. Tačiau nėra šimtaprocentinės garantijos, kad sunegalavęs asmuo pasakys tiesą, gal ką nutylės…
Kalbėjosi
Stasė SKUTULIENĖ