Pagalba prieš virusus – iš bičių ir vaistažolių

Pertraukė skersvėjis, suprakaitavus atsigėrėte šalto vandens, nuo lietaus permirko batai – daug priežasčių, kodėl net šiltuoju metų laiku žmonės prastai jaučiasi. Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos vadinamos peršalimu, į jas neretai numojama ranka, manoma, kad tai savaime praeis. Taip manyti klaidinga.

Gerklės perštėjimas, apsunkintas rijimas, sloga, prikimęs balsas ar kosulys neišnyksta per vieną dieną, bet gali ilgai varginti. Jeigu nebus laiku suteikta pagalba, gresia įvairių komplikacijų.

Prastai pasijutus, svarbu įsiklausyti į vidinį balsą ir leisti organizmui pailsėti, suteikti jam tai, ko labiausiai trūksta. Jei dėl staigių oro permainų organizmas ima šlubuoti, vadinasi, silpsta imunitetas ir prastėja apsauga nuo virusų.

Virusai nėra matomi, jie prisitaikę gyventi tarp žmonių.

Pastebėta, kad vieni žmonės sugeba net pandemijos metu atsidūrę viename kambaryje su kosinčiu ir čiaudinčiu ligoniu neužsikrėsti, o kiti – ne. Kodėl taip atsitinka? Į šį klausimą mokslininkai dar neturi atsakymo. Bet yra svarbus patarimas: oro lašeliais plintančios infekcijos grandinė bus nutraukta, jei prastai pasijutę žmonės gydysis namie ir saugos save bei kitus.

Liaudies medicinoje nuo seno buvo naudojami augalai, kai dar niekas nežinojo, kas yra virusai. Nosiaryklė, burnos gleivinė, gerklė, ryklė pirmiausia susiduria su šiais pažeidėjais, – tai vartai, pro kuriuos patenka į organizmą įvairūs sukėlėjai.

Todėl pastaruoju metu daugelis žmonių yra susirūpinę, kaip be kaukės dar įmanoma apsaugoti kvėpavimo takus. Kuo drėkinti kvėpavimo takų gleivinę, kaip ją dezinfekuoti? Ką daryti, kai sausas kosulys drasko krūtinę?

Užsukus į vaistinę specialistai gali patarti, kokių priemonių reikia turėti namų vaistinėlėje ir kaip padėti sau peršalus. Virusai yra gyvi organizmai, kad galėtų daugintis, jiems reikia šeimininko ląstelės. Todėl geriausia apsauga nuo virusų yra tai, ką sukūrė pati gamta, pavyzdžiui, bičių pikis ir vaistiniai augalai turi daug biologiškai aktyvių junginių, kurių veikimo spektras yra labai platus.

Pasak fitoterapeuto Virgilijaus Skirkevičiaus, dabar – vaistinių augalų renesansas. Nuotr. iš „Pamario“ archyvo.

Naujos kartos augaliniai preparatai pasižymi tuo, kad naudojant šiuolaikines technologijas įmanoma sukurti unikalių junginių, o jų receptūrų kūrimas neretai būna kaip intriguojanti šachmatų partija. Norint laimėti būtina numatyti daug ėjimų į priekį.

Garsus fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius įsitikinęs, kad mokslininkų susidomėjimas vaistiniais augalais – ne iš gero gyvenimo, nes dėl neatsakingo antibiotikų vartojimo vis daugiau mikroorganizmų įgyja atsparumą šiems vaistams. Yra net liūdnų prognozių, kad ateityje žmonės gali pradėti mirti nuo banalių infekcijų.

Iki cheminių preparatų atradimo žmonės savo sveikatą patikėdavo žolininkams, kurie gerai išmanė gydomąjį vaistažolių poveikį mūsų organizmui.
„Pastaruoju metu vaistingieji augalai išgyvena tikrą renesansą ir tampa svarbia alternatyva ieškantiems natūralių sveikimo priemonių“, – pasakojo V. Skirkevičius.
Dėl koronaviruso kilusi pandemija pasaulyje įrodė, kad antibiotikai taip pat nestabdo šio sukėlėjo, o dauguma užsikrėtusiųjų pasveiksta malšindami simptomus tokiomis pat priemonėmis, kaip ir peršalus.

