Pagėgių krašto garsintoja – rašytoja Stasė Valužienė

Pagėgių viešojoje bibliotekoje įvyko Pagėgių krašto šviesuolės, rašytojos Stasės Valužienės kūrybos vakaras, kurio metu kūrėjai suteiktas „Pagėgių krašto garsintojos“ vardas.

Stasė Valužienė ir jos šeima su draugais, rėmėjais ir Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos bendruomene.
Astos Andrulienės nuotr.

Paklausta, kas skatino ir kas įkvepia ją kūrybai, literatė pasakojo: „Kurti skatino nuo mažens šeimoje matyta pagarba spausdintam žodžiui, mokslui, katalikiškiems senelių žurnalams. Penktoje klasėje pradėjau rašyti dienoraštį. Jame atsispindėjo gamtos vaizdai, metų laikai – tai, kas buvo matoma iš arti. Namuose visi mėgome Maironį. Namiškiams deklamuodavau jo eilėraščius. Skaičiau daug grožinės literatūros, kokios tik kur gaudavau. Susikaupusias mintims išreikšti rašydama pradėjau gana anksti, vėliau – augindama savo vaikus. Pirmiausia dėkoju savo vyrui, kuris „leido“ ir skatino mane rašyti prisiimdamas dalį mano darbų. Jau seniai turiu „savo“ laiką vien kūrybai. Esu užrašiusi senų žmonių prisiminimų. Aplankiau jų apie trisdešimt. Prisiminimai buvo spausdinami laikraštyje „Klaipėda“. Rašau miniatiūras ir aforizmus. Miniatiūrų buvo išspausdinta laikraštyje „Šeimininkė“, o aforizmų – „Valstiečių laikraštyje“, „Ūkininko patarėjuje“, žurnale „Nemunas“. Esu Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė, tad mano kūryba buvo spausdinta įvairiose rinktinėse. Planų turiu nemažai – kaupiasi gražus mano anūkų išsakytų ir mano užrašytų minčių pluoštas, tvarkau savo mamytės pasakojimus, kuriuos užrašinėjau, nes ilgą laiką gyvenome kartu, redaguoju ir savo aforizmų, miniatiūrų, eilėraštukų kraitę, ketinu išleisti ir tuos surinktus bei užrašytus senų žmonių pasakojimus“.
Rašytoja džiaugiasi ir didžiuojasi savo anūke, studente Viktorija Valužyte, kuri prasmingais grafikos darbais iliustravo paskutinę močiutės knygą „Po žaliais skėčiais“. Bibliotekoje renginio metu buvo parengta knygelės iliustracijų parodėlė, ir autorė, ir jos anūkė pasidalijo mintimis apie bendros kūrybos džiaugsmą.
Rašytoją Pagėgių savivaldybės mero Virginijaus Komskio vardu pasveikino jo patarėja Milda Jašinskaitė-Jasevičienė. Vyriausioji specialistė kultūrai Ingrida Jokšienė linkėjo kūrėjai džiugių įkvėpimo akimirkų, o susirinkusieji rašytojos talento gerbėjai stebėjosi jos kūrybos žanrų įvairove.

Renginio metu pasitikta jau ketvirtoji rašytojos knyga, šį kartą skirta vaikams – „Po žaliais skėčiais“. 2005 m. buvo išleista pirmoji – eilėraščių ir poemėlių vaikams knygelė „Atiteka upelis“, po ketverių metų – 1998–2008 m. aforizmų knygelė „Žodžiais į taikinį“, dar po ketverių, 2013-aisiais, – „Sugrįžk, saulele! Vaikystės paveikslėliai“.
Stasė Valužienė – žemaitė, gimė 1938 m. Skuodo r. Stripinių kaime, mokėsi Ylakių vidurinėje mokykloje, baigė Klaipėdos pedagoginę mokyklą. Dvidešimt metų pedagoge dirbo Telšių ir Kretingos rajonuose, o nuo 1972 m. – Šilutės rajone. Pagėgiuose su vyru Petru Valužiu, veterinarijos gydytoju, dirbo Pagėgių veterinarijos ligoninėje, išaugino du sūnus ir dukrą.

