Pagalba nežeminant žmogaus orumo

Socialinių paslaugų centras su laikinojo apgyvendinimo namais Šilutėje veikia nuo praėjusių metų balandžio. Per pirmąjį pusmetį čia prieglaudą rado 67 žmonės. Pasak centro direktorės Rasos Jakienės, jos ir 56 čia dirbančių žmonių tikslas – suteikti pagalbą nežeminant žmogaus orumo ir labai svarbu, kad į bėdą patekęs žmogus turėtų kur prisiglausti.

Besiruošiantis pietauti Vytautas ateityje tikisi gauti darbo Olandijoje.

„Tai, kad laikinojo apgyvendinimo namų labai reikėjo, rodo dabartinė padėtis“, – sakė R. Jakienė. Čia yra 5 laikino apnakvindinimo vietos, kur žmonės gali apsistoti nuo 20 val. iki 8 val. ryto, ir 31 vieta, kur galima gyventi iki pusmečio. Taisyklės numato, kad laikinojo gyvenimo namuose žmogus gali praleisti iki 6 mėnesių per metus. Šiuo metu čia yra apsistoję 26 gyventojai.
Anot direktorės, po Socialinės paramos centro atidarymo 2013 m. balandį pirmųjų gyventojų teko laukti iki rugpjūčio. Direktorė prisipažino šiek tiek sunerimusi, kad gali tekti sulaukti šalčių tuščiose patalpose.
Pirmosios trys apgyvendinimo paros čia nemokamos. Po to už pragyvenimą reikia mokėti po 226 litus kas mėnesį. Kad žmonės turėtų nors kiek lėšų, stengiamasi juos įregistruoti darbo biržoje. Jie dirba viešuosius darbus. Dalis gyventojų gauna neįgalumo pensiją. Maitinimo paslaugų neteikiama, tačiau pagalbos sulaukiama iš „Maisto banko“ ir privačių rėmėjų, todėl mėnesio pabaigoje, kai pašalpų pinigai jau baigiasi, čionykščiai gyventojai gauna šiek tiek būtiniausių produktų, pavyzdžiui, kruopų ar aliejaus.
Pirmaisiais naujos įstaigos įnamiais tapo netekusieji gyvenamosios vietos. Paprastai savo būsto jie ir neturi, o nuomojamą praranda, kai nesumoka už jį ar nebesutaria su šeimininkais. Patyrusių smurtą moterų ir vyrų kol kas priglausti neteko. Buvo atvejų, kai į laikinojo gyvenimo namus smurtą patyrusią darbuotoją atvedė darbdavė. Tačiau vėliau šeimos reikalai susitvarkė ir apgyvendinti moters neprireikė.

Apie projektą
Projekto „Šilutės rajono laikino gyvenimo namų statyba“ (paraiškos kodas VP3-2.4-SADM-01-R-31-001, pareiškėjas – Šilutės rajono savivaldybės administracija) tikslas – plėtoti Šilutės rajono savivaldybės nestacionarių socialinių paslaugų tinklą ir įkuriant laikino gyvenimo namus gerinti socialines paslaugas rizikos grupės asmenims.

Nuo praėjusių metų balandžio veikiantys Šilutės rajono laikinojo gyvenimo namai gali priglausti 31 gyventoją.

Pagal 2007-2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos II prioriteto ,,Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ priemonę Nr. VP3-2.4-SADM-01-R ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra“ 2011 m. sausio 5 d. buvo sudaryta trišalė sutartis tarp LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros ir Šilutės r. savivaldybės administracijos dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Šilutės rajono savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamo projekto ,,Šilutės rajono laikino gyvenimo namų statyba“ įgyvendinimo.
Laikinojo gyvenimo namuose socialinės rizikos suaugusiems asmenims teikiamos bendrosios, socialinės priežiūros ir trumpalaikės socialinės globos paslaugos, kurių rajone šiuo metu trūksta. Bendras patalpų plotas 800 kv. m. Per metus laikino gyvenimo namų paslaugomis galės pasinaudoti 90 žmonių.
Projekto vertė apie 1,9 mln. Lt: apie 1,6 mln. (85 proc.) skiriama iš Europos regioninės plėtros fondo, apie 0,3 milijono (15 proc.) – iš Savivaldybės biudžeto.

