Pagalba prieš virusus – iš bičių ir vaistažolių

Pertraukė skersvėjis, suprakaitavus atsigėrėte šalto vandens, nuo lietaus permirko batai – daug priežasčių, kodėl net šiltuoju metų laiku žmonės prastai jaučiasi. Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos vadinamos peršalimu, į jas neretai numojama ranka, manoma, kad tai savaime praeis. Taip manyti klaidinga.

Gerklės perštėjimas, apsunkintas rijimas, sloga, prikimęs balsas ar kosulys neišnyksta per vieną dieną, bet gali ilgai varginti. Jeigu nebus laiku suteikta pagalba, gresia įvairių komplikacijų.

Prastai pasijutus, svarbu įsiklausyti į vidinį balsą ir leisti organizmui pailsėti, suteikti jam tai, ko labiausiai trūksta. Jei dėl staigių oro permainų organizmas ima šlubuoti, vadinasi, silpsta imunitetas ir prastėja apsauga nuo virusų.

Virusai nėra matomi, jie prisitaikę gyventi tarp žmonių.

Pastebėta, kad vieni žmonės sugeba net pandemijos metu atsidūrę viename kambaryje su kosinčiu ir čiaudinčiu ligoniu neužsikrėsti, o kiti – ne. Kodėl taip atsitinka? Į šį klausimą mokslininkai dar neturi atsakymo. Bet yra svarbus patarimas: oro lašeliais plintančios infekcijos grandinė bus nutraukta, jei prastai pasijutę žmonės gydysis namie ir saugos save bei kitus.

Liaudies medicinoje nuo seno buvo naudojami augalai, kai dar niekas nežinojo, kas yra virusai. Nosiaryklė, burnos gleivinė, gerklė, ryklė pirmiausia susiduria su šiais pažeidėjais, – tai vartai, pro kuriuos patenka į organizmą įvairūs sukėlėjai.

Todėl pastaruoju metu daugelis žmonių yra susirūpinę, kaip be kaukės dar įmanoma apsaugoti kvėpavimo takus. Kuo drėkinti kvėpavimo takų gleivinę, kaip ją dezinfekuoti? Ką daryti, kai sausas kosulys drasko krūtinę?

Užsukus į vaistinę specialistai gali patarti, kokių priemonių reikia turėti namų vaistinėlėje ir kaip padėti sau peršalus. Virusai yra gyvi organizmai, kad galėtų daugintis, jiems reikia šeimininko ląstelės. Todėl geriausia apsauga nuo virusų yra tai, ką sukūrė pati gamta, pavyzdžiui, bičių pikis ir vaistiniai augalai turi daug biologiškai aktyvių junginių, kurių veikimo spektras yra labai platus.

Pasak fitoterapeuto Virgilijaus Skirkevičiaus, dabar – vaistinių augalų renesansas. Nuotr. iš „Pamario“ archyvo.

Naujos kartos augaliniai preparatai pasižymi tuo, kad naudojant šiuolaikines technologijas įmanoma sukurti unikalių junginių, o jų receptūrų kūrimas neretai būna kaip intriguojanti šachmatų partija. Norint laimėti būtina numatyti daug ėjimų į priekį.

Garsus fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius įsitikinęs, kad mokslininkų susidomėjimas vaistiniais augalais – ne iš gero gyvenimo, nes dėl neatsakingo antibiotikų vartojimo vis daugiau mikroorganizmų įgyja atsparumą šiems vaistams. Yra net liūdnų prognozių, kad ateityje žmonės gali pradėti mirti nuo banalių infekcijų.

Iki cheminių preparatų atradimo žmonės savo sveikatą patikėdavo žolininkams, kurie gerai išmanė gydomąjį vaistažolių poveikį mūsų organizmui.
„Pastaruoju metu vaistingieji augalai išgyvena tikrą renesansą ir tampa svarbia alternatyva ieškantiems natūralių sveikimo priemonių“, – pasakojo V. Skirkevičius.
Dėl koronaviruso kilusi pandemija pasaulyje įrodė, kad antibiotikai taip pat nestabdo šio sukėlėjo, o dauguma užsikrėtusiųjų pasveiksta malšindami simptomus tokiomis pat priemonėmis, kaip ir peršalus.

Pandemijos akivaizdoje yra labai svarbus naujų fitoterapijai skirtų preparatų kūrimas, nes tai didina gydymosi galimybes. Neretai mokslinius tyrimus lydi sėkmė, pavyzdžiui, neseniai nustatyta, kad bičių pikio (propolio) ir vaistažolių derinys duoda kur kas daugiau naudos nei atskirai naudojami augalai.

Yra žinoma, kad saldymedžio šaknų ekstraktas gydo uždegimo pažeistą, išopėjusią kvėpavimo takų gleivinę, mažina spazmus ir uždegimą. Jis taip pat mažina alergines reakcijas, todėl gali būti naudingas tiems žmonėms, kurie kenčia nuo žiedadulkių, šienligės ar kitų alergijų. Saldymedis turi glicirizino rūgšties, dėl šios priežasties jis yra panašus į antinksčių žievės hormoną kortizoną, kuris mažina organizmo jautrumą, gydo uždegimą ir alergiją.

Nuo gerklės skausmo taip pat gelbsti natūraliu antibiotiku vadinamas propolis, nes pasižymi priešuždegiminėms savybėmis. „Saldymedžiu praturtintas propolis padeda išvengti alerginių reakcijų“, – pasakojo V. Skirkevičius. Yra įrodyta, kad propolio tabletes galima vartoti kartu su antibiotikais ir kitais vaistais, jas gali vartoti net tie žmonės, kurie alergiški medui, nes sausajame ekstrakte tėra labai nedidelis alergenų kiekis. Saldymedis naudingas ir virškinimui, ypač padidėjus skrandžio rūgštingumui, esant refliuksui. Turintys šią ligą gali drąsiai vartoti sausąjį propolį su vaistažolėmis.

