Pagalba prieš virusus – iš bičių ir vaistažolių

Pertraukė skersvėjis, suprakaitavus atsigėrėte šalto vandens, nuo lietaus permirko batai – daug priežasčių, kodėl net šiltuoju metų laiku žmonės prastai jaučiasi. Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos vadinamos peršalimu, į jas neretai numojama ranka, manoma, kad tai savaime praeis. Taip manyti klaidinga.

Gerklės perštėjimas, apsunkintas rijimas, sloga, prikimęs balsas ar kosulys neišnyksta per vieną dieną, bet gali ilgai varginti. Jeigu nebus laiku suteikta pagalba, gresia įvairių komplikacijų.

Prastai pasijutus, svarbu įsiklausyti į vidinį balsą ir leisti organizmui pailsėti, suteikti jam tai, ko labiausiai trūksta. Jei dėl staigių oro permainų organizmas ima šlubuoti, vadinasi, silpsta imunitetas ir prastėja apsauga nuo virusų.

Virusai nėra matomi, jie prisitaikę gyventi tarp žmonių.

Pastebėta, kad vieni žmonės sugeba net pandemijos metu atsidūrę viename kambaryje su kosinčiu ir čiaudinčiu ligoniu neužsikrėsti, o kiti – ne. Kodėl taip atsitinka? Į šį klausimą mokslininkai dar neturi atsakymo. Bet yra svarbus patarimas: oro lašeliais plintančios infekcijos grandinė bus nutraukta, jei prastai pasijutę žmonės gydysis namie ir saugos save bei kitus.

Liaudies medicinoje nuo seno buvo naudojami augalai, kai dar niekas nežinojo, kas yra virusai. Nosiaryklė, burnos gleivinė, gerklė, ryklė pirmiausia susiduria su šiais pažeidėjais, – tai vartai, pro kuriuos patenka į organizmą įvairūs sukėlėjai.

Todėl pastaruoju metu daugelis žmonių yra susirūpinę, kaip be kaukės dar įmanoma apsaugoti kvėpavimo takus. Kuo drėkinti kvėpavimo takų gleivinę, kaip ją dezinfekuoti? Ką daryti, kai sausas kosulys drasko krūtinę?

Užsukus į vaistinę specialistai gali patarti, kokių priemonių reikia turėti namų vaistinėlėje ir kaip padėti sau peršalus. Virusai yra gyvi organizmai, kad galėtų daugintis, jiems reikia šeimininko ląstelės. Todėl geriausia apsauga nuo virusų yra tai, ką sukūrė pati gamta, pavyzdžiui, bičių pikis ir vaistiniai augalai turi daug biologiškai aktyvių junginių, kurių veikimo spektras yra labai platus.

Pasak fitoterapeuto Virgilijaus Skirkevičiaus, dabar – vaistinių augalų renesansas. Nuotr. iš „Pamario“ archyvo.

Naujos kartos augaliniai preparatai pasižymi tuo, kad naudojant šiuolaikines technologijas įmanoma sukurti unikalių junginių, o jų receptūrų kūrimas neretai būna kaip intriguojanti šachmatų partija. Norint laimėti būtina numatyti daug ėjimų į priekį.

Garsus fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius įsitikinęs, kad mokslininkų susidomėjimas vaistiniais augalais – ne iš gero gyvenimo, nes dėl neatsakingo antibiotikų vartojimo vis daugiau mikroorganizmų įgyja atsparumą šiems vaistams. Yra net liūdnų prognozių, kad ateityje žmonės gali pradėti mirti nuo banalių infekcijų.

Iki cheminių preparatų atradimo žmonės savo sveikatą patikėdavo žolininkams, kurie gerai išmanė gydomąjį vaistažolių poveikį mūsų organizmui.
„Pastaruoju metu vaistingieji augalai išgyvena tikrą renesansą ir tampa svarbia alternatyva ieškantiems natūralių sveikimo priemonių“, – pasakojo V. Skirkevičius.
Dėl koronaviruso kilusi pandemija pasaulyje įrodė, kad antibiotikai taip pat nestabdo šio sukėlėjo, o dauguma užsikrėtusiųjų pasveiksta malšindami simptomus tokiomis pat priemonėmis, kaip ir peršalus.