Patyrusiems smurtą ir norintiems gauti prieglaudą reikia pateikti smurto atvejį įrodančius dokumentus iš policijos. Tačiau smurto būta ir laikinojo gyvenimo namuose. Susipyko sugyventiniai: iš pradžių teko išprašyti vieną iš jų, po to už grubius vidaus taisyklių pažeidimus – ir kitą. Dauguma įnamių priklauso socialinės rizikos grupei, tad policijai čia apsilankyti tenka, o „klientai“ dažnai jau būna pažįstami iš ankstesnių „žygdarbių“.
Prieš porą savaičių Socialinių paslaugų centras pasirašė trišalę sutartį su Šilutės ligonine ir Policijos komisariatu. Sutartyje numatyta, kad policijos patruliai savo iniciatyva dažniau lankysis laikinojo gyvenimo namuose, o gatvėje rastus žmones pirmiausia gabens į Šilutės ligoninės Priėmimo skyrių, kur bus patikrinta jų sveikata, sutvarkyti dokumentai ir tik tada nukreips į laikinojo gyvenimo namus. Anot R. Jakienės, jau pasitaikė, kad apnakvindinti teko tuberkulioze sergančius žmones. Paslauga jiems suteikta, tačiau po to reikėjo daryti dezinfekciją.
Prieš porą savaičių, kai termometras rodė apie 10 laipsnių šalčio, tikėtasi sulaukti daugiau prieglaudos prašančių žmonių, tačiau taip neatsitiko. Direktorės manymu, visi benamiai laikinojo gyvenimo namuose įsikūrė anksčiau, nelaukdami didelių šalčių. „Pastebėjome, kad žinia apie mūsų teikiamas paslaugas sklinda iš lūpų į lūpas. Tik atsidarius, kiekvienam reikėjo išaiškinti taisykles. Dabar ateidami žmonės dažniausiai viską žino ir taip“, – sakė R. Jakienė.
Direktorė pasakojo, kad du kartus buvo atvykę ūkininkai, kurie žadėjo priglausti ir įdarbinti po vieną žmogų. Deja, norinčių dirbti neatsirado…
Aplankėme kelis kambarius, kurių gyventojai tuo metu buvo namuose. Šilutiškius Vygantą Rekevičių ir Kostą Jankų aptikome bendraujančius už stalo ir žiūrinčius televizorių. Jie ir anksčiau buvo kaimynai, kartu įsikūrė ir laikinojo gyvenimo namuose. Gyvena čia nuo rudens. Pirmos grupės negalią turintis V. Rekevičius pasakojo, kad buvusį kaimyną Kostą sutiko jau gyvendamas čia. Sužinojęs apie antros grupės negalią turinčio draugo bėdas, pasiūlė jam paieškoti pastogės laikinojo gyvenimo namuose.
Pusmetis greitai baigsis, tad vyrams teks išsikraustyti. Direktorė sakė, kad ieškoma galimybės įkurdinti juos Juknaičių savarankiško gyvenimo namuose. Vyrai stovi eilėje socialiniam būstui. Nors tik įėjusi į kambarį R. Jakienė papriekaištavo dėl netvarkos, vyrai nepyko. Pažadėjo susitvarkyti ir vienas per kitą sakė, kad nors ir pabara, direktorė esanti gera.
Kitame laikinojo gyvenimo namų bute įsikūrusį Vytautą Šlažą aptikome bebaigiantį gaminti paprastus, bet maistingus pietus. Vyras į lėkštes dėjo grikių košę su dešra. Besiruošiantis pietauti V. Šlažas pasakojo čia gyvenąs nuo rudens. Su žmona susipykęs, butą paliko vaikui, o pats liko be namų. Pusamžį perkopęs vyras dar svajoja padirbėti užsienyje. Jis sakė laukiąs, kol atvyks sūnus ir kartu su juo tikisi išvykti į Olandiją.

Vaidotas VILKAS

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite