Pagėgių PGT ugniagesiai priversti gesinti degančią žolę

Kasmet atėjus pavasariui ugniagesiai susiduria su pernykštės žolės deginimo problema. Dėl atvirose vietovėse tyčia sukeltų ir netyčinių gaisrų pridaroma didžiulių nuostolių ne tik gamtai, bet ir žmonių turtui. Įvairios prevencinės priemonės ir griežtos baudos davė rezultatų – per pastaruosius 5 m. Pagėgių savivaldybėje sumažėjo tyčinių žolės deginimo atvejų.

Kiekviename deginamos pievos kvadratiniame metre žūsta daugybė vorų, vabzdžių, bestuburių.

Mieste deginti negalima
Pagėgių priešgaistrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) ugniagesiai šiemet skubėjo į 20 iškvietimų, iš kurių net 12 atvejų buvo atviroje vietovėje kilę žolės gaisrai. Jų metu išdegė per 27 ha atvirų teritorijų. Didžiausias pievų plotas nudegė vasario 17 d. Kuciuose kilusio gaisro metu. Tą kartą teko likviduoti net 25 ha plotą apėmusį gaisrą.
Pasak Pagėgių PGT viršininko Alvydo Mikašausko, gesinti atvirose vietovėse kilusį gaisrą yra sudėtingiau nei pastatus, nes reikia lokalizuoti gaisro židinį ir sustabdyti jo plitimą. Nedidelėje teritorijoje tai padaryti nėra sudėtinga, bet kai dega keliasdešimt hektarų… Tokiam gaisrui likviduoti reikia ir gausesnių ugniagesių pajėgų.
„Apie kilusius žolės gaisrus dažniausiai informuoja kaimyninių žemės plotų savininkai. Dažniausiai jie tai daro baimindamiesi, kad gaisras nepersimestų į jų teritoriją. Išdegusių pievų plotų savininkams už savo valdų nepriežiūrą gali būti sumažintos išmokos. Nemažai pranešimų sulaukiame ir iš vairuotojų, kurie pastebi pakelėsė degančias pievas. Tokie gaisrai dažniausiai kyla dėl išmestų nuorūkų. Apžiūrėjus išdegusios žolės plotus nesunku nustatyti ar gaisras kilo atsitiktinai ar žolė buvo padegta piktavališkai“, – pasakojo A. Mikašauskas.
Apie visus gaisrus atvirose vietovėse ugniagiasiai informuoja aplikosaugos bei Nacionalinės mokėjimų agentūros atstovus, todėl piktavaliams žolės degintojams ne tik sumažinamos išmokos, bet ir skiriamos baudos.
Didelės baudos
Už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus numatyta administracinė atsakomybė ir gali būti skiriama nuo 28 iki 231 Eur bauda. Už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų žolių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą – nuo 57 iki 289 Eur. Pareigūnams šios baudos dar didesnės.
Numatyta atsakomybė ir žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams, kurie, pastebėję savo žemėje žolės gaisrą, nesiima priemonių jam užgesinti. Jiems gali būti skiriama nuo 28 iki 173 EU bauda, taip pat sumažintos tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, kuriuose bus nudeginta žolė ar ražienos.
Žolės padegėjams, kurie tai daro tyčia, gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą. Vien už žolės deginimo faktą yra nustatytas 100 Eur žalos dydis, prie jo pridedant apskaičiuotą žalą gamtai pagal išdeginto ploto dydį. Tais atvejais, kai žolės gaisras išplinta į miškus ar saugomas teritorijas, skaičiuojant žalą taikomi didesni koeficientai ir žala gali siekti tūkstančius eurų.
„Pagėgių krašte vyrauja didelius plotus turintys bei dirbantys ūkininkai ir bendrovės. Jie savo teritorijas nuo gaisrų saugo itin atidžiai, mat kilus gaisrui gali patirti didelių finansinių nuostolių dėl sumažintų išmokų. Buvo ne vienas atvejis, kai didelių plotų savininkai pranešė apie jų kaiminystėje kilusius žolės gaisrus, kuriuos likviduoti pradėjo patys, norėdami apsaugoti savo pievas“, – sakė A. Mikašauskas.

Simonas SKUTULAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Ilgą laiką „bėga“ nosis? Vaistininkė įvardija dažniausias mūsų klaidas gydantis slogą

Sloga – iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip paprastas peršalimo simptomas. Visgi jis gali greitai apsunkinti kasdienę mūsų rutiną. „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė pastebi, kad norintys kuo greičiau pasijusti geriau neretu atveju griebiasi neteisingo slogos gydymo. Vaistininkė apžvelgia, kokias klaidas dažniausiai darome savarankiškai gydydami slogą, bei pataria. Sloga – tai organizmo kova su virusu Sloga – vienas iš pirmųjų ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų – įvardija „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė. Ji pasakoja, kad sloga gali pasireikšti jau pirmosiomis infekcijos

Piktžolių kontrolė ūkininkams kasmet tampa vis didesniu iššūkiu

Ruduo įsibėgėja. Po truputį dirbamos žemės laukuose skverbiasi paviršiun žaluma – dygsta žieminių javų pasėliai. Tai ir ženklas ūkininkams, kad laikas pradėti mąstyti, kaip šiuos pasėlius apsaugoti nuo vis didesnį atsparumą herbicidams įgyjančių piktžolių. Kaip tai padaryti? Bandydami  atsakyti į šį klausimą, „Linas Agro“ kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru (LAMMC) Labūnavos laukuose, platformoje „Grūdo kelias 2023”, įrengė įvairių herbicidų bandymų laukelius. Čia pagal „Linas Agro“ pateiktas rekomendacines schemas centro mokslininkai atliks piktžolių kontrolės efektyvumo bandymus žieminių rapsų

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Taip pat skaitykite