Padės Insultų diagnostikos ir gydymo centras

Sveikatos apsaugos ministerijos 2012 m. duomenimis, nuo insulto Lietuvos ligoninėse gydyta daugiau kaip 20 tūkstančių ligonių, daugiau kaip 3 tūkst. iš jų mirė. Tai vienas blogiausių rezultatų Europoje.
Šiemet Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje įsteigti Insultų diagnostikos ir gydymo centrai. Tikimasi, kad Insultų centrai sumažins mirčių, neįgalumų dėl patirtų insultų skaičių. Klaipėdos jūrininkų ligoninėje įsteigtas Insultų centras dirba ištisą parą, aptarnauja visą Vakarų Lietuvos regioną. Šiame centre taikomi naujausi gydymo metodai.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės I kardiologijos skyriaus vedėja, vyriausioji krašto kardiologė Dalia Jarašūnienė kolegoms, Vakarų Lietuvos rajonų ligoninių specialistams, pasakojo apie infarkto diagnostikos ir gydymo galimybes.

Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus sako, kad ir iki Insultų centro įsteigimo šilutiškiai medikai bendradarbiavo tiek su Klaipėdos jūrininkų, tiek su universitetinės ligoninės medikais. Šiose gydymo įstaigose buvo gydomi insultus patyrę pacientai ir, jeigu reikia, operuojami. Vis dėlto šilutiškiai medikai pripažįsta, kad kartais pacientams sunku patekti į minėtas uostamiesčio gydymo įstaigas. Pasirašius bendradarbiavimo sutartį su Klaipėdos jūrininkų ligoninės Insultų centru visa tai teisiškai reglamentuota.
Kodėl būtina laiku atpažinti insultą
Patyrusiems insultą labai svarbu laiku kreiptis į medikus. Insultas – labiausiai luošinanti ir net klastinga liga. Ir medikams ne visada pavyksta išgelbėti pacientą, o ir išgelbėjus ne visada žmogus lieka toks pat darbingas, kaip iki ligos.
Dažniausi ir labiausiai būdingi insulto požymiai: staigus vienpusis jutimo sutrikimas, jėgos nusilpimas, kalbos arba regėjimo sutrikimai, pykinimas, vėmimas. Pastebėjus tokius požymius būtina nedelsiant kreiptis pagalbos į medikus.
Kartais ligos simptomai nėra ryškūs: vakare žmogus gali jaustis normaliai ir nieko neįtarti apie insultą, o rytą ir nebepabunda, o kartais pabudęs nevaldo kurios nors kūno dalies. Deja, patyrusiam insultą uždelstas laikas nėra naudingas. Geriausia, kai nuo ligos pradžios iki kraujotakos atkūrimo praeina 3-5 valandos. Praėjus 6 valandoms po insulto medikų pagalba pacientui yra minimali, vadinama – palaikomoji.
Insulto gydymo metodai
Apie insulto gydymą paklaustas Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus sakė: „Ne visi patyrę insultą pakliūva į gydymo įstaigas, tačiau yra buvę, kad per parą į Šilutės ligoninę buvo atvežti 4-5 pacientai.
Patyrusiems insultą taikomas gydymas yra susijęs su rizika, todėl Insultų centro medikai įvertina visus galimus atvejus. Patyrusiems insultą taikoma trombolinė terapija. Šios procedūros tikslas – trombą ištirpdyti dideliu kiekiu skystinančių medikamentų. Trombolizė gali išgelbėti gyvybę, tačiau kyla rizika, kad trombas gali užkimšti kitas kraujagysles.
Kitas taikomas metodas – trombektomija, kai specialiais prietaisais įeinama per periferines kraujagysles, pasiekiama užsikimšusi galvos smegenų arterija ir specialiu zondu ištraukiamas trombas. Deja, tokių manipuliacijų atliekama labai nedaug. Žinoma, ir šis metodas gana rizikingas.
Nors insultą Vakarų Lietuvoje kasdien patiria per 20 žmonių, tačiau pernai buvo atliktos tik 3 trombektomijos, apie 20 trombolizių. Pasaulyje tiek trombektomijų, tiek trombolizių atliekama pakankamai mažai, bet daugiau negu Lietuvoje.
Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, ne kartą akcentavęs insultų diagnostikos ir gydymo centrų poreikį Lietuvoje, išleido atskirą įstatymą ir šiemet jau yra įsteigti Insultų centrai. Vos tik įsigaliojo įstatymas, kitą rytą į Šilutės ligoninę atvežė jauną pacientę, kurią ištiko insultas. Moteris iš Priėmimo skyriaus skubiai nuvežta į Klaipėdos jūrininkų ligoninės Insultų centrą. Pacientei taikyta trombolizė reikiamo efekto nedavė, tuomet atlikta trobektomija. Procedūra buvo įrašyta į kompiuterį, todėl po savaitės vykusiame ligoninių vadovų pasitarime galėjome akivaizdžiai pamatyti, kaip buvo pašalintas trombas, kaip kraujas vėl pradėjo plūsti, atsistatė kraujotaka. Šių dienų medicina ypač pažengusi į priekį, tačiau išlieka dar daug faktorių. Vienas jų – pacientas turi laiku kreiptis į medikus. Pirmiausia – į Šilutės ligoninę, nes netinkamai transportuojamas gali ir nepasiekti Klaipėdos.
Insulto centro įstatymu koordinuojami visi veiksmai, dirba bendra komanda, kad būtų geriau pacientui, nesvarbu, kur jis gyvena. Ir Šilutės, ir Klaipėdos medikai dirba kaip vienas, ypač tiksliai suderintas mechanizmas tam, kad būtų išsaugota paciento gyvybė. Todėl patyrusiam insultą pacientui kviečiama greitoji medicinos pagalba. Šilutės ligoninės medikai veiks pagal situaciją: kvies reanimobilį, derins veiksmus su Insultų centro arba Klaipėdos universitetinės ligoninės, kurioje taikomi tokie pat gydymo metodai, medikais. Geriausia, kad ligonis į centrą pakliūtų per 3-5 valandas nuo ligos pradžios“.
Reikalingas reanimobilis
Šilutės ligoninės vadovas D. Steponkus išskiria keletą problemų. Viena jų – reanimobilis. Ne visada pacientą galima transportuoti greitosios pagalbos automobiliu, o Klaipėdos apskričiai yra skirtas tik vienas automobilis, visiškai aprūpintas reanimacine įranga. „Automobilis su reanimacine įranga yra tik geležies gabalas, tačiau galintis padėti išgelbėti pacientų gyvybę. Žmogaus gyvybė neįkainojama jokiais pinigais“, – sako D. Steponkus, primindamas, kad ir miokardo infarktą patyrusiems galima taikyti trombolizę.
Šilutės medikai patyrusiems miokardo infarktą trombolizę taiko jau 6 metus. Kasmet atliekama vidutiniškai 20 trombolizių. Jei taikant trombolizę nepasiekiama reikiamo rezultato, pacientai transportuojami į Klaipėdą. Tam prireikia to paties vienintelio reanimobilio, aptarnaujančio visą Vakarų Lietuvą. Šilutės medikai rengia kreipimąsi Sveikatos apsaugos ministerijai, kuriame prašys automobilio su reanimacine įranga.

