Odė lietuvių kalbai įplieskė nesutarimų

Šilutiškis verslininkas, gavęs amerikiečio gana seną straipsnį apie lietuvių kalbą, kuri toje publikacijoje tiesiog aukštinama, apimtas pasididžiavimo jam brangia gimtąja kalba, įrėmino straipsnį ir nunešęs padovanojo trims Šilutės mokykloms. Dviems dovanoms pakabinti rado vietos, vienai – ne.

Straipsnis
Straipsnio „Lietuvių kalba“ autorius, kaip rašoma, esąs amerikietis Teodoras S. Thurstonas. Be kita ko, publikacijoje rašoma: „Turtingiausias lietuvių kultūros paveldas yra jų kalba (…). Ji pralenkia visas kitas Europos kalbas savo antikiškumu, garsų grynumu ir savo nuostabia gramatine struktūra. (…) Lietuvių kalba yra kaip antikinis balto marmuro paminklas, kuris tebestovi neapneštas laiko dulkėmis po daugelio šimtmečių ilgaamžės žmonijos istorijos. (…) Benjamin W. Dwight savo knygoje „Modernioji filologija“ labai stipriai pabrėžia didžiulę lietuvių kalbos reikšmę kalbotyros mokslui. Jis taip sako apie lietuvių kalbą: „Iš visų Europos kalbų lietuvių kalba turi didžiausią skaičių maloninių ir mažybinių žodžių, daugiau negu ispanų ar italų, netgi rusų, ir jie gali būti dauginami be galo, pridedant juos prie veiksmažodžių ir prieveiksmių, lygiai kaip prie būdvardžių ir daiktavardžių. Jeigu tautos vertė, imant visą žmoniją, būtų matuojama kalbos grožiu, tai lietuvių tauta turėtų užimti pirmą vietą Europos tautų tarpe“.
(…)Lietuvių kalbos svarbumą taip pat pripažino naujųjų laikų didžiausias filosofas Imanuelis Kantas (1724-1804), kuris buvo gimęs Rytprūsiuose ir gerai mokėjo lietuvių kalbą. Savo Lietuvių – vokiečių kalbų žodyno pratarmėje jis rašė, kad lietuvių kalba nusipelno būti valstybės apsaugoma. Jo komentaras apie lietuvių kalbą turi didelę istorinę reikšmę, nes yra autoritetingas ir patikimas. Jis buvo ne tik filosofas, bet ir kalbininkas. Jis taip komentuoja apie lietuvių kalbą: “Iš tikrųjų jokia kita pasaulio kalba nėra gavusi tiek aukštų pagyrimų kaip lietuvių kalba. Lietuvių tautai buvo priskirta didelė garbė už sukūrimą, detalų išdailinimą ir vartojimą aukščiausiai išvystos žmogiškos kalbos su savita, gražia ir aiškia fonologija…“
Šis į keturis puslapius telpantis straipsnis, aukštinantis lietuvių kalbą, paglostė ne vienam širdį, jis papilto ir Lietuvoje. Gyvename neramų metą – karas Ukrainoje, svetimų karo lėktuvų skrydžiai virš Baltijos jūros, ginklų žvangėjimas ties Karaliaučiumi… Kiekvienas patriotinius jausmus puoselėjantis žodis gali labiau sutelkti tautą, ugdyti patriotizmą. To mums reikia.
Dovaną atsiėmė
Šilutėje gimęs ir čia gyvenantis verslininkas Rimantas Jaruškevičius, per bendraminčius gavęs šį straipsnį, apsidžiaugė ir neslepia pasididžiavimo tuo, ką jame rašo. Pasirūpinęs įrėminti tris šio straipsnio iškarpas, su tokiomis dovanomis užsuko į Šilutės pirmąją gimnaziją ir Šilutės Martyno Jankaus pagrindinę mokyklą. Čia įrėminti straipsniai buvo pakabinti ant sienų. Su trečiąja dovana R. Jaruškevičius nukako į Vydūno gimnaziją. Kaip ir su kuo ten bendravo – kita kalba, tačiau po kurio laiko dovaną atsiėmė, nes jai viešumoje vietos nerasta.
Vydūno gimnazijos direktorė Marina Stirbienė telefonu „Pamariui“ kalbėjo, kad gavus dovanų Lietuvos himną, jokių abejonių nekiltų, tačiau šio straipsnio teiginiai, autentiškumas, faktai, net lietuvių kalbos mokytojų nuomone, kelią abejonių. Esą verslininkui už dovaną padėkota. Vėliau paskambinusi direktorė informavo, kad R. Jaruškevičius dovaną atsiėmė. Darbų daug, todėl gimnazistai ir pedagogai nespėjo įsigilinti į straipsnį ir išsiaiškinti, kada jis parašytas, kur, kieno, ar neiškraipyti faktai. Prieš daugiau negu metus studentams šis straipsnis irgi buvo sukėlęs abejonių.
Vėliau M. Stirbienė persiuntė šio rašinio autorei kelias nuorodas, kur internete rasti informacijos šia tema.
Vienoje kavinėje, įsikūrusioje šalia autostrados Vilnius – Klaipėda, verslininkas R. Jaruškevičius pamatė ant sienos pakabintą šį įrėmintą straipsnį, esą patriotų Lietuva dar turinti…