Pandemijos akivaizdoje yra labai svarbus naujų fitoterapijai skirtų preparatų kūrimas, nes tai didina gydymosi galimybes. Neretai mokslinius tyrimus lydi sėkmė, pavyzdžiui, neseniai nustatyta, kad bičių pikio (propolio) ir vaistažolių derinys duoda kur kas daugiau naudos nei atskirai naudojami augalai.

Yra žinoma, kad saldymedžio šaknų ekstraktas gydo uždegimo pažeistą, išopėjusią kvėpavimo takų gleivinę, mažina spazmus ir uždegimą. Jis taip pat mažina alergines reakcijas, todėl gali būti naudingas tiems žmonėms, kurie kenčia nuo žiedadulkių, šienligės ar kitų alergijų. Saldymedis turi glicirizino rūgšties, dėl šios priežasties jis yra panašus į antinksčių žievės hormoną kortizoną, kuris mažina organizmo jautrumą, gydo uždegimą ir alergiją.

Nuo gerklės skausmo taip pat gelbsti natūraliu antibiotiku vadinamas propolis, nes pasižymi priešuždegiminėms savybėmis. „Saldymedžiu praturtintas propolis padeda išvengti alerginių reakcijų“, – pasakojo V. Skirkevičius. Yra įrodyta, kad propolio tabletes galima vartoti kartu su antibiotikais ir kitais vaistais, jas gali vartoti net tie žmonės, kurie alergiški medui, nes sausajame ekstrakte tėra labai nedidelis alergenų kiekis. Saldymedis naudingas ir virškinimui, ypač padidėjus skrandžio rūgštingumui, esant refliuksui. Turintys šią ligą gali drąsiai vartoti sausąjį propolį su vaistažolėmis.

Kvėpavimo takų gleivinę taip pat drėkina ir slopina sausą dirglų kosulį svilarožių ekstraktas, o palengvinti kvėpavimą padeda eukaliptų lapų ekstraktas bei eukaliptų eterinis aliejus.
V. Skirkevičius priminė, kad kalbant apie kvėpavimo takų apsaugą negalima pamiršti čiobrelių, lengvinančių atsikosėjimą, nes juose esančios biologiškai aktyvios medžiagos veikia gleivių išsiskyrimą, todėl gelbsti kaip pagalbinė priemonė kosint.„Yra mokslinių tyrimų, įrodančių, kad čiobrelis – tai vienas pagrindinių augalų, turintis poveikį taip pat bakterinėms infekcijoms“, – aiškino fitoterapeutas.
Imunitetui palaikyti gali būti naudojamas ežiuolių šaknų ekstraktas, tai svarbu vyresnio amžiaus asmenims, nes bėgant metams jų imunitetas natūraliai būna susilpnėjęs, taip atsitinka ir dėl įvairių lėtinių ligų.
Tyrinėdamas augalų gydomąsias savybes, V. Skirkevičius pastebi, kad kur kas lengviau saugotis nuo ligų nei jas gydyti. Augalinės kilmės preparatus tinka vartoti pajutus pirmuosius peršalimo negalavimus, kai rytais balso stygos girgžda lyg būtų pribarstyta smėlio, o skausmas ryjant būna toks, kad net nesinori nieko valgyti.
„Dažnai nutinka taip, kad tokios gamtos dovanos kaip propolis ir vaistažolės padeda išvengti vaistų vartojimo ir greičiau pasveikti“, – teigė V. Skirkevičius.

Sergant įvairiomis peršalimo ligomis ir vartojant vaistus, augaliniai preparatai gali būti puiki papildoma priemonė, gerinanti savijautą, pavyzdžiui, padedanti atsikosėti ir nuraminti sudirgintą bronchų gleivinę, malšinanti gerklės skausmą.

