Pagėgių savivaldybės „Metų ūkio“ konkurso nugalėtojai planuoja auginti kanapes

Išgirdę ekologinio ūkio pavadinimą, Pagėgių savivaldybės gyventojai, ko gero, visų pirma pagalvoja apie Žukuose gyvenančius Dargelius. Čia ūkininkauja trys jų kartos: vyriausias – Teofilis, šalia įsikūręs jo sūnus Tonis su žmona Danute bei jų atžalos – Paulius ir Tautvydas. Aną penktadienį susitikome su Dargeliais jų sodyboje.

Trys Dargelių kartos (iš kairės) jaunieji Tautvydas ir Paulius, Danutė ir Tonis, vyriausiasis – Teofilis Dargelis.

Darbas kaip hobis
Atvykus į „Metų ūkio 2015“ sodybą, pasitiko šeimininkė Danutė Dargelienė, kviesdama prie pietų stalo, kur netrukus iš darbų susirinko beveik visa šeima. Šeimininkė rodė ant sienos kabančius skirtingais metais gautus apdovanojimus už gražiausiai Pagėgių savivaldybėje tvarkomą sodybą. D. Dargelienė pietums patiekė iš jų pačių ūkyje užaugintų ekologiškų grūdų pagamintos šilkinės košės.
„Aš kaip moteris ir kaip mama stengiuosi, kad namiškiai valgytų tik iš ekologiškų produktų pagamintą maistą. Mes priklausome Ekologinių ūkių asociacijai, tad bendraujame ir su kitų ekologinių ūkių savininkais. Pastebėjome, kad ekologiškų produktų poreikis vis didėja, todėl nemažai ūkininkų pereina nuo chemizuotų prie ekologinių ūkių. Chemizuotų ūkių produkcijos rinkoje lyg ir per daug, o ekologinės – stinga. Todėl ekologiškai užaugintus grūdus daug lengviau parduoti. Beje, už juos ir moka brangiau“, – pasakojo D. Dargelienė.
Moteris pridūrė, kad jos šeimos vyrams darbas atstoja hobį. Anot Danutės, ji savo šeimos ūkininkais nevadintų: „Mes tik verčiamės žemės ūkio veikla. Visi esame išsilavinę, gerai išmanome savo darbą ir dirbame jį su malonumu. Galbūt todėl žemdirbystė mūsų šeimai visai neblogai sekasi“.
Prie stalo sėdęs sodybos šeimininkas Tonis Dargelis ėmė pasakoti, kad neseniai įsigijo 11 ha apleisto miško ir krūmynų, kuriuos iškirto, o dabar su senu ekskavatoriumi sausina ir tvarko šiuos plotus.
„Iš nukirstų medžių ir krūmų specialiu agregatu pagamino medienos briketų šildyti. Ne per seniausiai išgrioviau kone 2 metrų aukščio bebrų užtvanką… Apleisto miško teritorija ribojosi su sūnaus dirbamais laukais, kuriuose kaupdavosi bebrų užtvenktas vanduo. Beliko kelmus išrauti“, – pasakojo Tonis, pats kadaise dirbęs prie melioracijos.

Tonis Dargelis – prie garsinės patrankos, kuria baido jo laukus niokojančius šernus.

