Padės Insultų diagnostikos ir gydymo centras

Sveikatos apsaugos ministerijos 2012 m. duomenimis, nuo insulto Lietuvos ligoninėse gydyta daugiau kaip 20 tūkstančių ligonių, daugiau kaip 3 tūkst. iš jų mirė. Tai vienas blogiausių rezultatų Europoje.
Šiemet Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje įsteigti Insultų diagnostikos ir gydymo centrai. Tikimasi, kad Insultų centrai sumažins mirčių, neįgalumų dėl patirtų insultų skaičių. Klaipėdos jūrininkų ligoninėje įsteigtas Insultų centras dirba ištisą parą, aptarnauja visą Vakarų Lietuvos regioną. Šiame centre taikomi naujausi gydymo metodai.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės I kardiologijos skyriaus vedėja, vyriausioji krašto kardiologė Dalia Jarašūnienė kolegoms, Vakarų Lietuvos rajonų ligoninių specialistams, pasakojo apie infarkto diagnostikos ir gydymo galimybes.

Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus sako, kad ir iki Insultų centro įsteigimo šilutiškiai medikai bendradarbiavo tiek su Klaipėdos jūrininkų, tiek su universitetinės ligoninės medikais. Šiose gydymo įstaigose buvo gydomi insultus patyrę pacientai ir, jeigu reikia, operuojami. Vis dėlto šilutiškiai medikai pripažįsta, kad kartais pacientams sunku patekti į minėtas uostamiesčio gydymo įstaigas. Pasirašius bendradarbiavimo sutartį su Klaipėdos jūrininkų ligoninės Insultų centru visa tai teisiškai reglamentuota.
Kodėl būtina laiku atpažinti insultą
Patyrusiems insultą labai svarbu laiku kreiptis į medikus. Insultas – labiausiai luošinanti ir net klastinga liga. Ir medikams ne visada pavyksta išgelbėti pacientą, o ir išgelbėjus ne visada žmogus lieka toks pat darbingas, kaip iki ligos.
Dažniausi ir labiausiai būdingi insulto požymiai: staigus vienpusis jutimo sutrikimas, jėgos nusilpimas, kalbos arba regėjimo sutrikimai, pykinimas, vėmimas. Pastebėjus tokius požymius būtina nedelsiant kreiptis pagalbos į medikus.
Kartais ligos simptomai nėra ryškūs: vakare žmogus gali jaustis normaliai ir nieko neįtarti apie insultą, o rytą ir nebepabunda, o kartais pabudęs nevaldo kurios nors kūno dalies. Deja, patyrusiam insultą uždelstas laikas nėra naudingas. Geriausia, kai nuo ligos pradžios iki kraujotakos atkūrimo praeina 3-5 valandos. Praėjus 6 valandoms po insulto medikų pagalba pacientui yra minimali, vadinama – palaikomoji.
Insulto gydymo metodai
Apie insulto gydymą paklaustas Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus sakė: „Ne visi patyrę insultą pakliūva į gydymo įstaigas, tačiau yra buvę, kad per parą į Šilutės ligoninę buvo atvežti 4-5 pacientai.
Patyrusiems insultą taikomas gydymas yra susijęs su rizika, todėl Insultų centro medikai įvertina visus galimus atvejus. Patyrusiems insultą taikoma trombolinė terapija. Šios procedūros tikslas – trombą ištirpdyti dideliu kiekiu skystinančių medikamentų. Trombolizė gali išgelbėti gyvybę, tačiau kyla rizika, kad trombas gali užkimšti kitas kraujagysles.
Kitas taikomas metodas – trombektomija, kai specialiais prietaisais įeinama per periferines kraujagysles, pasiekiama užsikimšusi galvos smegenų arterija ir specialiu zondu ištraukiamas trombas. Deja, tokių manipuliacijų atliekama labai nedaug. Žinoma, ir šis metodas gana rizikingas.
Nors insultą Vakarų Lietuvoje kasdien patiria per 20 žmonių, tačiau pernai buvo atliktos tik 3 trombektomijos, apie 20 trombolizių. Pasaulyje tiek trombektomijų, tiek trombolizių atliekama pakankamai mažai, bet daugiau negu Lietuvoje.
Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, ne kartą akcentavęs insultų diagnostikos ir gydymo centrų poreikį Lietuvoje, išleido atskirą įstatymą ir šiemet jau yra įsteigti Insultų centrai. Vos tik įsigaliojo įstatymas, kitą rytą į Šilutės ligoninę atvežė jauną pacientę, kurią ištiko insultas. Moteris iš Priėmimo skyriaus skubiai nuvežta į Klaipėdos jūrininkų ligoninės Insultų centrą. Pacientei taikyta trombolizė reikiamo efekto nedavė, tuomet atlikta trobektomija. Procedūra buvo įrašyta į kompiuterį, todėl po savaitės vykusiame ligoninių vadovų pasitarime galėjome akivaizdžiai pamatyti, kaip buvo pašalintas trombas, kaip kraujas vėl pradėjo plūsti, atsistatė kraujotaka. Šių dienų medicina ypač pažengusi į priekį, tačiau išlieka dar daug faktorių. Vienas jų – pacientas turi laiku kreiptis į medikus. Pirmiausia – į Šilutės ligoninę, nes netinkamai transportuojamas gali ir nepasiekti Klaipėdos.
Insulto centro įstatymu koordinuojami visi veiksmai, dirba bendra komanda, kad būtų geriau pacientui, nesvarbu, kur jis gyvena. Ir Šilutės, ir Klaipėdos medikai dirba kaip vienas, ypač tiksliai suderintas mechanizmas tam, kad būtų išsaugota paciento gyvybė. Todėl patyrusiam insultą pacientui kviečiama greitoji medicinos pagalba. Šilutės ligoninės medikai veiks pagal situaciją: kvies reanimobilį, derins veiksmus su Insultų centro arba Klaipėdos universitetinės ligoninės, kurioje taikomi tokie pat gydymo metodai, medikais. Geriausia, kad ligonis į centrą pakliūtų per 3-5 valandas nuo ligos pradžios“.
Reikalingas reanimobilis
Šilutės ligoninės vadovas D. Steponkus išskiria keletą problemų. Viena jų – reanimobilis. Ne visada pacientą galima transportuoti greitosios pagalbos automobiliu, o Klaipėdos apskričiai yra skirtas tik vienas automobilis, visiškai aprūpintas reanimacine įranga. „Automobilis su reanimacine įranga yra tik geležies gabalas, tačiau galintis padėti išgelbėti pacientų gyvybę. Žmogaus gyvybė neįkainojama jokiais pinigais“, – sako D. Steponkus, primindamas, kad ir miokardo infarktą patyrusiems galima taikyti trombolizę.
Šilutės medikai patyrusiems miokardo infarktą trombolizę taiko jau 6 metus. Kasmet atliekama vidutiniškai 20 trombolizių. Jei taikant trombolizę nepasiekiama reikiamo rezultato, pacientai transportuojami į Klaipėdą. Tam prireikia to paties vienintelio reanimobilio, aptarnaujančio visą Vakarų Lietuvą. Šilutės medikai rengia kreipimąsi Sveikatos apsaugos ministerijai, kuriame prašys automobilio su reanimacine įranga.