Net pasveikus nualinta kvėpavimo takų sistema kurį laiką prašo poilsio, todėl vietoj medikamentų gali būti naudojami preparatai iš bičių pikio ir augalų. Biologiškai aktyvios medžiagos gali padėti tausoti net balso stygas, tai ypač svarbu dainininkams, aktoriams, mokytojams, diktoriams, televizijos laidų ir renginių vedėjams, vadybininkams, vaistinių darbuotojams, kuriems balsas yra darbo instrumentas.

„Jeigu sergame dažnai, nuolatinis cheminių vaistų vartojimas nėra palankus mūsų organizmui, nes mes dar labiau išbalansuojame savo imuninę sistemą. O juk kvėpavimo takų ligos galėtų mus aplenkti, jeigu skirtume sau daugiau dėmesio, meilės ir atidžiau stebėtume kūno siunčiamus signalus“, – įsitikinęs fitoterapeutas V. Skirkevičius.

Edita Česnavičienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

4 būdai, kaip įsirengti maksimaliai patogią svetainę

Nepaisant to, kokia stilinga ir estetiška bebūtų svetainė, itin svarbu joje patogumas. Komfortiški ir patogiai išdėstyti baldai, apgalvotai priderinti aksesuarai ir kitos detalės leidžia pasimėgauti idealiu komfortu. Į ką verta atkreipti dėmesį, norint tai įgyvendinti savo namuose? 1. Kurkite įvairiems poreikiams pritaikytą sėdėjimo zoną Svetainėje dažnai leidžiamas laisvalaikis su šeima ir draugais. Joje ne tik ilsimasi, bet ir pramogaujama: žiūrimi filmai, žaidžiami kompiuteriniai žaidimai ir panašiai. Tam, kad šiomis veiklomis užsiimti būtų patogu, reikalingi sėdimieji baldai. Todėl svetainė daugeliu atveju

Kaip apsisaugoti karščiui jautriems žmonėms

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos informuoja, kad rugpjūčio 10 d. karšti orai tęsis, kaitros rodiklis (kai tris dienas iš eilės aukščiausia oro temperatūra siekia ir viršija 30 °C) bus pasiektas didesnėje nei trečdalis šalies teritorijoje. Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl

Šią savaitę COVID-19 tyrimai intensyviau bus vykdomi 11-oje didelės rizikos savivaldybių

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šią savaitę, nuo rugpjūčio 10 d. iki rugpjūčio 16 d. imtinai, Ignalinos, Prienų, Šalčininkų, Molėtų, Kupiškio, Kauno, Panevėžio ir Vilniaus rajonų, taip pat Panevėžio, Visagino ir Kauno miestų gyventojams bus intensyviau atliekami tyrimai dėl koronaviruso infekcijos. Šiose 11-oje savivaldybių fiksuojamas didesnis sergamumas COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) negu kitose Lietuvos savivaldybėse. Penktadienio, rugpjūčio 7 d., duomenimis, Lietuvos sergamumo koronaviruso infekcija rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekė 7,6. Intensyvesnis testavimas reikalingas tose savivaldybėse, kuriose epidemiologinis rodiklis 100

as gali padėti pamiršti nugaros skausmus?

Kiekvienas, kuriam teko susidurti su nugaros skausmais, galėtų patvirtinti, jog jie ženkliai apsunkina mūsų kasdienybę – nebegalime susikoncentruoti darbe, o ką jau kalbėti apie pramogas ar aktyvų laisvalaikį. Dėl įtempto gyvenimo tempo vis daugiau žmonių sužino, ką iš tiesų reiškia ši problema, tačiau jei į šį sąrašą patenkate ir Jūs, tai dar nereiškia, kad nuo šiol visuomet turėsite gyventi su nuskausminamaisiais. Dažnu atveju užtenka pakeisti vos kelis įpročius, jog gyvenimas ir vėl sugrįžtų į įprastas vėžes – paprasčiausia pradėti nuo