Odė lietuvių kalbai įplieskė nesutarimų

Šilutiškis verslininkas, gavęs amerikiečio gana seną straipsnį apie lietuvių kalbą, kuri toje publikacijoje tiesiog aukštinama, apimtas pasididžiavimo jam brangia gimtąja kalba, įrėmino straipsnį ir nunešęs padovanojo trims Šilutės mokykloms. Dviems dovanoms pakabinti rado vietos, vienai – ne.

Straipsnis
Straipsnio „Lietuvių kalba“ autorius, kaip rašoma, esąs amerikietis Teodoras S. Thurstonas. Be kita ko, publikacijoje rašoma: „Turtingiausias lietuvių kultūros paveldas yra jų kalba (…). Ji pralenkia visas kitas Europos kalbas savo antikiškumu, garsų grynumu ir savo nuostabia gramatine struktūra. (…) Lietuvių kalba yra kaip antikinis balto marmuro paminklas, kuris tebestovi neapneštas laiko dulkėmis po daugelio šimtmečių ilgaamžės žmonijos istorijos. (…) Benjamin W. Dwight savo knygoje „Modernioji filologija“ labai stipriai pabrėžia didžiulę lietuvių kalbos reikšmę kalbotyros mokslui. Jis taip sako apie lietuvių kalbą: „Iš visų Europos kalbų lietuvių kalba turi didžiausią skaičių maloninių ir mažybinių žodžių, daugiau negu ispanų ar italų, netgi rusų, ir jie gali būti dauginami be galo, pridedant juos prie veiksmažodžių ir prieveiksmių, lygiai kaip prie būdvardžių ir daiktavardžių. Jeigu tautos vertė, imant visą žmoniją, būtų matuojama kalbos grožiu, tai lietuvių tauta turėtų užimti pirmą vietą Europos tautų tarpe“.
(…)Lietuvių kalbos svarbumą taip pat pripažino naujųjų laikų didžiausias filosofas Imanuelis Kantas (1724-1804), kuris buvo gimęs Rytprūsiuose ir gerai mokėjo lietuvių kalbą. Savo Lietuvių – vokiečių kalbų žodyno pratarmėje jis rašė, kad lietuvių kalba nusipelno būti valstybės apsaugoma. Jo komentaras apie lietuvių kalbą turi didelę istorinę reikšmę, nes yra autoritetingas ir patikimas. Jis buvo ne tik filosofas, bet ir kalbininkas. Jis taip komentuoja apie lietuvių kalbą: “Iš tikrųjų jokia kita pasaulio kalba nėra gavusi tiek aukštų pagyrimų kaip lietuvių kalba. Lietuvių tautai buvo priskirta didelė garbė už sukūrimą, detalų išdailinimą ir vartojimą aukščiausiai išvystos žmogiškos kalbos su savita, gražia ir aiškia fonologija…“
Šis į keturis puslapius telpantis straipsnis, aukštinantis lietuvių kalbą, paglostė ne vienam širdį, jis papilto ir Lietuvoje. Gyvename neramų metą – karas Ukrainoje, svetimų karo lėktuvų skrydžiai virš Baltijos jūros, ginklų žvangėjimas ties Karaliaučiumi… Kiekvienas patriotinius jausmus puoselėjantis žodis gali labiau sutelkti tautą, ugdyti patriotizmą. To mums reikia.
Dovaną atsiėmė
Šilutėje gimęs ir čia gyvenantis verslininkas Rimantas Jaruškevičius, per bendraminčius gavęs šį straipsnį, apsidžiaugė ir neslepia pasididžiavimo tuo, ką jame rašo. Pasirūpinęs įrėminti tris šio straipsnio iškarpas, su tokiomis dovanomis užsuko į Šilutės pirmąją gimnaziją ir Šilutės Martyno Jankaus pagrindinę mokyklą. Čia įrėminti straipsniai buvo pakabinti ant sienų. Su trečiąja dovana R. Jaruškevičius nukako į Vydūno gimnaziją. Kaip ir su kuo ten bendravo – kita kalba, tačiau po kurio laiko dovaną atsiėmė, nes jai viešumoje vietos nerasta.
Vydūno gimnazijos direktorė Marina Stirbienė telefonu „Pamariui“ kalbėjo, kad gavus dovanų Lietuvos himną, jokių abejonių nekiltų, tačiau šio straipsnio teiginiai, autentiškumas, faktai, net lietuvių kalbos mokytojų nuomone, kelią abejonių. Esą verslininkui už dovaną padėkota. Vėliau paskambinusi direktorė informavo, kad R. Jaruškevičius dovaną atsiėmė. Darbų daug, todėl gimnazistai ir pedagogai nespėjo įsigilinti į straipsnį ir išsiaiškinti, kada jis parašytas, kur, kieno, ar neiškraipyti faktai. Prieš daugiau negu metus studentams šis straipsnis irgi buvo sukėlęs abejonių.
Vėliau M. Stirbienė persiuntė šio rašinio autorei kelias nuorodas, kur internete rasti informacijos šia tema.
Vienoje kavinėje, įsikūrusioje šalia autostrados Vilnius – Klaipėda, verslininkas R. Jaruškevičius pamatė ant sienos pakabintą šį įrėmintą straipsnį, esą patriotų Lietuva dar turinti…

