Pagėgiuose nugalėjo Vaidas Bendaravičius

Tokie kol kas nepatvirtinti Pagėgių savivaldybės teritorijoje vykusių tiesioginių mero rinkimų antrojo turo rezultatai. Pirmajame rinkimų ture daugiausia balsų surinkę V. Bendaravičius ir Edgaras Kuturys dėl mero posto varžėsi kovo 17 d. surengtame antrajame rinkimų ture. Sulaukta ir skundų.

Išankstiniais duomenimis, kol rinkimų galutinių rezultatų nepatvirtino Vyriausioji rinkimų komisija, Pagėgių savivaldybės meru išrinktas partijos Tvarka ir teisingumas atstovas Vaidas Bendaravičius, kuris su šios partijos kandidatų komanda gavo 6 mandatus. Kadangi Pagėgių krašte sumažėjo gyventojų, šių metų savivaldos rinkimuose politikai varžėsi dėl 17 mandatų.
Antras pagal rinkėjų pasitikėjimą liko Visuomeninis rinkimų komitetas „E. Kuturio komanda „Už permainas Pagėgių krašte“, laimėjęs Savivaldybės taryboje 3 mandatus. Šio komandos lyderis Edgaras Kuturys dėl mero posto varžėsi su V. Bendaravičiumi.

Pagėgių (Nr. 29) savivaldybėje buvo 11 balsavimo apylinkių. Antrajame mero rinkimų ture iš 7546 rinkėjų dalyvavo 4077, negaliojančiais pripažinti 47 biuleteniai, 4030 – galiojančiais. Už V. Bendaravičių balsavo 2328 rinkėjai, tai per 57 proc. dalyvavusiųjų, už E. Kuturį – 1702 arba beveik 42 proc. balsavusiųjų.

Savivaldos rinkimuose su suburtais visuomeniniais rinkimų komitetais atskirai dalyvavo šią kadenciją Pagėgių savivaldybės mero pareigas einantis Virginijus Komskis ir buvęs meras bei Seimo narys Kęstas Komskis. Šiedu bendros kalbos politikoje neradę broliai išrinkti Pagėgių savivaldybės tarybos nariais. K. Komskis su bendraminčiais gavo tris mandatus, V. Komskis su savo komanda – du mandatus. Po vieną mandatą laimėjo socialdemokratai, Darbo partijos, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai. Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovų į Savivaldybės tarybą neišrinkta. Tad Pagėgių valdžioje dirbs 4 politinių partijų ir sąjungų bei 3 visuomeninių rinkimų komitetų 17 atstovų (pagal mandatų skaičių 6, 3, 3, 2, 1, 1, 1).

Gal matydami šiuos skaičius geriau pasijus 7 Pagėgių mero posto siekę asmenys, bet rinkimus pralaimėjo, tad negavo tokio margo mandatų krepšelio…

Naujajam merui V. Bendaravičiui teks suburti Tarybos daugumą, teks sutelkti bendraminčius ir bendražygius ir slaptu balsavimu taryba išrinks mero pavaduotoją, administracijos direktorių ir jo pavaduotoją.

Tikėkime, kad V. Bendaravičius, išrinktas vadovauti vienai iš 5 Lietuvos savivaldybių, kuriose merais išrinkti partijos Tvarka ir teisingumas atstovai, su šiomis pareigomis susitvarkys, mat vadovavimo patirties nestokoja. Yra dirbęs Pagėgių savivaldybėje administracijos direktoriumi. Ėmęs vadovauti tuometinei Šilutės miškų urėdijai, paliko Pagėgius, dirbo Šilutėje, buvo išrinktas į Šilutės r. savivaldybės tarybą. Po urėdijų reformos grįžo į Pagėgius ir įsidarbino Savivaldybėje specialistu. Buvo palikęs partiją Tvarka ir teisingumas, atsisakė Šilutės r. savivaldybės tarybos nario mandato. Pakeitęs nuomonę, sugrįžo į partiją, ėjo su partijos Tvarka ir teisingumas komanda į rinkimus ir laimėjo net 6 mandatus, įskaitant ir mero.
Skaičiai ir faktai

Verta priminti, kad partijos Tvarka ir teisingumas, kuriai vadovauja kraštietis Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, tiesioginius merų rinkimus pavyko laimėti ne tik Pagėgiuose, Šilutėje, bet ir Šilalėje, Kalvarijoje ir Mažeikių rajone. Praėjusią kadenciją „tvarkiečių“ atstovai vadovavo tik trims savivaldybėms. Antrajame merų rinkimų ture dalyvavo 6 šios partijos kandidatai, o 5 šventė pergalę. Net politologai tai vertina kaip įspūdingą šuolį. Palyginimui galima paminėti, kad liberalai laimėjo 6 merų postus, „valstiečiai“ – irgi 6, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – 11, visuomeniniai rinkimų komitetai – 12, Socialdemokratų partija -15.
Pirmajame rinkimų ture Lietuvoje buvo išrinkta 19 merų, antrajame – dar 41.