Laima PUTRIUVIENĖ

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tvarus garderobas: kaip jį susikurti kiekvienam?

Žodis „tvarumas“ jums vis dar asocijuojasi su vėjo jėgainėmis ar elektriniais automobiliais? Be reikalo. Aplinkos tausojimu galima užsiimti ir vaikščiojant po prekybos centrą bei ieškant naujų marškinėlių ar renkantis suknelę. To savo klientus moko socialinio verslo įmonės įkūrėja, Copie prekės ženklo steigėja ir draugiško aplinkai garderobo kūrėja Gerūta Navickaitė. Ji pataria, kaip elgtis kuo atsakingiau ir padaryti kuo mažesnį poveikį aplinkai, kurioje gyvename. Mada – tvarumo ir ekologijos problema Norint pagaminti vienerius džinsus pramonininkai sunaudoja apie 8000 litrų vandens nuo

Šią savaitę sugrįš ir 29 laipsnių karščiai

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba informuoja apie šios savaitės orus: po lietaus sugrįžta šiluma ir net karščiai. Sinoptikai prognozavo, kad šiandien, pirmadienį, tankesnių debesų kaupėsi vakarinėje ir šiaurinėje Lietuvos dalyje, čia ir palijo. Temperatūra įdienojus pakils iki 19-22, šalies pietryčiuose 23-24 laipsnių. Rugpjūčio 9 d., antradienį, naktį debesys sklaidysis, bet kai kur šiaurės vakariniuose rajonuose trumpai palis. Paryčiais vietomis matomumą mažins nusidriekęs rūkas. Temperatūra kris iki 9-14, pajūryje bus 15-16 laipsnių. Antradienio dieną debesų vis dar bus nemažai, vietomis iš jų sulauksime

Vagystė Rusnėje: nuostoliai siekia 6,5 tūkstančio

Policija informuoja apie rugpjūčio 5-8 d. užfiksuotus įvykius Šilutės rajone. Jie tiriami. Rugpjūčio 4-5 d. Ilgbrastės k., Švėkšnos sen.,  iš moteriai, gim. 1951 m., priklausančio garažo buvo pavogta žoliapjovė, benzininis pjūklas, grąžtas, akumuliatoriaus krautuvas ir du akumuliatoriniai suktuvai. Nuostolis 1000 eurų. Rugpjūčio 6 d. naktį Ramučių k., Gardamo sen., neblaivus (2,16 prom.) vyras, gim. 1996 m., vairuodamas automobilį BM, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė jo, ir atsitrenkė griovyje į pakelės medį. Vairuotojas ir neblaivus (1,97 prom.) keleivis, gim. 1996 m.,

NEZ Baltijos šalių ralio kroso čempionato etape Lietuvos himnas nesuskambo

Sekmadienį Vilkyčių automobilių sporto komplekse baigėsi visą savaitgalį trukęs ralio kroso festivalis. Šeštadienį čia varžėsi Lietuvos ir Latvijos ralio kroso čempionato dalyviai  Šiaurės Europos zonos Baltijos šalių (NEZ) ralio kroso čempionato dalyviai. Priešingai nei šeštadienį, sekmadienio lenktynėse lietuviai liko varžovų iš Latvijos ir Estijos šešėlyje. Sekmadienį prie starto antrame Šiaurės Europos zonos Baltijos šalių ralio kroso čempionato etape stojo beveik keturios dešimtys dalyvių, kurie varžėsi penkiose klasėse. „NEZ Touring Car“ įskaitoje susigrūmė du estai, suomis ir latvis. Po dramatiško finalo

Taip pat skaitykite