Kvėpavimo takų gleivinę taip pat drėkina ir slopina sausą dirglų kosulį svilarožių ekstraktas, o palengvinti kvėpavimą padeda eukaliptų lapų ekstraktas bei eukaliptų eterinis aliejus.
V. Skirkevičius priminė, kad kalbant apie kvėpavimo takų apsaugą negalima pamiršti čiobrelių, lengvinančių atsikosėjimą, nes juose esančios biologiškai aktyvios medžiagos veikia gleivių išsiskyrimą, todėl gelbsti kaip pagalbinė priemonė kosint.„Yra mokslinių tyrimų, įrodančių, kad čiobrelis – tai vienas pagrindinių augalų, turintis poveikį taip pat bakterinėms infekcijoms“, – aiškino fitoterapeutas.
Imunitetui palaikyti gali būti naudojamas ežiuolių šaknų ekstraktas, tai svarbu vyresnio amžiaus asmenims, nes bėgant metams jų imunitetas natūraliai būna susilpnėjęs, taip atsitinka ir dėl įvairių lėtinių ligų.
Tyrinėdamas augalų gydomąsias savybes, V. Skirkevičius pastebi, kad kur kas lengviau saugotis nuo ligų nei jas gydyti. Augalinės kilmės preparatus tinka vartoti pajutus pirmuosius peršalimo negalavimus, kai rytais balso stygos girgžda lyg būtų pribarstyta smėlio, o skausmas ryjant būna toks, kad net nesinori nieko valgyti.
„Dažnai nutinka taip, kad tokios gamtos dovanos kaip propolis ir vaistažolės padeda išvengti vaistų vartojimo ir greičiau pasveikti“, – teigė V. Skirkevičius.

Sergant įvairiomis peršalimo ligomis ir vartojant vaistus, augaliniai preparatai gali būti puiki papildoma priemonė, gerinanti savijautą, pavyzdžiui, padedanti atsikosėti ir nuraminti sudirgintą bronchų gleivinę, malšinanti gerklės skausmą.

Net pasveikus nualinta kvėpavimo takų sistema kurį laiką prašo poilsio, todėl vietoj medikamentų gali būti naudojami preparatai iš bičių pikio ir augalų. Biologiškai aktyvios medžiagos gali padėti tausoti net balso stygas, tai ypač svarbu dainininkams, aktoriams, mokytojams, diktoriams, televizijos laidų ir renginių vedėjams, vadybininkams, vaistinių darbuotojams, kuriems balsas yra darbo instrumentas.

„Jeigu sergame dažnai, nuolatinis cheminių vaistų vartojimas nėra palankus mūsų organizmui, nes mes dar labiau išbalansuojame savo imuninę sistemą. O juk kvėpavimo takų ligos galėtų mus aplenkti, jeigu skirtume sau daugiau dėmesio, meilės ir atidžiau stebėtume kūno siunčiamus signalus“, – įsitikinęs fitoterapeutas V. Skirkevičius.

Edita Česnavičienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jurginės – „Čyru vyru pavasaris, Jurai, mesk skrandą į pašalį“

Lietuvos etnografijos muziejus taip pavadino paskelbtą balandžio 23 d. minimoms Jurginėms skirtą publikaciją. O sinoptikai, balandžio 21-22 dienomis dalį Lietuvos nuklojus sniegui, skrandos nusimesti neragina. Šaltoka, ypač naktimis, kai daug kur stiprios šalnos, trūksta šilumos ir dienomis. Bet yra ir gerų žinių: oras pamažu šyla, gal sulauksime ir žadamų 24 laipsnių šilumos? O šįkart – apie Jurgines. Nemažai turime atmintinų dienų bei metinių švenčių. Bet prisiminti vertėtų dar vieną – balandžio 23 – Šv. Jurgio dieną.  Nuo seno šią dieną

Medikų dienos proga

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai. Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai apdovanojimais pagerbs labiausiai nusipelniusius sveikatos apsaugos srityje dirbančius profesionalus, suteikdama 26-iems Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, 27-iems – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo ir 23-ims – Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą. 27 Nusipelniusių Lietuvos slaugytojų sąraše – Laimutė Pocienė iš Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro. Šilutės rajono medikų šiuose sąrašuose nėra. „Šiemet už nuopelnus ir pasiekimus bus apdovanota aštuonios dešimtys

Gyvulininkystės ūkiams siūloma naujovė – pavadavimo ūkyje paslaugos

Žemės ūkio ministerija pradėjo diskusiją su socialiniais parneriais dėl naujos bandomosios pilotinės priemonės „Pavadavimo ūkyje paslaugos“, skirtos šalies gyvulininkystės sektoriui. Šią intervencinę priemonę, pritarus Europos Komisijai, ketinama įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. „Gyvulininkystės ūkiuose pavadavimo paslauga labai aktuali, nes tai sunkus rutininis darbas dėl nepertraukiamo gamybos ciklo, nenormuotos darbo dienos, ypač pieno gamyboje. O siūloma nauja paslauga aktuali ir vyresnio amžiaus, ir jauniesiems ūkininkams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.Pagalba bus skirta

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (toliau – AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų laikotarpis – dirbti žemę jie gali nelaukdami žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pareiškėjai galės vykdyti pasirinktą priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai veikloje numatyti specialūs terminai, tada įsipareigojimai turės būti tęsiami iki jų įvykdymo pabaigos. Prisiimtų

Taip pat skaitykite