Odė lietuvių kalbai įplieskė nesutarimų

Šilutiškis verslininkas, gavęs amerikiečio gana seną straipsnį apie lietuvių kalbą, kuri toje publikacijoje tiesiog aukštinama, apimtas pasididžiavimo jam brangia gimtąja kalba, įrėmino straipsnį ir nunešęs padovanojo trims Šilutės mokykloms. Dviems dovanoms pakabinti rado vietos, vienai – ne.

Straipsnis
Straipsnio „Lietuvių kalba“ autorius, kaip rašoma, esąs amerikietis Teodoras S. Thurstonas. Be kita ko, publikacijoje rašoma: „Turtingiausias lietuvių kultūros paveldas yra jų kalba (…). Ji pralenkia visas kitas Europos kalbas savo antikiškumu, garsų grynumu ir savo nuostabia gramatine struktūra. (…) Lietuvių kalba yra kaip antikinis balto marmuro paminklas, kuris tebestovi neapneštas laiko dulkėmis po daugelio šimtmečių ilgaamžės žmonijos istorijos. (…) Benjamin W. Dwight savo knygoje „Modernioji filologija“ labai stipriai pabrėžia didžiulę lietuvių kalbos reikšmę kalbotyros mokslui. Jis taip sako apie lietuvių kalbą: „Iš visų Europos kalbų lietuvių kalba turi didžiausią skaičių maloninių ir mažybinių žodžių, daugiau negu ispanų ar italų, netgi rusų, ir jie gali būti dauginami be galo, pridedant juos prie veiksmažodžių ir prieveiksmių, lygiai kaip prie būdvardžių ir daiktavardžių. Jeigu tautos vertė, imant visą žmoniją, būtų matuojama kalbos grožiu, tai lietuvių tauta turėtų užimti pirmą vietą Europos tautų tarpe“.
(…)Lietuvių kalbos svarbumą taip pat pripažino naujųjų laikų didžiausias filosofas Imanuelis Kantas (1724-1804), kuris buvo gimęs Rytprūsiuose ir gerai mokėjo lietuvių kalbą. Savo Lietuvių – vokiečių kalbų žodyno pratarmėje jis rašė, kad lietuvių kalba nusipelno būti valstybės apsaugoma. Jo komentaras apie lietuvių kalbą turi didelę istorinę reikšmę, nes yra autoritetingas ir patikimas. Jis buvo ne tik filosofas, bet ir kalbininkas. Jis taip komentuoja apie lietuvių kalbą: “Iš tikrųjų jokia kita pasaulio kalba nėra gavusi tiek aukštų pagyrimų kaip lietuvių kalba. Lietuvių tautai buvo priskirta didelė garbė už sukūrimą, detalų išdailinimą ir vartojimą aukščiausiai išvystos žmogiškos kalbos su savita, gražia ir aiškia fonologija…“
Šis į keturis puslapius telpantis straipsnis, aukštinantis lietuvių kalbą, paglostė ne vienam širdį, jis papilto ir Lietuvoje. Gyvename neramų metą – karas Ukrainoje, svetimų karo lėktuvų skrydžiai virš Baltijos jūros, ginklų žvangėjimas ties Karaliaučiumi… Kiekvienas patriotinius jausmus puoselėjantis žodis gali labiau sutelkti tautą, ugdyti patriotizmą. To mums reikia.
Dovaną atsiėmė
Šilutėje gimęs ir čia gyvenantis verslininkas Rimantas Jaruškevičius, per bendraminčius gavęs šį straipsnį, apsidžiaugė ir neslepia pasididžiavimo tuo, ką jame rašo. Pasirūpinęs įrėminti tris šio straipsnio iškarpas, su tokiomis dovanomis užsuko į Šilutės pirmąją gimnaziją ir Šilutės Martyno Jankaus pagrindinę mokyklą. Čia įrėminti straipsniai buvo pakabinti ant sienų. Su trečiąja dovana R. Jaruškevičius nukako į Vydūno gimnaziją. Kaip ir su kuo ten bendravo – kita kalba, tačiau po kurio laiko dovaną atsiėmė, nes jai viešumoje vietos nerasta.
Vydūno gimnazijos direktorė Marina Stirbienė telefonu „Pamariui“ kalbėjo, kad gavus dovanų Lietuvos himną, jokių abejonių nekiltų, tačiau šio straipsnio teiginiai, autentiškumas, faktai, net lietuvių kalbos mokytojų nuomone, kelią abejonių. Esą verslininkui už dovaną padėkota. Vėliau paskambinusi direktorė informavo, kad R. Jaruškevičius dovaną atsiėmė. Darbų daug, todėl gimnazistai ir pedagogai nespėjo įsigilinti į straipsnį ir išsiaiškinti, kada jis parašytas, kur, kieno, ar neiškraipyti faktai. Prieš daugiau negu metus studentams šis straipsnis irgi buvo sukėlęs abejonių.
Vėliau M. Stirbienė persiuntė šio rašinio autorei kelias nuorodas, kur internete rasti informacijos šia tema.
Vienoje kavinėje, įsikūrusioje šalia autostrados Vilnius – Klaipėda, verslininkas R. Jaruškevičius pamatė ant sienos pakabintą šį įrėmintą straipsnį, esą patriotų Lietuva dar turinti…

