Onkologinėmis ligomis susirgusiems pacientams – „žalieji koridoriai“

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad sergamumas onkologinėmis ligomis išlieka opi problema, tokiems pacientams reikalingas ilgas gydymo procesas, jį lydi fiziniai ir psichologiniai sunkumai. Reaguojant į tai, gydymo tvarkose diegiamos naujovės, kurios įvairiais aspektais padės pacientams.

„Efektyviai kovojant su onkologinėmis ligomis, svarbus laiko faktorius ir gydymo nuoseklumas. Tam numatytas vadinamasis „žaliasis koridorius“, kuris užtikrins sklandžią onkologinėmis ligomis sergančio paciento kelionę per gydymo procesą. Taip pat sukurtos atvejo vadybininko pareigos – tai tarsi asmeninis konsultantas, kuris lydės pacientą kiekviename žingsnyje, padės laiku atlikti reikiamus tyrimus ir gauti konsultacijas, suteiks psichologinę pagalbą“, – sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Specializuotą onkologinę pagalbą teikiančių įstaigų Lietuvoje yra šešios: Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Nacionalinis vėžio institutas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, Klaipėdos universiteto ligoninė, Respublikinė Šiaulių ligoninė ir Respublikinė Panevėžio ligoninė. Šios įstaigos sudarys onkologijos klasterį. Pacientą, kuriam pirmą kartą nustatyta onkologinė liga, šeimos gydytojas turės siųsti į vieną iš onkologijos klasteriui priklausančių įstaigų.

Onkologiniam klasteriui priklausančioje įstaigoje bus atvertas „žaliasis koridorius“ – tai reiškia, kad pacientui paskirtas atvejo vadybininkas rezervuos laiką pirmajai gydytojo specialisto konsultacijai, užregistruos paskirtiems tyrimams ir kitų specialistų konsultacijoms, organizuos ir kontroliuos, kad būtų įvykdytas pacientui sudarytas diagnostinių tyrimų ir specialistų konsultacijų įgyvendinimo planas, padės užtikrinti, kad laiku prasidėtų daugiadalykės specialistų komandos pacientui paskirtas gydymas. Taikant „žaliojo koridoriaus“ principą, paslaugas pacientui bus siekiama suteikti per trumpiausią įmanomą laiką. Pacientui suteiktos paslaugos bus vertinamos pagal patvirtintus prieinamumo ir kokybės rodiklius.

Atvejo vadybininkas taip pat turės įvertinti, ar pacientui pasireiškė distreso sindromas – nemalonūs psichinio, fizinio, socialinio ar dvasinio pobūdžio išgyvenimai, kuriuos patiria pacientas. Atvejo vadybininkas konsultuos dėl psichosocialinės pagalbos poreikio ir informuos, kur tos paslaugos teikiamos. Distreso vertinimas bus atliekamas naudojant Jungtinių Amerikos Valstijų vėžio centrų tinklo sukurtą metodiką.

Efektyviau valdyti pacientų srautus taip padės reikalavimai onkologijos klasteriui priklausančių įstaigų kontaktų centrams. Jie turės sudaryti galimybę pacientams kreiptis e. sveikatos priemonėmis, atvykus gyvai arba telefonu, taip pat kitomis ryšio priemonėmis: elektroniniu paštu, siunčiant užklausas per tinklalapį, naudojantis momentiniais pokalbių kanalais (angl. chat), socialiniais tinklais ir kt.

Skambučių centrui įvestas reikalavimas turėti skambučių medį, kurio dalys būtų išdėstytos logine seka pagal informacijos teikimo sritį, ir praleidus skambutį perskambinti pacientui ne vėliau kaip kitą darbo dieną.

Sveikatos apsaugos min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Ką svarbu žinoti apie Volvo raktų gamybą?

volvo raktai

Volvo raktų pririšimas prie imobilaizerio yra būtina procedūra norint pasirūpinti papildomu raktu arba nauju, kai visi pametami. Taip yra dėl to, jog jau keliasdešimt metų Volvo savo automobiliuose naudoja imobilaizerį – elektroninę sistemą, kuri blokuoja automobilio užvedimą neturint pririšto rakto. Taigi, ką daryti jeigu visi raktai pasimetė arba reikia pagaminti atsarginį? Volvo raktų gamyba, kai visi raktai pamesti Itin populiarus gamintojas Lietuvoje, pasiteisinęs dėl savo patvarumo, komforto ir pravažumo. Lietuvoje iki šiol galima rasti nemažai jau trečią dešimtmetį skaičiuojančių V70,

Saugus paspirtukininkas kelyje. Pasak draudikų, ši misija vis dar neįmanoma

Elektriniu paspirtuku važinėja kas penktas mūsų šalies gyventojas, tačiau vos 3 proc. paspirtukininkų į gatves išrieda užsidėję šalmą. Kol teisinio reglamentavimo dėl šios apsaugos priemonės dėvėjimo Lietuvoje nėra, draudikai ir vasarą ragina paspirtukų vairuotojus į kelią leistis tik užsidėjus šalmą.   Nedėvi šalmo Tyrimo duomenimis, 79 proc. Lietuvos žmonių niekada nevažinėja elektriniais paspirtukais. Šia transporto priemone nesinaudoja 84 proc. moterų ir 74 proc. vyrų. Pastebėtina, kad elektriniai paspirtukai populiariausi tarp 16-19 metų jaunuolių, taip pat 20-34 m. amžiaus grupėje. Apklausa

Sulaikyti neblaivūs vairuotojai

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Birželio 10 d. po pietų gyvenamojo namo kieme Barvų k., Saugų sen., neblaivus (3,82 prom.) vyras, gim. 1990 m., vairavo automobilį ,,Volkswagen Sharan“. Vyras sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Birželio 10 d. popietę Švėkšnoje sustabdytas automobilis ,,Audi“, kurį vairavo neblaivus (1,68 prom.) vyras, gim. 1997 m. Jis buvo sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Birželio 10 d. per pietus Barvų k., Saugų sen., sustabdytas automobilis ,,Audi A4“, kurį vairavo neblaivi (3,25 prom.) moteris, gim. 1995

Apdovanoti gabiausi ir talentingiausi Šilutės krašto mokiniai ir jų mokytojai

Birželio 11 d. Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, vicemerai Daiva Žebelienė ir Tomas Budrikis, administracijos direktorius Andrius Jurkus padėkos raštais ir dovanų čekiais apdovanojo mokinius už aukštus asmeninius akademinius pasiekimus ir aktyvią veiklą. Pagerbti ir mokiniai, laimėję prizines vietas tarptautiniuose ir šalies konkursuose, olimpiadose. Iš viso apdovanota net 40 jaunųjų pamariškių. Iškilmingos ceremonijos metu padėkos raštai įteikti ir šiuos talentus ugdantiems pedagogams.   Apdovanojimai šiais metais skirti šiems mokiniams ir jų mokytojams: Aironui Eglinskui, Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos

Taip pat skaitykite