Neskuba derliaus parduoti
Tonis Dargelis šiuo metu deklaruoja beveik 200 ha ekologinio ir apie 150 ha chemizuoto ūkio plotus. Jis sakė, kad nuo ateinančių metų pagal naujai įsigaliosiančius reikalavimus nebebus galima vienam ūkininkui turėti ir ekologinį, ir chemizuotą ūkius kartu. Šyptelėjęs pridūrė, kad chemizuotą ūkį prižiūrėti patikės žmonai, o pats toliau plėtos ekologinį ūkį.
D. Dargelienė atsakė darbo nebijanti – kiekvieną vasarą darbymečiu ji atlieka ne tik namų ruošos darbus, bet ir laukuose triūsia.
Nuo ekologinio ūkio sukūrimo pradžios T. Dargelis bandė auginti gal 11 rūšių augalų. Per daugelį metų atrinko labiausiai tinkamus šio krašto žemėms. Šiuo metu augina rugius, kvietrugius, avižas, lubinus, žirnius ir pupas. „Per daugelį metų išsiaiškinome, kad mūsų žemėse apsimoka porą metų sėti rugius, o vėliau juos dera keisti ankštiniais. Mes pasirinkome lubinus“, – sakė T. Dargelis.
Šiemet ekologiškai dirbamuose ir prižiūrimuose laukuose jis prikūlė po dvi tonas rugių iš hektaro. Derlius nedidelis, bet juk tokiems laukams nereikia nei trąšų pirkti, nei chemijos nuo kenkėjų.
„Šiemet dėl sausros per anksti atsidarė lubinų ankštys ir dalis jų išbyrėjo į dirvą. Lubinai iš naujo sudygo. Tad jų ir nebekūliau. Sulėkščiavau tuos plotus – taip žemė natūraliai pasitręšė, mat lubinai kaupia azotą. Tuose laukuose pasėjome rugius. Kadangi lubinai tapo natūralia trąša, didelio nuostolio nepatyrėme“, – kalbėjo Tonis Dargelis.
Dargeliai neskuba gautąjį derlių parduoti. Grūdus iki reikalingos kondicijos išdžiovina turimoje džiovykloje, juos išvalo ir supila į didmaišius. „Žiemai artėjant ekologinių grūdų pirkimo kainos pradeda didėti, todėl apsimoka sandėliuoti. Žinoma, kartais pagelbėja ir gamta. Dvejus metus iš eilės šilti orai lėmė, kad grūdų beveik nereikėjo džiovinti, bet jiems pastovėjus sandėliuose, prieš parduodami dar kartą padžioviname. Šiuo metu dar turime nemažai rugių, jos planuojame parduoti į Olandiją. Pastebėjau, kad vis labiau paklausūs darosi ekologiniai lubinai“, – pasakojo T. Dargelis.

Gauti lėšų iš ES paramos fondų technikai atnaujinti darosi vis sunkiau.

