Pagėgių viešojoje bibliotekoje – susitikimas su Domu Kaunu

Praėjusios Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka pakvietė etniniam istorijos, kultūros bei raštijos paveldui neabejingus kraštiečius susitikti su knygotyrininku, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtoju, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto mokslininku, Pagėgių krašto 2006 metų žmogumi bei 2015 m. Pagėgių krašto Garbės piliečiu prof. habil. dr. Domu Kaunu.

Į prof. habil. dr. Domo Kauno knygos „Kristijono Donelaičio atminties paveldas“ sutiktuves prisirinko gausus būrys krašto šviesuolių.

Susitikime buvo pristatyta naujausia, 2016 m. išleista šio mokslininko knyga „Kristijono Donelaičio atminties paveldas“. Viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė renginio žiūrovams pristatė knygos autorių – prof. habil. dr. Domą Kauną bei apžvelgti jo knygą atvykusias popietės viešnias – Mažosios Lietuvos ir Pagėgių krašto istorijos, raštijos paminklų tyrinėtoją, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorę, 2011 m. Pagėgių krašto Garbės pilietę doc. dr. Silvą Pocytę ir Rambyno regioninio parko direkcijos kultūrologę Giedrę Skipitienę.

Knygos autoriaus Domo Kauno autografas bibliotekos direktorei Mildai Jašinskaitei-Jasevičienei.

Muzikinėmis melodijomis popietę užpildė Pagėgių savivaldybės meno ir sporto mokyklos akordeonininkų ansamblis (vadovė – Ona Parnarauskienė).

Doc. dr. Silva Pocytė apžvelgė knygos „Kristijono Donelaičio atminties paveldas“ teminę struktūrą ir leidinyje atskleidžiamos istorinės atminties linija „vedė“ klausytojus per K. Donelaičio gyventus laikus, šio lietuvių grožinės literatūros pradininko santykį su asmeninės bibliotekos kūrimu, apžvelgė jo kūrybinių darbų leidybos procesus bei šios ypatingos asmenybės atminimo įamžinimą ne tik Lietuvos, bet ir Europos mastu. Anot S. Pocytės, naujoji D. Kauno knyga – „tarsi apibendrinimas apie Donelaičio paveldą“.
Reikia pastebėti, kad Domo Kauno studija „Kristijono Donelaičio atminties paveldas“ yra solidžios apimties (471 p.) ir labai vertingas poligrafine prasme – įdomios, net unikalios, geros kokybės iliustracijos, erdviai sumaketuotas tekstas, atspausta ant specialaus, šiek tiek sendinto popieriaus. Anot paties autoriaus plačios paraštės paliktos tam, kad skaitytojas turėtų kur užsirašyti pastabas, papildomus faktus, mat knygotyrininkui ir kolekcininkui tuo įdomesnė knyga, kuo daugiau joje visokių pašalinių įrašų, užfiksuotų minčių, net ranka vedžiotų miniatiūrų.
Knyga sudaryta iš trijų dalių. Pirmojoje teikiama Donelaičio asmeninės bibliotekos rekonstrukcija. Antrojoje analizuojama jo kūrybos knygų leidyba. Trečiojoje – „autoriaus atminimo įprasminimo rašytiniais ir materialiaisiais paminklais tradicija“.
Unikalu ir tai, kad K. Donelaičio asmeninė biblioteka iki šiol nebuvo tyrinėta, mat nelabai tokiam tyrimui yra likę šaltinių.
Studijos autorius ieško atsakymų į įdomų klausimą: kodėl svarbiausio savo gyvenimo kūrinio, vėliau pavadinto „Matais“ neišleido pats K. Donelaitis. Pirmoji „Metų“ laida pasirodė tik 1818 m.
Bitėniškė kultūrologė Giedrė Skipitienė pasidžiaugė, jog prof. habil. dr. Domas Kaunas savo naujausioje knygoje atvėrė turtingą, vertingą bei didelę išliekamąją svarbą turintį Mažosios Lietuvos kultūros istorijos lobyną. Pasak jos, autorius „gražiai, preciziškai nušviečia, kaip iškeliamas Donelaitis. Kaip jis ateina į pasaulį, Europą ir įsitvirtina enciklopedijose“.
Prof. habil. dr. Domas Kaunas papasakojo apie laipsnišką knygos „Kristijono Donelaičio atminties paveldas“ rašymo idėjos užsimezgimą, jos nešamą žinią skaitytojui bei pristatė savo paties parengtą virtualią, gausiai iliustruotą Kristijono Donelaičio ikonografijos apžvalgą. Profesorius akcentavo, jog knygos iliustracijos – archyvinės ir reprodukcinės ikonografijos darbai – leidinyje yra tokios pat svarbios kaip ir tekstas, kadangi atvaizduoja autentišką aplinką ir konkretų vyksmą.
Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Stonys, savo ir mero Virginijaus Komskio vardu sveikindamas garbius svečius ir su mero patarėja Rita Vidraite įteikdamas jiems rožių žiedų, sakė besidžiaugiantis bei besididžiuojantis esąs pagėgiškis – šviesiais, dvasinio peno nuolat besisemiančiais žmonėmis turtingo Pagėgių krašto bendruomenės dalis. Mero pavaduotojas akcentavo, jog profesoriaus Domo Kauno mokslo darbuose teikiamas dėmesys Pagėgių krašto istorijai kraštiečius ne tik skatina būti išmintingesniais, žingeidesniais, bet ir pačiam profesoriui Domui Kaunui suteikia garbingą tikro pagėgiškio vardą.
Domas Kaunas vicemerui Sigitui Stoniui paantrino, jog pirmą kartą Pagėgių krašte, Bitėnuose, jis apsilankė prieš 37-erius metus ir iki pat šiol čia besilankantis…
Popietės meninis etiudas – žvilgsnis į dailininko, grafiko, knygų iliustruotojo Arvydo Stanislavo Každailio (Vilnius) ofortus Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikai“, už kurių ciklą 2002 m. menininkas apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija. Šios ofortų parodos ypatumus ir jos „kelionės“ po Pagėgių kraštą aspektus atskleidė Rambyno regioninio parko direkcijos vyriausioji specialistė, kultūrologė Giedrė Skipitienė.
Pakiliais muzikiniais akordais popietę užpildė Pagėgių savivaldybės meno ir sporto mokyklos akordeonininkų ansamblio (vadovė – mokytoja Ona Parnarauskienė) narių Kamilės Freitakaitės, Gabijos Krūminytės, Neimanto Orlovo, Andros Tumaitės melodijų asorti. Akordeono melodijos pripildė bibliotekos erdves ir knygos autoriui pasirašant naujojoje knygoje.