Laima PUTRIUVIENĖ

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Naktį audra talžė ir Šilutės rajoną

Jau spalio 21-oji, ketvirtadienis, su vėju ir dažnu lietumi neleido užmiršti Hidrometeorologijos tarnybos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos paviešintų ir net gyventojams išsiųstų pranešimų, kad bus audra, siautės stiprus vėjas. Šilutėje orai buvo keistai permainingi: štai Pagryniuose, Šilutės priemiestyje, stiprus vėjas plėšė medžių lapus, padange greitai slinko debesys, tai nušvisdavo saulė, tai staiga prapliupdavo lietus, o pavakare padangėje pasirodė vaivorykštės puslankis, greta – mažiau ryškus antras. Vėjas vis stiprėjo. Tačiau ir toks pabjuręs oras šalčio neatnešė. Naktis jau buvo

„Mano VMI“ jau galima rasti žemės mokesčio deklaracijas

žemės mokesčio

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad nuo spalio 21 d. privačios žemės savininkai prisijungę prie Mano VMI jau gali sužinoti mokėtiną žemės mokesčio sumą už 2021 m. ir iš karto ją apmokėti. VMI e. paslaugomis nesinaudojantieji žemės mokesčio deklaracijų sulauks paštu iki lapkričio pradžios. Žemės mokestį šiais metais reikia sumokėti iki lapkričio 15 d. Šilutės rajono savivaldybėje šiais metais žemės mokestis apskaičiuotas 11,5 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybės biudžetą sumokės beveik 646,2 tūkst. eurų: apie

Artėja galingas vėjas, pajūryje siautės audra

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad ketvirtadienį, spalio 21 d., Lietuvos link pasuko naujas žemo atmosferos slėgio sūkurys ir užgrius didele jėga.  Stiprės pietų, pietvakarių vėjas, kurio gūsių gali neatlaikyti medžiai, yra pavojaus ir nesandariems statiniams, lauke paliktiems daiktams. Ypač pavojinga palikti automobilius po medžiais, kurie, neatlaikę stipraus vėjo, gal lūžti, užgriūti automobilius, pastatus ir kt. Nulaužtų, išverstų medžių gali rastis ir keliuose, gatvėse, todėl patartina be būtinos priežasties  nevykti į kelionę. Visoje šalyje vėjo gūsiai sieks 15-20 m/s. Artėjant vakarui

Kas geriausiai padeda įveikti rudeninį liūdesį?

Kaip įveikti liūdesį? Trumpėjančios dienos, vis labiau apniukęs oras ir spaudžiantis šaltukas – tai tik kelios priežastys, kurios atrodo kaltos dėl suprastėjusio nuotaikos ir išaugusio noro nieko neveikti. „Eurovaistinės“ farmacininkė sako, kad slogią nuotaiką rudenį įveikti galima, tereikia nedelsti ir imtis priemonių. Farmacininkė Elvyra Ramaškienė sako, kad rudenį dažniau nei įprastai klientai užsuka į vaistinę ieškodami priemonių, kurios padėtų išsaugoti energiją ir gerą nuotaiką. „Rudenį dažniau pasidaro liūdna, nes baigiasi vasara, mažai saulės, tad ir mūsų organizme nepasigamina natūraliai vitaminas

Taip pat skaitykite