Pagėgių viešojoje bibliotekoje – susitikimas su Domu Kaunu

Praėjusios Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka pakvietė etniniam istorijos, kultūros bei raštijos paveldui neabejingus kraštiečius susitikti su knygotyrininku, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtoju, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto mokslininku, Pagėgių krašto 2006 metų žmogumi bei 2015 m. Pagėgių krašto Garbės piliečiu prof. habil. dr. Domu Kaunu.

Į prof. habil. dr. Domo Kauno knygos „Kristijono Donelaičio atminties paveldas“ sutiktuves prisirinko gausus būrys krašto šviesuolių.

Susitikime buvo pristatyta naujausia, 2016 m. išleista šio mokslininko knyga „Kristijono Donelaičio atminties paveldas“. Viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė renginio žiūrovams pristatė knygos autorių – prof. habil. dr. Domą Kauną bei apžvelgti jo knygą atvykusias popietės viešnias – Mažosios Lietuvos ir Pagėgių krašto istorijos, raštijos paminklų tyrinėtoją, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorę, 2011 m. Pagėgių krašto Garbės pilietę doc. dr. Silvą Pocytę ir Rambyno regioninio parko direkcijos kultūrologę Giedrę Skipitienę.

Knygos autoriaus Domo Kauno autografas bibliotekos direktorei Mildai Jašinskaitei-Jasevičienei.

Muzikinėmis melodijomis popietę užpildė Pagėgių savivaldybės meno ir sporto mokyklos akordeonininkų ansamblis (vadovė – Ona Parnarauskienė).

Doc. dr. Silva Pocytė apžvelgė knygos „Kristijono Donelaičio atminties paveldas“ teminę struktūrą ir leidinyje atskleidžiamos istorinės atminties linija „vedė“ klausytojus per K. Donelaičio gyventus laikus, šio lietuvių grožinės literatūros pradininko santykį su asmeninės bibliotekos kūrimu, apžvelgė jo kūrybinių darbų leidybos procesus bei šios ypatingos asmenybės atminimo įamžinimą ne tik Lietuvos, bet ir Europos mastu. Anot S. Pocytės, naujoji D. Kauno knyga – „tarsi apibendrinimas apie Donelaičio paveldą“.
Reikia pastebėti, kad Domo Kauno studija „Kristijono Donelaičio atminties paveldas“ yra solidžios apimties (471 p.) ir labai vertingas poligrafine prasme – įdomios, net unikalios, geros kokybės iliustracijos, erdviai sumaketuotas tekstas, atspausta ant specialaus, šiek tiek sendinto popieriaus. Anot paties autoriaus plačios paraštės paliktos tam, kad skaitytojas turėtų kur užsirašyti pastabas, papildomus faktus, mat knygotyrininkui ir kolekcininkui tuo įdomesnė knyga, kuo daugiau joje visokių pašalinių įrašų, užfiksuotų minčių, net ranka vedžiotų miniatiūrų.
Knyga sudaryta iš trijų dalių. Pirmojoje teikiama Donelaičio asmeninės bibliotekos rekonstrukcija. Antrojoje analizuojama jo kūrybos knygų leidyba. Trečiojoje – „autoriaus atminimo įprasminimo rašytiniais ir materialiaisiais paminklais tradicija“.
Unikalu ir tai, kad K. Donelaičio asmeninė biblioteka iki šiol nebuvo tyrinėta, mat nelabai tokiam tyrimui yra likę šaltinių.
Studijos autorius ieško atsakymų į įdomų klausimą: kodėl svarbiausio savo gyvenimo kūrinio, vėliau pavadinto „Matais“ neišleido pats K. Donelaitis. Pirmoji „Metų“ laida pasirodė tik 1818 m.
Bitėniškė kultūrologė Giedrė Skipitienė pasidžiaugė, jog prof. habil. dr. Domas Kaunas savo naujausioje knygoje atvėrė turtingą, vertingą bei didelę išliekamąją svarbą turintį Mažosios Lietuvos kultūros istorijos lobyną. Pasak jos, autorius „gražiai, preciziškai nušviečia, kaip iškeliamas Donelaitis. Kaip jis ateina į pasaulį, Europą ir įsitvirtina enciklopedijose“.
Prof. habil. dr. Domas Kaunas papasakojo apie laipsnišką knygos „Kristijono Donelaičio atminties paveldas“ rašymo idėjos užsimezgimą, jos nešamą žinią skaitytojui bei pristatė savo paties parengtą virtualią, gausiai iliustruotą Kristijono Donelaičio ikonografijos apžvalgą. Profesorius akcentavo, jog knygos iliustracijos – archyvinės ir reprodukcinės ikonografijos darbai – leidinyje yra tokios pat svarbios kaip ir tekstas, kadangi atvaizduoja autentišką aplinką ir konkretų vyksmą.
Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Stonys, savo ir mero Virginijaus Komskio vardu sveikindamas garbius svečius ir su mero patarėja Rita Vidraite įteikdamas jiems rožių žiedų, sakė besidžiaugiantis bei besididžiuojantis esąs pagėgiškis – šviesiais, dvasinio peno nuolat besisemiančiais žmonėmis turtingo Pagėgių krašto bendruomenės dalis. Mero pavaduotojas akcentavo, jog profesoriaus Domo Kauno mokslo darbuose teikiamas dėmesys Pagėgių krašto istorijai kraštiečius ne tik skatina būti išmintingesniais, žingeidesniais, bet ir pačiam profesoriui Domui Kaunui suteikia garbingą tikro pagėgiškio vardą.
Domas Kaunas vicemerui Sigitui Stoniui paantrino, jog pirmą kartą Pagėgių krašte, Bitėnuose, jis apsilankė prieš 37-erius metus ir iki pat šiol čia besilankantis…
Popietės meninis etiudas – žvilgsnis į dailininko, grafiko, knygų iliustruotojo Arvydo Stanislavo Každailio (Vilnius) ofortus Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikai“, už kurių ciklą 2002 m. menininkas apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija. Šios ofortų parodos ypatumus ir jos „kelionės“ po Pagėgių kraštą aspektus atskleidė Rambyno regioninio parko direkcijos vyriausioji specialistė, kultūrologė Giedrė Skipitienė.
Pakiliais muzikiniais akordais popietę užpildė Pagėgių savivaldybės meno ir sporto mokyklos akordeonininkų ansamblio (vadovė – mokytoja Ona Parnarauskienė) narių Kamilės Freitakaitės, Gabijos Krūminytės, Neimanto Orlovo, Andros Tumaitės melodijų asorti. Akordeono melodijos pripildė bibliotekos erdves ir knygos autoriui pasirašant naujojoje knygoje.

