Pagėgiuose nugalėjo Vaidas Bendaravičius
Tokie kol kas nepatvirtinti Pagėgių savivaldybės teritorijoje vykusių tiesioginių mero rinkimų antrojo turo rezultatai. Pirmajame rinkimų ture daugiausia balsų surinkę V. Bendaravičius ir Edgaras Kuturys dėl mero posto varžėsi kovo 17 d. surengtame antrajame rinkimų ture. Sulaukta ir skundų.
Išankstiniais duomenimis, kol rinkimų galutinių rezultatų nepatvirtino Vyriausioji rinkimų komisija, Pagėgių savivaldybės meru išrinktas partijos Tvarka ir teisingumas atstovas Vaidas Bendaravičius, kuris su šios partijos kandidatų komanda gavo 6 mandatus. Kadangi Pagėgių krašte sumažėjo gyventojų, šių metų savivaldos rinkimuose politikai varžėsi dėl 17 mandatų.
Antras pagal rinkėjų pasitikėjimą liko Visuomeninis rinkimų komitetas „E. Kuturio komanda „Už permainas Pagėgių krašte“, laimėjęs Savivaldybės taryboje 3 mandatus. Šio komandos lyderis Edgaras Kuturys dėl mero posto varžėsi su V. Bendaravičiumi.
Pagėgių (Nr. 29) savivaldybėje buvo 11 balsavimo apylinkių. Antrajame mero rinkimų ture iš 7546 rinkėjų dalyvavo 4077, negaliojančiais pripažinti 47 biuleteniai, 4030 – galiojančiais. Už V. Bendaravičių balsavo 2328 rinkėjai, tai per 57 proc. dalyvavusiųjų, už E. Kuturį – 1702 arba beveik 42 proc. balsavusiųjų.
Savivaldos rinkimuose su suburtais visuomeniniais rinkimų komitetais atskirai dalyvavo šią kadenciją Pagėgių savivaldybės mero pareigas einantis Virginijus Komskis ir buvęs meras bei Seimo narys Kęstas Komskis. Šiedu bendros kalbos politikoje neradę broliai išrinkti Pagėgių savivaldybės tarybos nariais. K. Komskis su bendraminčiais gavo tris mandatus, V. Komskis su savo komanda – du mandatus. Po vieną mandatą laimėjo socialdemokratai, Darbo partijos, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai. Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovų į Savivaldybės tarybą neišrinkta. Tad Pagėgių valdžioje dirbs 4 politinių partijų ir sąjungų bei 3 visuomeninių rinkimų komitetų 17 atstovų (pagal mandatų skaičių 6, 3, 3, 2, 1, 1, 1).
Gal matydami šiuos skaičius geriau pasijus 7 Pagėgių mero posto siekę asmenys, bet rinkimus pralaimėjo, tad negavo tokio margo mandatų krepšelio…
Naujajam merui V. Bendaravičiui teks suburti Tarybos daugumą, teks sutelkti bendraminčius ir bendražygius ir slaptu balsavimu taryba išrinks mero pavaduotoją, administracijos direktorių ir jo pavaduotoją.
Tikėkime, kad V. Bendaravičius, išrinktas vadovauti vienai iš 5 Lietuvos savivaldybių, kuriose merais išrinkti partijos Tvarka ir teisingumas atstovai, su šiomis pareigomis susitvarkys, mat vadovavimo patirties nestokoja. Yra dirbęs Pagėgių savivaldybėje administracijos direktoriumi. Ėmęs vadovauti tuometinei Šilutės miškų urėdijai, paliko Pagėgius, dirbo Šilutėje, buvo išrinktas į Šilutės r. savivaldybės tarybą. Po urėdijų reformos grįžo į Pagėgius ir įsidarbino Savivaldybėje specialistu. Buvo palikęs partiją Tvarka ir teisingumas, atsisakė Šilutės r. savivaldybės tarybos nario mandato. Pakeitęs nuomonę, sugrįžo į partiją, ėjo su partijos Tvarka ir teisingumas komanda į rinkimus ir laimėjo net 6 mandatus, įskaitant ir mero.
Skaičiai ir faktai
Verta priminti, kad partijos Tvarka ir teisingumas, kuriai vadovauja kraštietis Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, tiesioginius merų rinkimus pavyko laimėti ne tik Pagėgiuose, Šilutėje, bet ir Šilalėje, Kalvarijoje ir Mažeikių rajone. Praėjusią kadenciją „tvarkiečių“ atstovai vadovavo tik trims savivaldybėms. Antrajame merų rinkimų ture dalyvavo 6 šios partijos kandidatai, o 5 šventė pergalę. Net politologai tai vertina kaip įspūdingą šuolį. Palyginimui galima paminėti, kad liberalai laimėjo 6 merų postus, „valstiečiai“ – irgi 6, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – 11, visuomeniniai rinkimų komitetai – 12, Socialdemokratų partija -15.
Pirmajame rinkimų ture Lietuvoje buvo išrinkta 19 merų, antrajame – dar 41.
Absoliučią pergalę pirmajame ture šventė Kauno meras V. Matijošaitis, gavęs 80 proc. kauniečių balsų. 76 proc. rinkėjų palaikė Palangos merą Š. Vaitkų. Vos mažiau balsavo už Druskininkų merą R. Malinauską, Širvintų merę Ž. Pinskuvienę. Į Jonavos merus sugrįžo ūkio ministru dirbęs M. Sinkevičius. Klaipėdos rajone mero rinkimus laimėjo buvęs žemės ūkio ministras, Seimo narys B. Markauskas. Neringoje laimėjo irgi dabartinis meras D. Jasaitis. Birštone mere liko šilutiškiams pažįstama N. Dirginčienė. O štai Pasvalio rajone meru vėl išrinktas šias pareigas nuo 1990 m. einantis Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovas G. Gegužinskas. Tai savotiškas Lietuvos rekordas.
Joniškio meru išrinktas Seimo narys V. Gailius, o Seimo nariui P. Urbšiui Panevėžyje nepavyko įveikti mero R. M. Račkausko, kuriam pareikšti įtarimai piktnaudžiavus mero padėtimi ir prekyba poveikiu.
Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje merai nepasikeitė, liko R. Šimašius, V. Matijošaitis ir V. Grubliauskas. Skirtumas tik toks, kad V. Matijošaitis į Kauno valdžią atėjo ir šių metų rinkimuose vėl dalyvavo su suburtu visuomeniniu rinkimų komitetu, o štai LR Liberalų sąjūdžio į merus atvestieji R. Šimašius ir V. Grubliauskas partiją paliko ir į šiuos rinkimus ėjo su visuomeniniais rinkimų komitetais. Kiekvieni rinkimai pažeria ir staigmenų, ir pamokų.
„Pamario“ inf.