Absoliučią pergalę pirmajame ture šventė Kauno meras V. Matijošaitis, gavęs 80 proc. kauniečių balsų. 76 proc. rinkėjų palaikė Palangos merą Š. Vaitkų. Vos mažiau balsavo už Druskininkų merą R. Malinauską, Širvintų merę Ž. Pinskuvienę. Į Jonavos merus sugrįžo ūkio ministru dirbęs M. Sinkevičius. Klaipėdos rajone mero rinkimus laimėjo buvęs žemės ūkio ministras, Seimo narys B. Markauskas. Neringoje laimėjo irgi dabartinis meras D. Jasaitis. Birštone mere liko šilutiškiams pažįstama N. Dirginčienė. O štai Pasvalio rajone meru vėl išrinktas šias pareigas nuo 1990 m. einantis Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovas G. Gegužinskas. Tai savotiškas Lietuvos rekordas.

Joniškio meru išrinktas Seimo narys V. Gailius, o Seimo nariui P. Urbšiui Panevėžyje nepavyko įveikti mero R. M. Račkausko, kuriam pareikšti įtarimai piktnaudžiavus mero padėtimi ir prekyba poveikiu.
Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje merai nepasikeitė, liko R. Šimašius, V. Matijošaitis ir V. Grubliauskas. Skirtumas tik toks, kad V. Matijošaitis į Kauno valdžią atėjo ir šių metų rinkimuose vėl dalyvavo su suburtu visuomeniniu rinkimų komitetu, o štai LR Liberalų sąjūdžio į merus atvestieji R. Šimašius ir V. Grubliauskas partiją paliko ir į šiuos rinkimus ėjo su visuomeniniais rinkimų komitetais. Kiekvieni rinkimai pažeria ir staigmenų, ir pamokų.

„Pamario“ inf.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Bus kompensuojami nauji tyrimai ir procedūros

Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. „Siekdama užtikrinti pacientams kuo geresnį paslaugų spektro prieinamumą ir kokybę, Sveikatos apsaugos ministerija skatina naujų paslaugų diegimą į sveikatos apsaugos sistemą. Atsižvelgdami į gydymo įstaigų ir medikų bendruomenės siūlymus, taip pat medicinos mokslo pasiekimus, sudarome sąlygas Lietuvoje taikyti pažangiausius diagnostikos ir gydymo metodus“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos

Lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis

Šilutės raj. savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka paviešino žinią apie kraštietį profesorių Kazį Alminą, kurio 120-osios gimimo metinės minėtos balandžio 15 d. Minime lietuvių kalbos vardyno rinkėjo bei tyrėjo profesoriaus Kazio Almino 120-ąsias gimimo metines. Tenka pripažinti, jog lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis nėra plačiai žinomas. Nedaug vietos jam skiriama ir kalbotyros kūrėjams skirtose publikacijose. Tuo tarpu kalbininko nuopelnai yra svarbūs ne tik lietuvių kalbos, bet ir šalies istorijai bei kultūrai. Kazys (Kazimieras) Alminas (iki 1939 m. Alminauskis) priklauso tam

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė šiemet kviečia kalbėti apie Europos vertybes

Kaip ir kiekvieną pavasarį, balandžio 23-29 d., vyks Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuojama Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Tai – svarbiausia metų savaitė visoms šalies bibliotekoms, pristatanti šių kultūros įstaigų veiklą ir iniciatyvas bendruomenei, kviečianti kalbėti apie bibliotekininko profesiją ir jos prestižą. Savaitės metu visose bibliotekose vyks daugybė renginių, o ją vainikuos jau tradicija tapęs masinis bibliotekininkų žygis. Šiųmetė savaitės tema „Europos šeimoje“ akcentuoja vienybę, lygybę ir vertybes. Ji pasirinkta neatsitiktinai – būtent šiemet minimas Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 20-metis. Pasak

Ar mums pavyks susitarti: artėja referendumas dėl pilietybės išsaugojimo

Gegužės 12 d. vyks referendumas dėl Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės išsaugojimo. Reikia susitarti svarbiu klausimu ir išsakyti pilietinę nuomonę dėl Lietuvos ateities: didesnė ar mažesnė – dviejų ar trijų milijonų piliečių valstybė bus Lietuva. Artėjantis referendumas – ne tik užsienio lietuvių klausimas, juo sprendžiama ilgametė problema. Lietuviai, išvykę po 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję kitos valstybės pilietybę, praranda gimimu įgytą LR pilietybę. Taip Lietuva kasmet praranda apie 1 000 savo piliečių. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos

Taip pat skaitykite