Neatsigina šernų
Ūkininkas su sūnumis bandė dalyvauti projektuose ES paramai gauti. Nepavyko, nes prioritetas teikiamas gyvulininkystės ūkiams. Dargelių šeima iš kaimynų įsigijo 1,5 ha žemės, kurioje norėjo statyti grūdų sandėlį. Nepavykus gauti ES paramos, statybų atsisakė. Šią vasarą užėjus sausrai, skubėjo greitai surinkti visą derlių, o sandėliuoti nebuvo kur – grūdus teko pilti ant asfalto ir apdengti plėvele
Derlingesniuose žemės plotuose T. Dargelio chemizuotame ūkyje šiemet derlius nebuvo prastas – kai kur po 5 tonas iš hektaro byrėjo. Šeimininkas pasakojo, kad dalį šio derliaus pardavė pagal išankstines pirkimo sutartis, kitą dalį realizavo Tauragėje. Kai kuriuos grūdus pirkėjai išsivežė patys.
Ūkininkas neslėpė apmaudo, kad jų krašte didžiulių nuostolių pridaro šernai. „Šiemet jie sunaikino kone pusę mūsų grikių derliaus. Pirmaisiais metais pasėjęs grikius, maniau, kad šernai jų nelies. Pamenu, kai užėjo afrikinis kiaulių maras, tikėjausi, gal sumažės tų besočių šernų, bet nutiko atvirkščiai – per metus kai kurios kiaulės net po dvi vadas atsiveda. Šiuo metu jų tikrai yra per daug. Šernai kasmet nuknisa kone trečdalį mūsų ūkio derliaus. Jie nieko nebijo, vos ne paskui traktorių eina, kai lauką ariu… 100 hektarų specialiu tinklu aptvėriau – kitaip neįmanoma. Mes patys medžiojame, bet ne visada tam lieka laiko. Neseniai įsigijau itališką garsinę patranką, kuria automobiliu vežiodamas pats bandau tuos riestasnukius baidyti. Mūsų laukai ribojasi su Viešvilės rezervatu bei komerciniais medžioklės plotais, kur šernai gerai šeriami. Todėl jų tiek daug šiuose kraštuose“, – pasakojo Tonis Dargelis.
Pasirinko ekologinį ūkį
Besišnekučiuojant apie Dargelių ūkį, prie pietų stalo prisėdo vyresnysis Tonio sūnus Paulius. Kaune baigęs magistrantūrą, jis buvo įsidarbinęs Nacionalinėje mokėjimo agentūroje. Ilgai ten neišdirbęs ėmėsi pats ūkininkauti. Iš pradžių iš senelio Teofilio išsinuomojo 16 ha žemės. Šiuo metu jis valdo 280 ha ekologinį ūkį.
Paulius pasakojo, kad net 5 metus bandė verstis žemdirbyste naudodamas chemiją, bet netrukus įsitikino, kad šiose vietovėse sąlygos nepalankios gauti didelį derlių, tad pasirinko ekologinį kelią. „Chemizuotame ūkyje daug darbo ir mažai naudos. Ekologinis ūkis duoda tokį patį finansinį rezultatą su mažiau pastangų. Pamenu, chemizuotame ūkyje jau po pirmųjų darbų su chemikalų purkštuvu turėjau sveikatos problemų. Tai irgi buvo viena iš priežasčių atsisakyti chemizuoto ūkio.
Žinoma, pradėti ūkininkauti neturint pakankamai technikos lengviau su chemija. Mažiau piktžolių būna, lengviau derlių surinkti, galima dirvų nearti. Viskas pasikeitė atsiradus ES paramai. Su šia parama įsigijus reikalingos technikos, gerokai padidėjo derlingumas, tad labiau apsimokėjo rinktis ekologinį ūkį. Galima sakyti, kad tą derlingumą padidino ES parama. Štai mūsų krašte vyrauja molis, smėlis ir durpė. Šiuo metu taikome tris skirtingas šių žemių dirbimo technologijas, turime po plūgą kiekvienam dirvožemiui dirbti.
Kita vertus, ūkininkai tapo labai godūs – nori kuo didesnio derliaus, tai purškia trąšas bei chemiją reikia ar nereikia. Mūsų žemės nederlingos, tad intensyviai jas tręšti beprasmiška. Tik užteršiamas gruntinis vanduo…“ – kalbėjo gerai žemdirbystės reikalus išmanantis jaunosios Dargelių kartos atstovas Paulius.
Mieste negyventų
O kokių naujovių planuoja Dargeliai savo ūkyje?
Tonis Dargelis sako, kad mėgins auginti pluoštines kanapes. Jas auginančius ūkininkus subsidijuoja Baltijos pluoštinių kultūrų augintojų ir perdirbėjų asociacija. Jie ir superka iš ūkininkų užaugintų kanapių sėklas ir pluoštą.
„Sunku rasti augalų, kurie gerai derėtų durpingoje žemėje. Iš kanapių spaudžia aliejų, tad kanapių sėklos yra paklausios. Užsienyje jų rinka vis plečiasi ir greitu laiku neturėtų būti užpildyta, nes kanapių derlingumas nėra didelis – apie 1 toną sėklų iš hektaro. Žinoma, ir jas gali nulesti paukščiai… Gera jų savybė – kanapės yra aukštos ir nustelbia piktžoles. Ekologiniame ūkyje tai nemažas privalumas, mat nenaudojant chemikalų sunku kovoti su piktžolėmis“, – sakė Tonis Dargelis.
Jis pridūrė, kad namuose neišbūna nė dienos nė karto neišvažiavęs į laukus. O paklaustas apie gyvenimą mieste, daugiabutyje, tik galvą papurtė…
Ūkininkas pasidžiaugė, kad ir jauniausias jo sūnus Tautvydas sugrįžo iš Danijos, kur sukosi statybose. Jaunėlis taip pat pradėjo ūkininkauti, jau valdo 150 ha ekologinį ūkį.

Simonas SKUTULAS

5 komentarai

  • šišioniškis

    pagarba šeimai kuri ieško ir randa nišą tarp perpildytos pasiūlos.