Pandemijos akivaizdoje yra labai svarbus naujų fitoterapijai skirtų preparatų kūrimas, nes tai didina gydymosi galimybes. Neretai mokslinius tyrimus lydi sėkmė, pavyzdžiui, neseniai nustatyta, kad bičių pikio (propolio) ir vaistažolių derinys duoda kur kas daugiau naudos nei atskirai naudojami augalai.

Yra žinoma, kad saldymedžio šaknų ekstraktas gydo uždegimo pažeistą, išopėjusią kvėpavimo takų gleivinę, mažina spazmus ir uždegimą. Jis taip pat mažina alergines reakcijas, todėl gali būti naudingas tiems žmonėms, kurie kenčia nuo žiedadulkių, šienligės ar kitų alergijų. Saldymedis turi glicirizino rūgšties, dėl šios priežasties jis yra panašus į antinksčių žievės hormoną kortizoną, kuris mažina organizmo jautrumą, gydo uždegimą ir alergiją.

Nuo gerklės skausmo taip pat gelbsti natūraliu antibiotiku vadinamas propolis, nes pasižymi priešuždegiminėms savybėmis. „Saldymedžiu praturtintas propolis padeda išvengti alerginių reakcijų“, – pasakojo V. Skirkevičius. Yra įrodyta, kad propolio tabletes galima vartoti kartu su antibiotikais ir kitais vaistais, jas gali vartoti net tie žmonės, kurie alergiški medui, nes sausajame ekstrakte tėra labai nedidelis alergenų kiekis. Saldymedis naudingas ir virškinimui, ypač padidėjus skrandžio rūgštingumui, esant refliuksui. Turintys šią ligą gali drąsiai vartoti sausąjį propolį su vaistažolėmis.

Kvėpavimo takų gleivinę taip pat drėkina ir slopina sausą dirglų kosulį svilarožių ekstraktas, o palengvinti kvėpavimą padeda eukaliptų lapų ekstraktas bei eukaliptų eterinis aliejus.
V. Skirkevičius priminė, kad kalbant apie kvėpavimo takų apsaugą negalima pamiršti čiobrelių, lengvinančių atsikosėjimą, nes juose esančios biologiškai aktyvios medžiagos veikia gleivių išsiskyrimą, todėl gelbsti kaip pagalbinė priemonė kosint.„Yra mokslinių tyrimų, įrodančių, kad čiobrelis – tai vienas pagrindinių augalų, turintis poveikį taip pat bakterinėms infekcijoms“, – aiškino fitoterapeutas.
Imunitetui palaikyti gali būti naudojamas ežiuolių šaknų ekstraktas, tai svarbu vyresnio amžiaus asmenims, nes bėgant metams jų imunitetas natūraliai būna susilpnėjęs, taip atsitinka ir dėl įvairių lėtinių ligų.
Tyrinėdamas augalų gydomąsias savybes, V. Skirkevičius pastebi, kad kur kas lengviau saugotis nuo ligų nei jas gydyti. Augalinės kilmės preparatus tinka vartoti pajutus pirmuosius peršalimo negalavimus, kai rytais balso stygos girgžda lyg būtų pribarstyta smėlio, o skausmas ryjant būna toks, kad net nesinori nieko valgyti.
„Dažnai nutinka taip, kad tokios gamtos dovanos kaip propolis ir vaistažolės padeda išvengti vaistų vartojimo ir greičiau pasveikti“, – teigė V. Skirkevičius.

Sergant įvairiomis peršalimo ligomis ir vartojant vaistus, augaliniai preparatai gali būti puiki papildoma priemonė, gerinanti savijautą, pavyzdžiui, padedanti atsikosėti ir nuraminti sudirgintą bronchų gleivinę, malšinanti gerklės skausmą.