x x x
„Litą apraudosim, prie euro priprasim…“ – telefonu kalbėjo garbaus amžiaus moteris, kuri lito netekimą prilygino vieno kertinio Lietuvos pamatų akmens išėmimui. Ir pridūrė: kliba ir kitas kertinis akmuo – valstybinės lietuvių kalbos: kur pažvelgsi, mirga užrašai anglų ar kitomis kalbomis. Kas beliko? Moteris atsakė, kad liko dar du kertiniai akmenys – Lietuvos himnas, kurį giedant dar sugebama atsistoti, ir Lietuvos trispalvė, kuria dar batų nesivalome, bet per valstybės šventes ne prie kiekvieno namo ir ją tepamatyti, nors už vėliavos neiškėlimą baudžia. O buvo laikai, kai už iškėlimą kalėjimuose pūdė…

Stasė Skutulienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

„Mano VMI“ jau galima rasti žemės mokesčio deklaracijas

žemės mokesčio

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad nuo spalio 21 d. privačios žemės savininkai prisijungę prie Mano VMI jau gali sužinoti mokėtiną žemės mokesčio sumą už 2021 m. ir iš karto ją apmokėti. VMI e. paslaugomis nesinaudojantieji žemės mokesčio deklaracijų sulauks paštu iki lapkričio pradžios. Žemės mokestį šiais metais reikia sumokėti iki lapkričio 15 d. Šilutės rajono savivaldybėje šiais metais žemės mokestis apskaičiuotas 11,5 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybės biudžetą sumokės beveik 646,2 tūkst. eurų: apie

Artėja galingas vėjas, pajūryje siautės audra

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad ketvirtadienį, spalio 21 d., Lietuvos link pasuko naujas žemo atmosferos slėgio sūkurys ir užgrius didele jėga.  Stiprės pietų, pietvakarių vėjas, kurio gūsių gali neatlaikyti medžiai, yra pavojaus ir nesandariems statiniams, lauke paliktiems daiktams. Ypač pavojinga palikti automobilius po medžiais, kurie, neatlaikę stipraus vėjo, gal lūžti, užgriūti automobilius, pastatus ir kt. Nulaužtų, išverstų medžių gali rastis ir keliuose, gatvėse, todėl patartina be būtinos priežasties  nevykti į kelionę. Visoje šalyje vėjo gūsiai sieks 15-20 m/s. Artėjant vakarui

Kas geriausiai padeda įveikti rudeninį liūdesį?

Kaip įveikti liūdesį? Trumpėjančios dienos, vis labiau apniukęs oras ir spaudžiantis šaltukas – tai tik kelios priežastys, kurios atrodo kaltos dėl suprastėjusio nuotaikos ir išaugusio noro nieko neveikti. „Eurovaistinės“ farmacininkė sako, kad slogią nuotaiką rudenį įveikti galima, tereikia nedelsti ir imtis priemonių. Farmacininkė Elvyra Ramaškienė sako, kad rudenį dažniau nei įprastai klientai užsuka į vaistinę ieškodami priemonių, kurios padėtų išsaugoti energiją ir gerą nuotaiką. „Rudenį dažniau pasidaro liūdna, nes baigiasi vasara, mažai saulės, tad ir mūsų organizme nepasigamina natūraliai vitaminas

Kaip elgtis siaučiant stipriam vėjui?

Kaip elgtis siaučiant stipriam vėjui?

Šiandien Lietuvoje siaus labai stiprus vėjas, ypač vakariniuose šalies rajonuose. Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) stiprina budinčias pajėgas ir ruošiasi operatyviai likviduoti galimus gedimus bei prašo gyventojų gamtos stichijų metu būti atidiems. Kaip elgtis siaučiant stipriam vėjui? Svarbu nesiartinti prie elektros įrenginių ar oro linijų, o pastebėjus pažeistus elektros tinklo įrenginius ar nutrūkusius laidus, būtinai nedelsiant apie tai pranešti ESO telefonu 1852. Pateikiame keturis svarbiausius elgesio principus, padėsiančius išvengti skaudžių nelaimių. Pagrindinis dalykas, kurį turi atsiminti kiekvienas, tai pastebėjus nutrūkusį elektros

Taip pat skaitykite