Odė lietuvių kalbai įplieskė nesutarimų

Šilutiškis verslininkas, gavęs amerikiečio gana seną straipsnį apie lietuvių kalbą, kuri toje publikacijoje tiesiog aukštinama, apimtas pasididžiavimo jam brangia gimtąja kalba, įrėmino straipsnį ir nunešęs padovanojo trims Šilutės mokykloms. Dviems dovanoms pakabinti rado vietos, vienai – ne.

Straipsnis
Straipsnio „Lietuvių kalba“ autorius, kaip rašoma, esąs amerikietis Teodoras S. Thurstonas. Be kita ko, publikacijoje rašoma: „Turtingiausias lietuvių kultūros paveldas yra jų kalba (…). Ji pralenkia visas kitas Europos kalbas savo antikiškumu, garsų grynumu ir savo nuostabia gramatine struktūra. (…) Lietuvių kalba yra kaip antikinis balto marmuro paminklas, kuris tebestovi neapneštas laiko dulkėmis po daugelio šimtmečių ilgaamžės žmonijos istorijos. (…) Benjamin W. Dwight savo knygoje „Modernioji filologija“ labai stipriai pabrėžia didžiulę lietuvių kalbos reikšmę kalbotyros mokslui. Jis taip sako apie lietuvių kalbą: „Iš visų Europos kalbų lietuvių kalba turi didžiausią skaičių maloninių ir mažybinių žodžių, daugiau negu ispanų ar italų, netgi rusų, ir jie gali būti dauginami be galo, pridedant juos prie veiksmažodžių ir prieveiksmių, lygiai kaip prie būdvardžių ir daiktavardžių. Jeigu tautos vertė, imant visą žmoniją, būtų matuojama kalbos grožiu, tai lietuvių tauta turėtų užimti pirmą vietą Europos tautų tarpe“.
(…)Lietuvių kalbos svarbumą taip pat pripažino naujųjų laikų didžiausias filosofas Imanuelis Kantas (1724-1804), kuris buvo gimęs Rytprūsiuose ir gerai mokėjo lietuvių kalbą. Savo Lietuvių – vokiečių kalbų žodyno pratarmėje jis rašė, kad lietuvių kalba nusipelno būti valstybės apsaugoma. Jo komentaras apie lietuvių kalbą turi didelę istorinę reikšmę, nes yra autoritetingas ir patikimas. Jis buvo ne tik filosofas, bet ir kalbininkas. Jis taip komentuoja apie lietuvių kalbą: “Iš tikrųjų jokia kita pasaulio kalba nėra gavusi tiek aukštų pagyrimų kaip lietuvių kalba. Lietuvių tautai buvo priskirta didelė garbė už sukūrimą, detalų išdailinimą ir vartojimą aukščiausiai išvystos žmogiškos kalbos su savita, gražia ir aiškia fonologija…“
Šis į keturis puslapius telpantis straipsnis, aukštinantis lietuvių kalbą, paglostė ne vienam širdį, jis papilto ir Lietuvoje. Gyvename neramų metą – karas Ukrainoje, svetimų karo lėktuvų skrydžiai virš Baltijos jūros, ginklų žvangėjimas ties Karaliaučiumi… Kiekvienas patriotinius jausmus puoselėjantis žodis gali labiau sutelkti tautą, ugdyti patriotizmą. To mums reikia.
Dovaną atsiėmė
Šilutėje gimęs ir čia gyvenantis verslininkas Rimantas Jaruškevičius, per bendraminčius gavęs šį straipsnį, apsidžiaugė ir neslepia pasididžiavimo tuo, ką jame rašo. Pasirūpinęs įrėminti tris šio straipsnio iškarpas, su tokiomis dovanomis užsuko į Šilutės pirmąją gimnaziją ir Šilutės Martyno Jankaus pagrindinę mokyklą. Čia įrėminti straipsniai buvo pakabinti ant sienų. Su trečiąja dovana R. Jaruškevičius nukako į Vydūno gimnaziją. Kaip ir su kuo ten bendravo – kita kalba, tačiau po kurio laiko dovaną atsiėmė, nes jai viešumoje vietos nerasta.
Vydūno gimnazijos direktorė Marina Stirbienė telefonu „Pamariui“ kalbėjo, kad gavus dovanų Lietuvos himną, jokių abejonių nekiltų, tačiau šio straipsnio teiginiai, autentiškumas, faktai, net lietuvių kalbos mokytojų nuomone, kelią abejonių. Esą verslininkui už dovaną padėkota. Vėliau paskambinusi direktorė informavo, kad R. Jaruškevičius dovaną atsiėmė. Darbų daug, todėl gimnazistai ir pedagogai nespėjo įsigilinti į straipsnį ir išsiaiškinti, kada jis parašytas, kur, kieno, ar neiškraipyti faktai. Prieš daugiau negu metus studentams šis straipsnis irgi buvo sukėlęs abejonių.
Vėliau M. Stirbienė persiuntė šio rašinio autorei kelias nuorodas, kur internete rasti informacijos šia tema.
Vienoje kavinėje, įsikūrusioje šalia autostrados Vilnius – Klaipėda, verslininkas R. Jaruškevičius pamatė ant sienos pakabintą šį įrėmintą straipsnį, esą patriotų Lietuva dar turinti…

