Pagėgiuose svečiai iš Čikagos (JAV)

Spalio vidury savivaldybės meras Virginijus Komskis priėmė ypatingą svečią iš Čikagos (JAV): aktyvų visuomenininką, vieną iš Pagėgiuose paminkline lenta ketinamo įamžinti savanorio Jono Šimkaus veiklos įamžinimo idėjos iniciatorių, Lietuvos Šaulių sąjungos išeivijoje centrinės valdybos narį Ernestą Lukoševičių.

Susitikimo tikslas buvo aptarti Vyties Kryžiaus ordino kavalieriaus mjr. Jono Šimkaus, pagėgiškio, Lietuvos patrioto, 1923-ųjų metų Klaipėdos sukilimo dalyvio, už pasižymėjimą ir narsą apdovanoto Vyties Kryžiumi su kardais (vėliau pakeistu į Vyčio Kryžiaus 5-ojo laipsnio ordiną, 1921), Detroito lietuvių bendruomenės, St. Butkaus šaulių kuopos, VLIK‘o ir lietuvių evangelikų liuteronų bažnyčios aktyvaus veikėjo, lietuvybės propaguotojo gyvenimo ir veiklos įamžinimą Pagėgiuose.

Svečias savivaldybės administracijai išeivijos entuziastų, Mažosios Lietuvos mylėtojų vardu atvežė piniginę vieno tūkstančio dolerių auką šio tikslo įgyvendinimui. Kaip akcentavo Meras, Pagėgių savivaldybės vadovai, visa krašto aktyvioji bendruomenė yra dėkinga Nacionalinės Basanavičiaus premijos laureatei Marijai Remienei, Lietuvos Šaulių sąjungai išeivijoje, Mažosios Lietuvos draugijai Čikagoje ir visiems kitiems neabejingiems bičiuliams ir bendraminčiams iš Amerikos už pinigus, už palaikymą ir geranoriškumą įprasminant istorinę praeitį, ją puoselėjant ir propaguojant. Svečiui atminimui įteiktas gražus rėmelis su Tautinės giesmės tekstu.

Sustota bendrai nuotraukai, aplankyta numatomo paminklinio ženklo vieta Geležinkelio gatvėje. Kadangi p. Ernestas yra darbo grupės, sukurtos Jono Šimkaus įamžinimo reikalams spręsti, narys, tai buvo smulkiai aptarti lapkričio 30-osios – Tilžės Akto šimtmečio metinių dienos renginiai, konferencija, Tilžės akto 100-mečio medalių įteikimas dirbantiems Mažosios Lietuvos labui ir pan. Savivaldybės architektė Ernesta Maier pristatė svečiui ir paminklinio ženklo brėžinius. Šį kūrybinį sumanymą iš juodojo ir pilkojo granito įgyvendins skulptorius iš Šiaulių Kazys Bimba.

Na o vizitą užbaigti svečias pasiūlė nusifotografuojant Mikytuose, prie kryžiaus Vilko vaikams. Čia, vasaros pradžioje, prasidėjo kelionės amerikietišku visureigiu odisėja po Karaliaučiaus kraštą. Po šį kraštą ir visą Mažąją Lietuvą p. Ernestas su bendraminčiais keliavo veždamiesi Mažosios Lietuvos vėliavą, padovanotą Šilutės šaulių kuopos vado Donato Jauniaus. Šią vėliavą E. Lukoševičius išsivežė į į Ameriką kaip dovaną nuo Mažosios Lietuvos šaulių. Pasak Ernesto, simboliška, kad pagėgiškiai, besirengiantys Tilžės Akto šimtmečio paminėjimui, šios vėliavos kelionę ir užbaigė ten kur ji prasidėjo.

Pagėgių savivaldybės vyriausioji specialistė Ingrida Jokšienė

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.

Vilija Blinkevičiūtė palinkėjo pagėgiškiams išrinkti mere moterį – Aušrą Zongailienę

Europos Parlamento narė socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė lankėsi Pagėgių krašte ir kartu  su pagėgiškiais socialdemokratais susitiko su Vilkyškių pieninės kolektyvu, Pagėgių, Žukų ir Natkiškių gyventojais. Vilija Blinkevičiūtė akcentavo moteriškąsias savybes, kurios praverstų Pagėgių krašto politikoje. Vyrai, vadovaudamiesi principais, savo tvirtomis nuostatomis, kartais priverda neskanios košės, o indus švariausiai išplauna moteris. Pavyzdys – Jungtinė Karalystė ir „Brexit“, kur premjerė moteris grumiasi su vyrų palikimu… „Jūsų krašte vyrai nuaštrinę kampus iki adatos smailumo… Kas susipykę, kas nevertina diskusijų  ar nepriima kitos nuomonės. Atėjo