Bendra nuotrauka atminčiai: prof. habil. dr. Domas Kaunas, doc. dr. Silva Pocytė, kultūrologė Giedrė Skipitienė, Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Stonys, Pagėgių savivaldybės mero patarėja Rita Vidraitė, Pagėgių savivaldybės vyriausioji specialistė kultūrai Ingrida Jokšienė, mokytojos Birutė Žemgulienė, Stanislava Valužienė ir Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos bendruomenė.
Astos Andrulienės ir Petro Skutulo nuotr.

Bibliotekoje nuvingiavo eilutė skaitytojų, suskubusių įsigyti prof. habil. dr. Domo Kauno renginio metu aptartą knygą „Kristijono Donelaičio atminties paveldas“ bei ankstesnių šio mokslininko darbų ir čia pat gauti autoriaus autografą…
Sonata Vitkutė
Pagėgių savivaldybės bibliotekos metodininkė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pasieniečiai įsigijo naują patrulinį laivą ir tris katerius

Klaipėdoje pristatomi naujas patrulinis pasieniečių laivas „Gintaras Žagunis“ ir trys kateriai. Patrulinį laivą „Gintaras Žagunis“ pastatė Estijos bendrovė „Baltic Workboats Shipyard“. Jis kainavo beveik 3,9 mln. eurų. ES lėšomis finansuota 90 proc. šios sumos, kita dalis – Lietuvos biudžeto. Puoselėjant istorinę atmintį ir VSAT tradicijas, laivui suteiktas pirmo po Nepriklausomybės atkūrimo tarnybos metu 1991 m. žuvusio Lietuvos pasieniečio Gintaro Žagunio vardas. Pakrančių patrulinio laivo „Gintaras Žagunis“ paskirtis – valstybės sienos apsauga teritorinėje jūroje bei Kuršių mariose. Taip pat jis galės

Orai: savaitgalį bus kritulių

Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad artėjantį savaitgalį šalčių nebus, tačiau kai kur kris gausūs krituliai. Lapkričio 25 d., penktadienį, įdienojus temperatūra sieks nuo 2 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos. Lapkričio 26 d., šeštadienį, naktį bus niūrūs ir darganoti orai. Vietomis, daugiausia šiaurinėje šalies pusėje, numatomi krituliai, daugiausia sniegas. Kai kur plikledis vis dar laikysis, o kai kur formuosis naujas.  Pietiniuose rajonuose galimas rūkas. Dvelks vos juntamas nepastovios krypties vėjas. Žemiausia temperatūra šią naktį sieks nuo 4 laipsnių šalčio iki 1

Iš pašto ženklų sukurtas Jono Basanavičiaus portretas perduotas Signatarų namams

Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų lankytojai nuo šiol galės grožėtis ir didžiausia šalyje mozaika iš pašto ženklų, kurioje įamžintas daktaras Jonas Basanavičius. Menininkės Jolitos Vaitkutės sukurtą kūrinį signataro gimtadienio išvakarėse, lapkričio 22 d., perdavė Lietuvos paštas. Būtent jo iniciatyva prieš penkerius metus ir buvo nuspręsta tokiu būdu įamžinti J. Basanavičiaus atminimą ir paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Paveikslas keliavo po Lietuvą Originaliu būdu pagaminta, iš pašto ženklų sudėliota Jono Basanavičiaus mozaika per valstybės atkūrimo šimtmetį keliavo po visą Lietuvą ir

Aplinkosaugininkai Šilutės sendaikčių parduotuvėje rado vilko galvos iškamšą

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai pažeidėjus dažnai išaiškina vykdydami reidus turguose ar kitose prekybos vietose. Šįkart Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai nustatė asmenį, neteisėtai pardavinėjusį vilko galvos iškamšą. Aplinkosaugininkai nuolat vykdo Prekybos laukiniais gyvūnais, jų dalimis arba gaminiais iš jų kontrolę. Išaiškintam asmeniui Šilutėje, sendaikčių parduotuvėje, už neteisėtai pardavinėjamą vilko galvos iškamšą gresia bauda nuo 30 iki 300 eurų. „Vis dar pasitaiko atvejų, kai asmenys prekiauja laukinių gyvūnų dalimis ar jų gaminiais neturėdami teisėtą įsigijimą patvirtinančio dokumento. Todėl įspėjame, kad

Taip pat skaitykite