x x x
„Litą apraudosim, prie euro priprasim…“ – telefonu kalbėjo garbaus amžiaus moteris, kuri lito netekimą prilygino vieno kertinio Lietuvos pamatų akmens išėmimui. Ir pridūrė: kliba ir kitas kertinis akmuo – valstybinės lietuvių kalbos: kur pažvelgsi, mirga užrašai anglų ar kitomis kalbomis. Kas beliko? Moteris atsakė, kad liko dar du kertiniai akmenys – Lietuvos himnas, kurį giedant dar sugebama atsistoti, ir Lietuvos trispalvė, kuria dar batų nesivalome, bet per valstybės šventes ne prie kiekvieno namo ir ją tepamatyti, nors už vėliavos neiškėlimą baudžia. O buvo laikai, kai už iškėlimą kalėjimuose pūdė…

Stasė Skutulienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tvarus garderobas: kaip jį susikurti kiekvienam?

Žodis „tvarumas“ jums vis dar asocijuojasi su vėjo jėgainėmis ar elektriniais automobiliais? Be reikalo. Aplinkos tausojimu galima užsiimti ir vaikščiojant po prekybos centrą bei ieškant naujų marškinėlių ar renkantis suknelę. To savo klientus moko socialinio verslo įmonės įkūrėja, Copie prekės ženklo steigėja ir draugiško aplinkai garderobo kūrėja Gerūta Navickaitė. Ji pataria, kaip elgtis kuo atsakingiau ir padaryti kuo mažesnį poveikį aplinkai, kurioje gyvename. Mada – tvarumo ir ekologijos problema Norint pagaminti vienerius džinsus pramonininkai sunaudoja apie 8000 litrų vandens nuo

Šią savaitę sugrįš ir 29 laipsnių karščiai

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba informuoja apie šios savaitės orus: po lietaus sugrįžta šiluma ir net karščiai. Sinoptikai prognozavo, kad šiandien, pirmadienį, tankesnių debesų kaupėsi vakarinėje ir šiaurinėje Lietuvos dalyje, čia ir palijo. Temperatūra įdienojus pakils iki 19-22, šalies pietryčiuose 23-24 laipsnių. Rugpjūčio 9 d., antradienį, naktį debesys sklaidysis, bet kai kur šiaurės vakariniuose rajonuose trumpai palis. Paryčiais vietomis matomumą mažins nusidriekęs rūkas. Temperatūra kris iki 9-14, pajūryje bus 15-16 laipsnių. Antradienio dieną debesų vis dar bus nemažai, vietomis iš jų sulauksime

Vagystė Rusnėje: nuostoliai siekia 6,5 tūkstančio

Policija informuoja apie rugpjūčio 5-8 d. užfiksuotus įvykius Šilutės rajone. Jie tiriami. Rugpjūčio 4-5 d. Ilgbrastės k., Švėkšnos sen.,  iš moteriai, gim. 1951 m., priklausančio garažo buvo pavogta žoliapjovė, benzininis pjūklas, grąžtas, akumuliatoriaus krautuvas ir du akumuliatoriniai suktuvai. Nuostolis 1000 eurų. Rugpjūčio 6 d. naktį Ramučių k., Gardamo sen., neblaivus (2,16 prom.) vyras, gim. 1996 m., vairuodamas automobilį BM, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė jo, ir atsitrenkė griovyje į pakelės medį. Vairuotojas ir neblaivus (1,97 prom.) keleivis, gim. 1996 m.,

NEZ Baltijos šalių ralio kroso čempionato etape Lietuvos himnas nesuskambo

Sekmadienį Vilkyčių automobilių sporto komplekse baigėsi visą savaitgalį trukęs ralio kroso festivalis. Šeštadienį čia varžėsi Lietuvos ir Latvijos ralio kroso čempionato dalyviai  Šiaurės Europos zonos Baltijos šalių (NEZ) ralio kroso čempionato dalyviai. Priešingai nei šeštadienį, sekmadienio lenktynėse lietuviai liko varžovų iš Latvijos ir Estijos šešėlyje. Sekmadienį prie starto antrame Šiaurės Europos zonos Baltijos šalių ralio kroso čempionato etape stojo beveik keturios dešimtys dalyvių, kurie varžėsi penkiose klasėse. „NEZ Touring Car“ įskaitoje susigrūmė du estai, suomis ir latvis. Po dramatiško finalo

Taip pat skaitykite