Jos ankstesnių knygų iliustratorės pagėgiškės – Lina Ambarcumian ir Virginija Karinauskienė – sakė, kad Stasės Valužienės kūrybinis žodis labai vaizdingas, labai pagavus ir dailininką lengvai įkvepia kūrybai ir neblogam rezultatui. Rašytojos draugės, kaimynai, jos kūrybos mylėtojai džiaugėsi gražia rašytojos šeima, anūkais, kurie garsiai dalijosi prisiminimais apie vaikystėje patirtas močiutės pamokas, žavėjosi jos veikla ir sveikino su naujos knygos pasirodymu.
Renginio kulminacija – 2015 m. „Pagėgių krašto garsintojo“ vardo paskelbimas. Pagėgių viešosios bibliotekos bendruomenei suteikta garbinga pareiga – pasiūlyti kandidatūras šiam apdovanojimui ir paskelbti Pagėgių krašto garsintojo vardą bei šiam asmeniui įteikti Jūratės Jablonskytės-Caspersen (Šveicarija) asmeninio fondo premiją.
Šio renginio metu „Pagėgių krašto garsintojos“ titulą ir minėtosios Jūratės Jablonskytės-Caspersen asmeninio fondo piniginį prizą įteikė Stasei Valužienei. Dėkodama už apdovanojimą, ji sakė „Šis vardas – didelis įpareigojimas, garsinti savo kraštą – nelengva užduotis, bet kokia ji garbinga… Ačiū, kad manote, jog aš to verta…“
Tadas Girčius, paramos ir labdaros organizacijos „Meilė. Viltis. Tikėjimas“ vadovas, Stasės Valužienės šeimai padovanojo prabangų pianiną, kuriuo čia pat rašytojos anūkė Viktorija atliko muzikinę improvizaciją.
Vakaro atmosferą sušildė sveikinimų, linkėjimų, gėlių ir dainų, kurias atliko Pagėgių neįgaliųjų draugijos (vadovė Loreta Stašinskienė) moterų ansamblio „Rambynas“, jūra, pageidaujančiųjų autografo eilė prie rašytojos stalelio nusidriekė per visą bibliotekos salę.

Elena Stankevičienė
Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nuvilnijo 18-oji Pagėgių literatūrinio pavasario šventė

Iškeliaujant kalendoriniam pavasariui, 2022 m. gegužės 25 d., Vydūno viešoji biblioteka kvietė į 18-ąją Pagėgių literatūrinio pavasario šventę „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“. Paliesti meno Sveikindama gausiai Vydūno viešojoje bibliotekoje susirinkusius svečius bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė kalbėjo, jog „tiems, kurie į save neįsileidžia poezijos, muzikos, meno patirčių, labai sunku nusakyti, ką reiškia būti paliestam meno, būti įkvėptam, kaip kažkokia nematoma jėga užpildo sielą iki pat kraštų ir po to būna taip lengva matyti tik grožį… aplink save skleisti tik gėrį…

Pasodintas Mažosios Lietuvos rožynas

Šilutės šventė šiemet prasidėjo gražiu veiksmu – miesto širdyje pasodintas Mažosios Lietuvos rožynas. Naujajame gėlyne prie Šilutės kultūros ir pramogų centro (Lietuvininkų g. 6) vasarą galėsime gėrėtis žalia, balta, raudona spalvomis   (Mažosios Lietuvos istorinės vėliavos spalvos).  Akcijos dalyviai atstovavo skirtingiems laiko tarpams: praeičiai, dabarčiai ir ateičiai. Visi kartu, nuotaikingai,  dalyvaujant Savivaldybės administracijos direktoriui, direktoriaus pavaduotojai, miesto mokyklų atstovams, Šilutės kultūros ir pramogų centro ir Šilutės kamerinio dramos teatro vadovėms, Šilutės seniūnui, istorinėms asmenybėms – lietuvininkei ir  dvarininkui Hugo Šojui – 

Kodėl verta naudoti ketaus keptuves maisto gamybai?

Ketus kaip gamybos medžiaga turi daug privalumų. Pavyzdžiui, ilgas tarnavimo laikas, atsparumas deformacijai ir korozijai, taip pat šiluminė talpa. Vienintelis ketaus indų trūkumas gali būti didelis svoris. Tačiau ketaus virtuvės reikmenys turi daugybę privalumų, paaiškinančių šio tipo virtuvės reikmenų populiarumą tarp šiuolaikinių namų šeimininkių, daugiau informacijos ir platų pasirinkimą rasite pardavėjo puslapyje. Ketaus keptuvę verta naudoti maisto gamybai dėl kelių priežasčių: Pirmoji priežastis – ketaus keptuvė itin patikima. Ji tikrai patvari, savo savininkams tarnauja ne tik metus, bet ir dešimtmečius.

Saulės poveikis plaukams. Patarimai, kaip juos apsaugoti nuo išsausėjimo

Kone kiekvienas žino, kad vasarą būtina pasirūpinti odos apsauga nuo saulės. Tačiau kur kas rečiau susirūpinama savo plaukais. Jų priežiūra vasarą yra ypatingai svarbi, todėl šiandien žeriame patarimus kaip juos apsaugoti nuo išsausėjimo ir kitų bėdų. Saugus dažymas Saulė – tai laimės šaltinis. Jos dėka žmogaus organizme gaminasi vitaminas D, gerėja nuotaika ir bendra savijauta. Nors grožio specialistai gali nepagailėti karčių žodžių saulei dėl jos žalos odai ir plaukams, visgi svarbiausia čia – ne vengti saulės, o išmokti saugiai ja

Taip pat skaitykite