x x x
„Litą apraudosim, prie euro priprasim…“ – telefonu kalbėjo garbaus amžiaus moteris, kuri lito netekimą prilygino vieno kertinio Lietuvos pamatų akmens išėmimui. Ir pridūrė: kliba ir kitas kertinis akmuo – valstybinės lietuvių kalbos: kur pažvelgsi, mirga užrašai anglų ar kitomis kalbomis. Kas beliko? Moteris atsakė, kad liko dar du kertiniai akmenys – Lietuvos himnas, kurį giedant dar sugebama atsistoti, ir Lietuvos trispalvė, kuria dar batų nesivalome, bet per valstybės šventes ne prie kiekvieno namo ir ją tepamatyti, nors už vėliavos neiškėlimą baudžia. O buvo laikai, kai už iškėlimą kalėjimuose pūdė…

Stasė Skutulienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Praėjo laikas, kai visam gyvenimui pakakdavo vienos profesijos

Besikeičianti darbo rinka rodo, jog dabar svarbiausiu veiksniu, lemiančiu konkurencingumą ir galimybę gauti norimą darbą, yra skaitmeninės žinios. Pasak karjeros konsultantės, lektorės ir Lietuvos karjeros specialistų asociacijos direktorės Daivos Šilienės, vis dažniau pastebimas susidomėjimas vyresnio amžiaus žmonių įsidarbinimo galimybėmis. Jie noriai mokosi, įgyja naujas kompetencijas bei siekia išlikti aktyvūs.     Amžius nebėra kriterijus Projekto „Prisijungusi Lietuva“ rezultatai rodo, kad iš daugiau nei 102 tūkst. mokymų dalyvių net 52 proc. yra dirbantys asmenys. Daugiausiai mokytis panoro 51–65 metų amžiaus grupėje esantys

Nauji reikalavimai žemės ūkiui – teks prisidėti prie klimato kaitos mažinimo

2021 m. birželio 25 d. Europos parlamentas ir Taryba susitarė dėl naujos bendros žemės ūkio politikos, kurios esminis tikslas yra tvarus žemės ūkis. Jau nuo 2023 metų Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos (ES) šalių žemdirbiai turės prisidėti prie konkrečių priemonių mažinant klimato kaitą bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą. Naujojoje politikoje numatoma, kad nuo 2023 m. aplinkosaugos ir poveikio klimato kaitai mažinimo priemonėms turės būti skiriama ne mažiau 25 proc. nuo bendros šalies gaunamos paramos žemės ūkiui. Tai palies

Kaip vystosi smegenys: trumpai apie vaiko raidą ir jos skatinimą

Vos tik gimusį kūdikį pasaulis pasitinka spalvų, garsų, skonių ir judesių įvairove – jis ją jaučia, tačiau kiekvienu iš šių jutimų jam dar reikės išmokti naudotis pačiam. Todėl pirmąsias 1000 dienų jo smegenys formuosis ir augs aktyviausiai nei tai darys kada nors vėliau, o raidos rezultatams didelę įtaką turės tėvai bei aplinka. Patarimais, kaip padėti vaikui augti ypatinguoju laikotarpiu iki 3 metų, ir įžvalgomis apie smegenų raidą, su tėvais dalijasi viena iš socialinės iniciatyvos „MaMaDu“ įkūrėjų Marija Dautartaitė, stažuotę atlikusi

Kada nebūtinas COVID-19 tyrimas

Jeigu persirgote COVID-19 ar jau esate pasiskiepiję, pasinaudoti medicinos įstaigų paslaugomis bus lengviau. Šilutės rajone šiomis išimtimis kol kas galės pasinaudoti nedaug gyventojų, mat, liepos 27 d. duomenimis, paskiepyta tik 16 101 rajono gyventojas, tai sudaro tik 43,3 proc. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 3118 gyventojų, 2905 – pasveiko, 66 – mirė. Šiuo metu serga jau 46 asmenys. Pagal vėl sparčiai plintančio COVID-19 naujų atvejų skaičius Šilutės rajonas priskirtas raudonajai zonai. Šiuo metu sparčiausiai koronavirusas plinta Klaipėdos apskrities savivaldybėse. Pateikiame Sveikatos

Taip pat skaitykite