Net pasveikus nualinta kvėpavimo takų sistema kurį laiką prašo poilsio, todėl vietoj medikamentų gali būti naudojami preparatai iš bičių pikio ir augalų. Biologiškai aktyvios medžiagos gali padėti tausoti net balso stygas, tai ypač svarbu dainininkams, aktoriams, mokytojams, diktoriams, televizijos laidų ir renginių vedėjams, vadybininkams, vaistinių darbuotojams, kuriems balsas yra darbo instrumentas.

„Jeigu sergame dažnai, nuolatinis cheminių vaistų vartojimas nėra palankus mūsų organizmui, nes mes dar labiau išbalansuojame savo imuninę sistemą. O juk kvėpavimo takų ligos galėtų mus aplenkti, jeigu skirtume sau daugiau dėmesio, meilės ir atidžiau stebėtume kūno siunčiamus signalus“, – įsitikinęs fitoterapeutas V. Skirkevičius.

Edita Česnavičienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Ant ledo: policija primena taisykles ir baudas

Atėjus šalčiams ant ledo traukia čiuožinėtojai, žvejai ar smalsuoliai, norintys išbandyti ledo tvirtumą. Tačiau pramoga gali baigtis tragedija. Policijos pareigūnai primena keletą taisyklių, kurių laikymasis gali išgelbėti gyvybę. Ledas laikomas tvirtu ir išlaikančiu žmogų, jeigu jo storis yra daugiau nei 7 cm. Išlaikyti grupę žmonių gali ledas, kai jo storis ne mažesnis kaip 12 cm. Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur matosi įšalusių medžių šakų, krūmai, nendrės, kur įteka upeliai ar šaltiniai, neseniai buvo iškirstos eketės. Mėgėjų žvejybos vidaus

Naujas koronaviruso protrūkis Pagėgiuose. Šilutės rajone 32 nauji susirgimai

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 1149 nauji COVID-19 ligos atvejai. Šilutės rajone – 32 nauji susirgimai. Iš viso šiuo metu serga 1001. Per praėjusią parą fiksuoti protrūkiai Šilutės rajone įsikūrusiuose Macikų socialinės globos namuose ir Pagėgių palaikomojo gydymo, slaugos ir senelių globos namuose. Per praėjusią parą izoliuoti 2194 asmenys. Iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 89 436 asmenys. Koronavirusas įsisuko ir į Pagėgių palaikomojo gydymo, slaugos ir senelių globos

Per šalčius – jokio alkoholio!

Dalis Lietuvos, išskyrus pajūrį, anot sinoptikų, gali sulaukti net iki 25 laipsnių šalčio. Gyventojai nuo tokių šalčių jau atprato, mat pernai žiemos beveik nebuvo. Medikai pateikia tris svarbiausius patarimus, kaip kaip elgtis per šalčius: nebandyti šildytis alkoholiu, lauke kvėpuoti per nosį ir rengtis taip, kad būtų palikta kuo mažiau atviro kūno. Šiuo metu apranga lauke turi būti kaip svogūnas – daug sluoksnių ir su oro tarpais. Peršalti galima ir trumpam išlipus iš automobilio ar išėjus iš namų į lauką. Per

Pagėgiuose nuo koronaviruso pradėti skiepyti ir sunkiomis ligomis sergantys pacientai

Šią savaitę Pagėgių savivaldybę pasiekė pirmoji COVID-19 vakcinų siunta, iš viso gauta 120 Pfizer – BioNTech vakcinos dozių. Sausio 14-osios rytą Pagėgiuose paskiepyta pirmoji medicinos darbuotoja, VšĮ „Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centras“ slaugytoja Laima Vitkuvienė, taip pat dirbanti savivaldybės mobiliame punkte. Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius džiaugiasi, kad skiepai jau pasiekė Pagėgių savivaldybę ir, kaip tikėtasi, vakcinavimas prasidėjo sklandžiai. „Vakcinacija garantuos saugesnes darbo sąlygas Pagėgių savivaldybės įstaigų darbuotojams, sumažins užsikrėtimo riziką patiems darbuotojams, pacientams bei ligoniams. “ – teigia Savivaldybės

Taip pat skaitykite