Pagėgių viešojoje bibliotekoje – susitikimas su Domu Kaunu

Praėjusios Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka pakvietė etniniam istorijos, kultūros bei raštijos paveldui neabejingus kraštiečius susitikti su knygotyrininku, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtoju, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto mokslininku, Pagėgių krašto 2006 metų žmogumi bei 2015 m. Pagėgių krašto Garbės piliečiu prof. habil. dr. Domu Kaunu.

Į prof. habil. dr. Domo Kauno knygos „Kristijono Donelaičio atminties paveldas“ sutiktuves prisirinko gausus būrys krašto šviesuolių.

Susitikime buvo pristatyta naujausia, 2016 m. išleista šio mokslininko knyga „Kristijono Donelaičio atminties paveldas“. Viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė renginio žiūrovams pristatė knygos autorių – prof. habil. dr. Domą Kauną bei apžvelgti jo knygą atvykusias popietės viešnias – Mažosios Lietuvos ir Pagėgių krašto istorijos, raštijos paminklų tyrinėtoją, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorę, 2011 m. Pagėgių krašto Garbės pilietę doc. dr. Silvą Pocytę ir Rambyno regioninio parko direkcijos kultūrologę Giedrę Skipitienę.

Knygos autoriaus Domo Kauno autografas bibliotekos direktorei Mildai Jašinskaitei-Jasevičienei.

Muzikinėmis melodijomis popietę užpildė Pagėgių savivaldybės meno ir sporto mokyklos akordeonininkų ansamblis (vadovė – Ona Parnarauskienė).

Doc. dr. Silva Pocytė apžvelgė knygos „Kristijono Donelaičio atminties paveldas“ teminę struktūrą ir leidinyje atskleidžiamos istorinės atminties linija „vedė“ klausytojus per K. Donelaičio gyventus laikus, šio lietuvių grožinės literatūros pradininko santykį su asmeninės bibliotekos kūrimu, apžvelgė jo kūrybinių darbų leidybos procesus bei šios ypatingos asmenybės atminimo įamžinimą ne tik Lietuvos, bet ir Europos mastu. Anot S. Pocytės, naujoji D. Kauno knyga – „tarsi apibendrinimas apie Donelaičio paveldą“.
Reikia pastebėti, kad Domo Kauno studija „Kristijono Donelaičio atminties paveldas“ yra solidžios apimties (471 p.) ir labai vertingas poligrafine prasme – įdomios, net unikalios, geros kokybės iliustracijos, erdviai sumaketuotas tekstas, atspausta ant specialaus, šiek tiek sendinto popieriaus. Anot paties autoriaus plačios paraštės paliktos tam, kad skaitytojas turėtų kur užsirašyti pastabas, papildomus faktus, mat knygotyrininkui ir kolekcininkui tuo įdomesnė knyga, kuo daugiau joje visokių pašalinių įrašų, užfiksuotų minčių, net ranka vedžiotų miniatiūrų.
Knyga sudaryta iš trijų dalių. Pirmojoje teikiama Donelaičio asmeninės bibliotekos rekonstrukcija. Antrojoje analizuojama jo kūrybos knygų leidyba. Trečiojoje – „autoriaus atminimo įprasminimo rašytiniais ir materialiaisiais paminklais tradicija“.
Unikalu ir tai, kad K. Donelaičio asmeninė biblioteka iki šiol nebuvo tyrinėta, mat nelabai tokiam tyrimui yra likę šaltinių.
Studijos autorius ieško atsakymų į įdomų klausimą: kodėl svarbiausio savo gyvenimo kūrinio, vėliau pavadinto „Matais“ neišleido pats K. Donelaitis. Pirmoji „Metų“ laida pasirodė tik 1818 m.
Bitėniškė kultūrologė Giedrė Skipitienė pasidžiaugė, jog prof. habil. dr. Domas Kaunas savo naujausioje knygoje atvėrė turtingą, vertingą bei didelę išliekamąją svarbą turintį Mažosios Lietuvos kultūros istorijos lobyną. Pasak jos, autorius „gražiai, preciziškai nušviečia, kaip iškeliamas Donelaitis. Kaip jis ateina į pasaulį, Europą ir įsitvirtina enciklopedijose“.
Prof. habil. dr. Domas Kaunas papasakojo apie laipsnišką knygos „Kristijono Donelaičio atminties paveldas“ rašymo idėjos užsimezgimą, jos nešamą žinią skaitytojui bei pristatė savo paties parengtą virtualią, gausiai iliustruotą Kristijono Donelaičio ikonografijos apžvalgą. Profesorius akcentavo, jog knygos iliustracijos – archyvinės ir reprodukcinės ikonografijos darbai – leidinyje yra tokios pat svarbios kaip ir tekstas, kadangi atvaizduoja autentišką aplinką ir konkretų vyksmą.
Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Stonys, savo ir mero Virginijaus Komskio vardu sveikindamas garbius svečius ir su mero patarėja Rita Vidraite įteikdamas jiems rožių žiedų, sakė besidžiaugiantis bei besididžiuojantis esąs pagėgiškis – šviesiais, dvasinio peno nuolat besisemiančiais žmonėmis turtingo Pagėgių krašto bendruomenės dalis. Mero pavaduotojas akcentavo, jog profesoriaus Domo Kauno mokslo darbuose teikiamas dėmesys Pagėgių krašto istorijai kraštiečius ne tik skatina būti išmintingesniais, žingeidesniais, bet ir pačiam profesoriui Domui Kaunui suteikia garbingą tikro pagėgiškio vardą.
Domas Kaunas vicemerui Sigitui Stoniui paantrino, jog pirmą kartą Pagėgių krašte, Bitėnuose, jis apsilankė prieš 37-erius metus ir iki pat šiol čia besilankantis…
Popietės meninis etiudas – žvilgsnis į dailininko, grafiko, knygų iliustruotojo Arvydo Stanislavo Každailio (Vilnius) ofortus Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikai“, už kurių ciklą 2002 m. menininkas apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija. Šios ofortų parodos ypatumus ir jos „kelionės“ po Pagėgių kraštą aspektus atskleidė Rambyno regioninio parko direkcijos vyriausioji specialistė, kultūrologė Giedrė Skipitienė.
Pakiliais muzikiniais akordais popietę užpildė Pagėgių savivaldybės meno ir sporto mokyklos akordeonininkų ansamblio (vadovė – mokytoja Ona Parnarauskienė) narių Kamilės Freitakaitės, Gabijos Krūminytės, Neimanto Orlovo, Andros Tumaitės melodijų asorti. Akordeono melodijos pripildė bibliotekos erdves ir knygos autoriui pasirašant naujojoje knygoje.

Bendra nuotrauka atminčiai: prof. habil. dr. Domas Kaunas, doc. dr. Silva Pocytė, kultūrologė Giedrė Skipitienė, Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Stonys, Pagėgių savivaldybės mero patarėja Rita Vidraitė, Pagėgių savivaldybės vyriausioji specialistė kultūrai Ingrida Jokšienė, mokytojos Birutė Žemgulienė, Stanislava Valužienė ir Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos bendruomenė.
Astos Andrulienės ir Petro Skutulo nuotr.

Bibliotekoje nuvingiavo eilutė skaitytojų, suskubusių įsigyti prof. habil. dr. Domo Kauno renginio metu aptartą knygą „Kristijono Donelaičio atminties paveldas“ bei ankstesnių šio mokslininko darbų ir čia pat gauti autoriaus autografą…
Sonata Vitkutė
Pagėgių savivaldybės bibliotekos metodininkė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Vasaros ir rudens sandūroje Žolinė kviečia susitikti gimines

Rugpjūčio 15-ąją katalikiškas pasaulis švenčia Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų šventę, vadinamą Žoline. Tikintiesiems tai viena didžiausių Mergelės Marijos švenčių – jos paėmimo į dangų prisiminimas, kai bažnyčiose šventinamos gėlės ir žolynai. Padavimas byloja, kad po Išganytojo Motinos mirties apaštalai budėję prie jos kapo Jeruzalėje. Apaštalas Petras patyręs, jog Marija prisikėlė iš numirusiųjų ir Viešpats ją paėmė į dangų. Atidarę karstą, Marijos kūno neberadę – karstas buvęs pilnas nuostabiausių gėlių. Didžiausios Žolinės iškilmės švenčiamos bažnyčiose, kurios turi Švč. Mergelės

Sausrą įveikęs lietuviškų morkų ir svogūnų derlius pasiekė parduotuvių lentynas

Nors karšta ir sausringa vasara apsunkino morkų ir svogūnų derėjimo sąlygas, šviežios lietuviškos daržovės jau pasiekė parduotuvių lentynas. Prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, šiųmečiai lietuviški svogūnai lentynose atsidūrė savaite ankščiau nei pernai, o morkos – savaite vėliau. Prekybininkai pastebi, kad pirkėjai ypač mėgsta šviežias Lietuvoje užaugintas daržoves, tad jas gausiai perka vos pasirodžius ant prekystalių. Didžiausio šalyje prekybos tinklo duomenis, vien pernai lietuviškų morkų ir svogūnų paklausa buvo išaugusi trečdaliu. Iš šviežią produkciją mums tiekiančių Lietuvos ūkininkų šiemet išgirdome, jog svogūnų

Ar eksportuosime lietuvišką medų į Japoniją?

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys susitiko su kadenciją baigiančiu Japonijos ambasadoriumi Toyoei Shigeeda, su kuriuo aptarė  žemės ūkio sektoriaus aktualijas, jautienos eksporto plėtrą, taip pat užsiminė ir apie lietuviško medaus eksporto galimybes į Japoniją. „Šiemet Lietuvoje yra gausu medaus ir mūsų bitininkai ieško naujų rinkų, tad viena iš krypčių galėtų būti Japonija“, – kalbėjo žemės ūkio ministras. Šių metų orai geri kaip niekad, jie buvo palankūs medaus derliui. „Man teko paragauti lietuviško medaus per Žagarės vyšnių festivalį, išties geras produktas,

Pasirengimą sezonui pradėjusią „Šilutę“ papildė dar vienas naujokas

Rugpjūčio 13-ąją į pirmąją treniruotę susirinko Šilutės krepšinio komanda ir pradėjo pasiruošimą 2018-2019 metų Nacionalinės krepšinio lygos sezonui. Šiuo metu treneriai visą dėmesį skiria atletiniam pasirengimui, traumų prevencijai ir pluša pagal trenerio Tomo Muniaus sudarytą programą. Šilutės komanda pirmadienį oficialiai papildė Mantas Šerkšnas, kuris praėjusiame NKL sezone rinkdavo po 9,5 taško bei atkovodavo po 3,2 kamuolio, su kuriuo buvo pasirašyta vienerių metų sutartis. Šilutiškiai savo gretose jau turi 11 krepšininkų, du legionieriai (Austinas Pope’as ir Jamillas Powellas) prisijungs prie komandos