x x x
„Litą apraudosim, prie euro priprasim…“ – telefonu kalbėjo garbaus amžiaus moteris, kuri lito netekimą prilygino vieno kertinio Lietuvos pamatų akmens išėmimui. Ir pridūrė: kliba ir kitas kertinis akmuo – valstybinės lietuvių kalbos: kur pažvelgsi, mirga užrašai anglų ar kitomis kalbomis. Kas beliko? Moteris atsakė, kad liko dar du kertiniai akmenys – Lietuvos himnas, kurį giedant dar sugebama atsistoti, ir Lietuvos trispalvė, kuria dar batų nesivalome, bet per valstybės šventes ne prie kiekvieno namo ir ją tepamatyti, nors už vėliavos neiškėlimą baudžia. O buvo laikai, kai už iškėlimą kalėjimuose pūdė…

Stasė Skutulienė

Hits: 164

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip ministras siūlo išvalyti marias ir pajūrį?

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas: „Siekdami išvalyti upes ir ežerus, marias ir pajūrį, turime stipriau reglamentuoti mineralinių trąšų naudojimą. „Lietuvoje reikėtų organizuoti ne tik mineralinių trąšų apskaitą, bet apskritai nusistatyti kitą prioritetą – mineralines trąšas keisti mėšlo grąžinimu į dirvą“, – mano aplinkos ministras. Tokią perspektyvą mažinant žemės ūkio sukuriamą taršą jis išreiškė penktadienį susitikęs su nevyriausybine organizacija „Aplinkosaugos koalicija“, kuri ministrui išreiškė trąšų naudojimo ir taršos jomis monitoringo būtinybę. „Mėšlo naudojimas yra ypač griežtai reglamentuotas, o mineralinės trąšos ne – tai absurdiška. Mineralinėms

Koronaviruso infekcijos statistika: 1113 nauji susirgimai, 14 žmonių mirė

Lietuvoje praėjusią parą, balandžio 20-ąją, ištyrus 11913 ėminių, koronaviruso infekcija patvirtinta 1113 žmonių, mirė 14 žmonių, skelbia Statistikos departamentas. Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje pasiekė 236533. Per praėjusią parą COVID-19 infekcija pražudė 14 žmonių. Jų amžius buvo nuo 30 iki 99 metų. Bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 3802. Kaip skelbia Statistikos departamentas, naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, Lietuvoje trečiadienio rytą siekia 515,9 atvejo. Pastarųjų 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai

Nepritarta siūlymui Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį vienbalsiai nepritarė siūlymui Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, paskelbti nedarbo diena. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sakė, kad per 30 metų nusistovėjo tradicijos, kaip šalyje minima ši diena, o įvedus laisvadienį jos nutrūktų. „Tradicijos labai gyvos su žvakelių degimu languose, su paskaitomis, su liudininkų atsiminimais, specialiomis pamokomis. Jei padarytume laisvadienį, šita tradicija nutrūktų“, – komiteto posėdyje trečiadienį sakė M. Lingė. Jis akcentavo, kad žiūrint iš ekonominio taško, Lietuva išsiskiria kaip viena daugiausiai laisvadienių turinčių

Apgavikai rašo laiškus…

„Luminor“ bankas perspėja, jog kai kurie banko klientai balandžio 20 dieną gavo melagingus elektroninius laiškus, kurie neva  siunčiami banko vardu. Šiuose laiškuose pridedamas ir mokėjimo pranešimas, neva išduotas paties kliento prašymu. Laiškai siunčiami kartu su prisegtu dokumentu, kurio pavadinimas – „Luminor_bankas_Mokejimas_pdf.iso.txt“. Šiame dokumente yra kenkėjiška programa, kurios tikslas yra išgauti konfidencialius klientų duomenis. Banko sukčiavimo prevencijos ekspertai perspėja klientus jokiu būdu neatidaryti šio laiško priedo. Jeigu dokumentas buvo atidarytas, rekomenduojame nedelsiant susisiekti su savo IT saugos specialistais, kad jie patikrintų,

Taip pat skaitykite