Pagal sergamumą COVID-19 Šilutės rajonas užima 7 vietą Lietuvoje

Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka per 483 susirgimo COVID-19 atvejus, Šilutės rajonas išsiskiria geru rezultatu: čia 100 tūkst. gyventojų tenka vos per 70 susirgimų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Šilutės skyriui vadovaujanti Roma Jovaišaitė pastebėjo, kad Šilutės rajonas, palyginus kitų savivaldybių sergamumo COVID-19 duomenis, Lietuvoje yra 7-oje vietoje, tai geras rezultatas. Ir atokvėpio sulaukta. Esą kai anksčiau per dieną būdavo nustatoma dešimtys užsikrėtimo ir susirgimo atvejų, teko dirbti ir savaitgaliais, dabar situacija nepalyginamai ramesnė.

Per pastarąsias  14 d. Šilutės rajone nustatyti 26 nauji susirgimo COVID-19 atvejai, naujausi vienos savaitės rezultatai – 8 nauji atvejai. Balandžio 13 d. COVID-19 nustatytas keturiems asmenims, iš jų du gyvena Šilutės rajone, o dirba įmonėje Klaipėdos rajone. Vienas asmuo, anot R. Jovaišaitės, sakė buvęs tik parduotuvėse, tad užsikrėtimo vietos nežinąs arba… nenori sakyti. Jis dirba didelėje įmonėje, kur sergančiųjų nėra. Susirgimas COVID-19 nustatytas ir vienai pedagogei, jos darbovietėje sergančiųjų nebuvo, tačiau moteris lankėsi Santaros klinikose, Vilniuje, gal ten bus užsikrėtusi, tad teko izoliuotis visai pradinukų klasei. Balandžio 10 d.  COVID-19 nustatytas iš Prancūzijos sugrįžusiam asmeniui.

Kaip saugotis ir kaip elgtis užsikrėtus?

R. Jovaišaitė, paprašyta akcentuoti, kokių klaidų daro gyventojai, kad susirgimų vis esama, akcentavo, jog labai svarbu nebendrauti šeimomis, kai broliai lanko tėvus, seseris ir kt. t. Būtina laikytis reikalavimų ir susirgus: įsikurti atskirame kambaryje, į kitas namo ar buto patalpas eiti su veido kauke, dezinfekuoti durų rankenas, nesilankyti virtuvėje, kur dažnai būna kiti šeimos nariai. Juk 72 valandas iki COVID-19 susirgimo simptomų pasireiškimo asmuo jau platina užkratą.

„Mano nuomone, į užsienį dabar nereikėtų vykti. Visur pasaulyje situacija sudėtinga, tad nežinai, kaip baigsis kelionė, ar pavyks sugrįžti į namus. Ten užsikrėtus, susirgus, teks izoliuotis, į lėktuvą susirgusio nepriims…“ – patarė R. Jovaišaitė.

Šilutės rajono savivaldybėje tris kartus per savaitę aptariami su COVID-19 susiję reikalai, juose dalyvaujanti R. Jovaišaitė bendradarbiavimą su Savivaldybe, Visuomenės sveikatos biuru, Savivaldybės vyr. specialiste-savivaldybės gydytoja Gintare Tamašauskiene pavadino dalykiškais, geranoriškais ir naudingais. Ir pridūrė, kad tuomet, kai per dieną rajone būdavo nustatyta po 20 naujų susirgimo COVID-19 atvejų, Visuomenės sveikatos biuro specialistai, G. Tamašauskienė gelbėję ir R. Jovaišaitės vadovaujamai įstaigai, nes vieniems krūvis buvęs labai sunkus.

Ką sakyti tiems, kurie nesutinka skiepytis nuo COVID-19?

R. Jovaišaitė atsakė, kad nesiskiepyti yra blogai, nes kol kas tik skiepai yra galimybė atlaisvinti suvaržytą verslą, atidaryti kultūros ir kitų įstaigų duris, įgyti kolektyvinį imunitetą ir sugrįžti į įprastą gyvenimą.

Stasė Skutulienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu kūrėsi ir

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Pempės diena: jau stebimi šių paukščių tuoktuvių šokiai

Kovo 19 d. laikoma Pempės diena – bundančios gamtos ir atšilimo simboliu. Šiais metais Lietuvos ornitologų draugijos stebėtojai paprastąją pempę pastebėjo jau vasario pradžioje. Šylant klimatui ir orams vis anksčiau galima pastebėti daugiau pavasario šauklių, kurie pranašauja pasibaigusią žiemą. Pempės – įprasti pievų paukščiai Paprastoji pempė (Vanellus vanellus) – gan gerai žmonėms pažįstamas paukštis, išsiskiriantis savo išvaizda ir balsu. Tai atviro kraštovaizdžio paukštis, perėjimui renkasi gan įvairias vietas: pradedant atviromis pelkių plynėmis, šlapių durpynų plotais ir baigiant derlingomis įvairaus drėgnumo

Taip pat skaitykite