  • Puiku

    Skaitau ir džiaugiuosi – tokia puiki giminė, trys kartos, tiek sumanumo ir planų. O sako, kad kaime gyvena tik niekam nereikalingi žmonės. Netiesa, kaime dabar yra tikrų ūkininkų, tikrų žemdirbių, tik jie tokie tylūs, apie juos mažai parašo, tai ir nežinom. Reikia daugiau rašyti apie kaimo darbštuolius, nes jie ir pagarbos verti, ir valstybę kuria ne žodžiais. Mano linkėjimai trims Dargelių kartoms: tegul jums Dievas padeda.

  • spp

    reikejo kaimetuku paklausti kaip vertina pačius dargelius, o dar geriau žmogeliu kurie pas juos dirba nuo ryto iki vakoro praktiškai už ačiu

  • Anonimas

    Neblogai ir dirbti kai per keleta metu 640000 euru parama gavo. Ir dar dejuoja, kad neina gauti. 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tegul sklando Vydūno mintys tarp mūsų

Šią penktadienio pavakare prie Bitėnų (Pagėgių sav.) kapinių, kartais pavadinamų Mažosios Lietuvos panteonu, vartų susirinko būrelis žmonių. Jie iš M. Jankaus muziejaus, Rambyno regioninio parko, Pagėgių savivaldybės, Vydūno bibliotekos. Proga susirinkti – prieš 30 metų šioje smėlio kalnelio viršukalnėje amžinojo poilsio buvo paguldyti iš Vokietijos pargabenti garsiojo Vydūno (Vilhelmo Storosto) palaikai. Vydūno bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė, lyg atsiprašydama susirinkusiųjų, sakė, kad renginys nebus toks, kokį planavo dėl tądien ir naktį siautusios vėtros. Prieš žengiant per vartus į jaukias kapinaites, M.

Spalio 22-oji. Griežtesnė tvarka Šilutės prekybos centruose

Lietuvoje nuo spalio 22 d. dėl sparčiai plintančio COVID-19 įsigaliojo griežtesnė tvarka aptarnaujant pirkėjus prekybos centruose bei mažose parduotuvėse. Vienur aptarnauja tik turinčius galimybių pasą, kitur reguliuoja pirkėjų srautus pagal į parduotuvę įsinešamų krepšelių ar vežimėlių prekėms kiekį. Prekybos centre IKI Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, veikiantis prekybos centras „Iki“ spalio 22 d. aptarnavo pirkėjus, tik gavusius su ištraukiama rankena didokus krepšius prekėms susidėti. Prie įėjimo į prekybos salę budinti centro darbuotoja pirkėjui primindavo, kad paimtų šį krepšį. Patogus, nes

Naktį audra talžė ir Šilutės rajoną

Jau spalio 21-oji, ketvirtadienis, su vėju ir dažnu lietumi neleido užmiršti Hidrometeorologijos tarnybos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos paviešintų ir net gyventojams išsiųstų pranešimų, kad bus audra, siautės stiprus vėjas. Šilutėje orai buvo keistai permainingi: štai Pagryniuose, Šilutės priemiestyje, stiprus vėjas plėšė medžių lapus, padange greitai slinko debesys, tai nušvisdavo saulė, tai staiga prapliupdavo lietus, o pavakare padangėje pasirodė vaivorykštės puslankis, greta – mažiau ryškus antras. Vėjas vis stiprėjo. Tačiau ir toks pabjuręs oras šalčio neatnešė. Naktis jau buvo

„Mano VMI“ jau galima rasti žemės mokesčio deklaracijas

žemės mokesčio

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad nuo spalio 21 d. privačios žemės savininkai prisijungę prie Mano VMI jau gali sužinoti mokėtiną žemės mokesčio sumą už 2021 m. ir iš karto ją apmokėti. VMI e. paslaugomis nesinaudojantieji žemės mokesčio deklaracijų sulauks paštu iki lapkričio pradžios. Žemės mokestį šiais metais reikia sumokėti iki lapkričio 15 d. Šilutės rajono savivaldybėje šiais metais žemės mokestis apskaičiuotas 11,5 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybės biudžetą sumokės beveik 646,2 tūkst. eurų: apie

Taip pat skaitykite