Odė lietuvių kalbai įplieskė nesutarimų

Šilutiškis verslininkas, gavęs amerikiečio gana seną straipsnį apie lietuvių kalbą, kuri toje publikacijoje tiesiog aukštinama, apimtas pasididžiavimo jam brangia gimtąja kalba, įrėmino straipsnį ir nunešęs padovanojo trims Šilutės mokykloms. Dviems dovanoms pakabinti rado vietos, vienai – ne.

Straipsnis
Straipsnio „Lietuvių kalba“ autorius, kaip rašoma, esąs amerikietis Teodoras S. Thurstonas. Be kita ko, publikacijoje rašoma: „Turtingiausias lietuvių kultūros paveldas yra jų kalba (…). Ji pralenkia visas kitas Europos kalbas savo antikiškumu, garsų grynumu ir savo nuostabia gramatine struktūra. (…) Lietuvių kalba yra kaip antikinis balto marmuro paminklas, kuris tebestovi neapneštas laiko dulkėmis po daugelio šimtmečių ilgaamžės žmonijos istorijos. (…) Benjamin W. Dwight savo knygoje „Modernioji filologija“ labai stipriai pabrėžia didžiulę lietuvių kalbos reikšmę kalbotyros mokslui. Jis taip sako apie lietuvių kalbą: „Iš visų Europos kalbų lietuvių kalba turi didžiausią skaičių maloninių ir mažybinių žodžių, daugiau negu ispanų ar italų, netgi rusų, ir jie gali būti dauginami be galo, pridedant juos prie veiksmažodžių ir prieveiksmių, lygiai kaip prie būdvardžių ir daiktavardžių. Jeigu tautos vertė, imant visą žmoniją, būtų matuojama kalbos grožiu, tai lietuvių tauta turėtų užimti pirmą vietą Europos tautų tarpe“.
(…)Lietuvių kalbos svarbumą taip pat pripažino naujųjų laikų didžiausias filosofas Imanuelis Kantas (1724-1804), kuris buvo gimęs Rytprūsiuose ir gerai mokėjo lietuvių kalbą. Savo Lietuvių – vokiečių kalbų žodyno pratarmėje jis rašė, kad lietuvių kalba nusipelno būti valstybės apsaugoma. Jo komentaras apie lietuvių kalbą turi didelę istorinę reikšmę, nes yra autoritetingas ir patikimas. Jis buvo ne tik filosofas, bet ir kalbininkas. Jis taip komentuoja apie lietuvių kalbą: “Iš tikrųjų jokia kita pasaulio kalba nėra gavusi tiek aukštų pagyrimų kaip lietuvių kalba. Lietuvių tautai buvo priskirta didelė garbė už sukūrimą, detalų išdailinimą ir vartojimą aukščiausiai išvystos žmogiškos kalbos su savita, gražia ir aiškia fonologija…“
Šis į keturis puslapius telpantis straipsnis, aukštinantis lietuvių kalbą, paglostė ne vienam širdį, jis papilto ir Lietuvoje. Gyvename neramų metą – karas Ukrainoje, svetimų karo lėktuvų skrydžiai virš Baltijos jūros, ginklų žvangėjimas ties Karaliaučiumi… Kiekvienas patriotinius jausmus puoselėjantis žodis gali labiau sutelkti tautą, ugdyti patriotizmą. To mums reikia.
Dovaną atsiėmė
Šilutėje gimęs ir čia gyvenantis verslininkas Rimantas Jaruškevičius, per bendraminčius gavęs šį straipsnį, apsidžiaugė ir neslepia pasididžiavimo tuo, ką jame rašo. Pasirūpinęs įrėminti tris šio straipsnio iškarpas, su tokiomis dovanomis užsuko į Šilutės pirmąją gimnaziją ir Šilutės Martyno Jankaus pagrindinę mokyklą. Čia įrėminti straipsniai buvo pakabinti ant sienų. Su trečiąja dovana R. Jaruškevičius nukako į Vydūno gimnaziją. Kaip ir su kuo ten bendravo – kita kalba, tačiau po kurio laiko dovaną atsiėmė, nes jai viešumoje vietos nerasta.
Vydūno gimnazijos direktorė Marina Stirbienė telefonu „Pamariui“ kalbėjo, kad gavus dovanų Lietuvos himną, jokių abejonių nekiltų, tačiau šio straipsnio teiginiai, autentiškumas, faktai, net lietuvių kalbos mokytojų nuomone, kelią abejonių. Esą verslininkui už dovaną padėkota. Vėliau paskambinusi direktorė informavo, kad R. Jaruškevičius dovaną atsiėmė. Darbų daug, todėl gimnazistai ir pedagogai nespėjo įsigilinti į straipsnį ir išsiaiškinti, kada jis parašytas, kur, kieno, ar neiškraipyti faktai. Prieš daugiau negu metus studentams šis straipsnis irgi buvo sukėlęs abejonių.
Vėliau M. Stirbienė persiuntė šio rašinio autorei kelias nuorodas, kur internete rasti informacijos šia tema.
Vienoje kavinėje, įsikūrusioje šalia autostrados Vilnius – Klaipėda, verslininkas R. Jaruškevičius pamatė ant sienos pakabintą šį įrėmintą straipsnį, esą patriotų Lietuva dar turinti…