Bendra nuotrauka atminčiai: prof. habil. dr. Domas Kaunas, doc. dr. Silva Pocytė, kultūrologė Giedrė Skipitienė, Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Stonys, Pagėgių savivaldybės mero patarėja Rita Vidraitė, Pagėgių savivaldybės vyriausioji specialistė kultūrai Ingrida Jokšienė, mokytojos Birutė Žemgulienė, Stanislava Valužienė ir Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos bendruomenė.
Astos Andrulienės ir Petro Skutulo nuotr.

Bibliotekoje nuvingiavo eilutė skaitytojų, suskubusių įsigyti prof. habil. dr. Domo Kauno renginio metu aptartą knygą „Kristijono Donelaičio atminties paveldas“ bei ankstesnių šio mokslininko darbų ir čia pat gauti autoriaus autografą…
Sonata Vitkutė
Pagėgių savivaldybės bibliotekos metodininkė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Šilutės balduose“ taikoma nauja pažangi atlygio už darbą sistema

Nuo spalio 1 dienos AB „Šilutės baldai“ įdiegė naują, pažangią keturių pareigybių sistemą. Ją pritaikius, darbuotojams tapo paprasčiau gauti ne tik didesnį darbo užmokestį, bet ir siekti karjeros galimybių. Atsisakius iki tol veikusio įprasto darbuotojų skirstymo pagal 7 kategorijas, anot vadovybės, specialistų vidutinis darbo užmokestis padidėjo daugiau kaip 10 proc. Didesni atlyginimai Antradienį AB „Šilutės baldai“ direktorė Asta Dijokienė kartu su SBA koncerno viešųjų ryšių vadove Virgija Dunauskiene vietos žiniasklaidos atstovus supažindino su nauja atlygio sistema, darbuotojų galimybėmis siekti karjeros,

Anglija pasitiko saulėtu oru

Šiandien reta šilutiškių šeima nėra išlydėjusi savo vaikų ar bent artimųjų į Angliją: kas dirbti, kas mokytis, o kai kurių artimieji ūkanotajame Albione jau suleidę šaknis – turi savo namus. Ir mes vykome aplankyti savųjų vaikų ir anūkų. Kelionė Smagu, kad galėjome skristi iš Palangos oro uosto – nebereikia belstis per visą Lietuvą. Skrydis į Stanstedo oro uostą buvo sėkmingas –tiksliai pagal grafiką pakilome ir po poros valandų nusileidome. Nelijo, švietė saulė, buvo šilta. Mūsų kelionės tikslas buvo Svindonas –

Populiariausi verslai – kirpyklos ir grožio salonai

Šilutės rajono savivaldybės taryba lapkričio mėnesį svarstys sprendimo projektą dėl veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, jų mokesčio dydžių ir mokesčio lengvatų. Iš parengto sprendimo projekto matyti, kad daugelis verslo liudijimų brangs, o populiariausi verslai yra kirpyklos, kosmetikos salonai ir soliariumai. Tvarka Savivaldybių tarybos nustato fiksuotus pajamų mokesčio dydžius veiklai, kuria galima verstis vien įsigijus verslo liudijimą. Nuo sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga – 400 Eur, tačiau tai neturi įtakos nustatant kitų metų minimalų fiksuotą metinį

Lietuvos paštas pradėjo skaičiuoti 100-uosius savo gyvavimo metus

Praėjus 9 mėnesiams po Lietuvos Nepriklausomybės Akto paskelbimo, 1918 m. lapkričio 16 d. tuomečio susisiekimo ministro Martyno Yčo įsakymu Vilniuje buvo įsteigta Pašto valdyba. Ši diena laikoma Lietuvos pašto įkūrimo data. Pirmuoju Pašto valdybos viršininku buvo paskirtas inžinierius Benediktas Domaševičius. Pašto pradžia Šilutėje Šilutėje Lietuvos pašto padalinys atsirado vėliau. Apie tai galima sužinoti iš Zbignevo Steponavičiaus per tris dešimtmečius parengtos knygos „Šilutės paštas“. Klaipėdos krašte Lietuvos paštas veiklą pradėjo šį kraštą prijungus prie Lietuvos. Z. Steponavičius rašo: „1923 m. gegužės