x x x
„Litą apraudosim, prie euro priprasim…“ – telefonu kalbėjo garbaus amžiaus moteris, kuri lito netekimą prilygino vieno kertinio Lietuvos pamatų akmens išėmimui. Ir pridūrė: kliba ir kitas kertinis akmuo – valstybinės lietuvių kalbos: kur pažvelgsi, mirga užrašai anglų ar kitomis kalbomis. Kas beliko? Moteris atsakė, kad liko dar du kertiniai akmenys – Lietuvos himnas, kurį giedant dar sugebama atsistoti, ir Lietuvos trispalvė, kuria dar batų nesivalome, bet per valstybės šventes ne prie kiekvieno namo ir ją tepamatyti, nors už vėliavos neiškėlimą baudžia. O buvo laikai, kai už iškėlimą kalėjimuose pūdė…

Stasė Skutulienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Menininkė unikaliai pavaizdavo internetą 

Žinoma menininkė Jolita Vaitkutė trimis meniniais kūriniai pavaizdavo internetą – naudodama namuose randamus daiktus ji įkūnijo su kokiomis savybėmis jai siejasi naujos kartos 5G internetas. Neįprasta, nauja forma lietuvių kūrėja perteikė namų interneto greitį ir stabilumą. „Užduotis pavaizduoti internetą buvo sunki. Juk internetas mums – būtinas, tačiau jo apčiuopti ar pamatyti negalime. Dažnai internetą priimame kaip duotybę – kad jis tiesiog yra. Visgi jam dingus vos akimirkai, iškart jo pasigendame. Kurdama ieškojau formų kaip perteikti svarbiausias interneto savybes – tam

Sekmadienį – į muziejų nemokamai

2023-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį kviečia lankytojus apžiūrėti savo nuolatines ekspozicijas nemokamai. Lankytojų taip pat lauks Kernavės archeologinės vietovės muziejus. Pirmoji tokia proga – jau šį sekmadienį, sausio 29 d. „2022 metais nemokamo muziejų lankymo paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį galimybe pasinaudojo 336 251 lankytojas. Tai gerokai daugiau nei 2021-aisiais ir 2020-aisiais, kai lankytojų skaičius svyravo apie 200 tūkst. kasmet. Tiesa, reikia atsižvelgti į tai, kad tai buvo vadinamieji pandeminiai metai ir dėl

Dėl potvynio kai kuriuose valstybinės reikšmės keliuose draudžiamas eismas

Dėl spartaus vandens lygio kilimo Lietuvos vakarinėje dalyje daugėja apsemtų valstybinės reikšmės kelių. Potvynio metu pablogėja ne tik kelio dangos konstrukcija, bet ir kyla pavojus patiems eismo dalyviams. Būtent todėl šiuo metu maždaug 37-38 km valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožuose dėl apsėmimo yra ribojamas eismas. Vieni kelių ruožai yra pravažiuojami, kituose eismas draudžiamas. Dėl padidėjusio vandens kiekio Lietuvos vakarinėje dalyje apsemti 16 valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožai, kuriais draudžiamas eismas. Didžiausias – 60 centimetrų  – vandens gylis nustatytas rajoniniame kelyje

Projektų valdymo programos

Projektų valdymo programomis valdomi tam tikro proceso rinkiniai, kuriais siekiama didesnio masto efektyvumo. Projektų valdymas apima atskirų užduočių koordinavimą, o programos valdymas yra susijusių sugrupuotų projektų koordinavimas. Projektai sujungiami į programą, kai tokio rinkinio valdymo nauda yra didesnė atskirų vienetų valdymą. Susijusi sąvoka yra projektų portfelio valdymas – metodas, skirtas organizacijoms valdyti ir įvertinti daugybę projektų sugrupuojant juos į strateginius portfelius. Tada analizuojamas portfelių bendras efektyvumas, jų įvertinimai lyginami su faktinėmis išlaidomis, ar jie atitinka didesnius strateginius organizacijos tikslus. Taigi,

Taip pat skaitykite