Nuo žemės gelmių – iki kosmoso

Lietuvos mokslų akademijos popietę pasiklausyti pranešimų Šilutės seniūnijoje susirinko daugiausia tie, kam rūpi žemės ūkio reikalai, mokslo pasiekimai. Mokslininkų pranešimai nešė ir džiugią žinią apie mokslo laimėjimus bei jų taikymą, ir susirūpinimą dėl iškylančių vis naujų problemų.

Pasiklausyti mokslininkų pranešimų Šilutės seniūnijoje susirinko būrelis įvairių sričių specialistų.

Pasiklausyti mokslininkų pranešimų Šilutės seniūnijoje susirinko būrelis įvairių sričių specialistų.

Neprižiūrimos genda melioracijos sistemos
Apie Pamario krašto melioracijos problemas kalbėjo Aleksandro Stulginskio universiteto docentas, daktaras Antanas Dumbrauskas. Pernelyg drėgnų ir užpelkėjusių žemių, kurias reikia melioruoti, Lietuvoje yra apie 3,4 milijono hektarų arba 85,9 proc. visos žemės ūkio paskirties žemių ploto. Anot mokslininko, melioracijos problemų daug, tačiau infrastruktūra beveik sunykusi. Labai sumažintos investicijos, privertusios melioracijos įmones persiorientuoti į statybas, savivaldybėse beliko gal pusė buvusių specialistų. Pusiau sunykusios ir pačios melioracijos sistemos.
Mokslininkas paminėjo užsienyje taikomas metodikas, galinčias padėti ir mums išlaikyti veikiančius melioracijos įrenginius, taip pat pasakojo apie mokslinius tyrimus ir jau įgyvendintus projektus. Apibendrindamas savo pranešimą, A. Stulginskio universiteto docentas, dr. Antanas Dumbrauskas teigė, kad ne visi įgyvendinami projektai yra gerai apgalvoti ir reikalingi. Norint išsaugoti veikiančius melioracinius įrenginius ir neužpelkėjusias, tinkamas dirbti žemes, melioracijos problemoms įveikti reikia skirti daug dėmesio ir lėšų.
Ką mums duoda technologijos?
Apie sumanų miestą ir elektroninę demokratiją susirinkusiems papasakojo Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius, habilituotas daktaras Artūras Kaklauskas. Pasak jo, atliekama vis daugiau tyrimų, padedančių žmogui bendrauti su technika. Technika vis geriau atpažįsta skirtingus žmones, jų poreikius ir emocijas. Pati technika darosi vis sudėtingesnė, tačiau jos valdymas kuo toliau, tuo labiau bus intuityvus, patogus žmogui. Įrenginiai patys skaitys mintis ir stengsis įtikti bei padėti žmogui. Vienas pirmųjų tokių žingsnių greičiausiai bus daiktų internetas, kai sumanus bus ne tik mobilusis telefonas, bet ir šaldytuvas, namo įrenginiai bei automobilis.
Pasak Artūro Kaklausko, tokios modernios technologijos atneša ne tik naudą, bet ir kelia tam tikrų pavojų. Atsiranda vis daugiau žmonių, kurie tampa priklausomi nuo kompiuterių ir, išskyrus juos, nieko daugiau nebenori matyti. Technologijų raida reiškia ir žmogaus privatumo apribojimus.

Apie invazines biologines rūšis, jų teikiamą naudą ir žalą kalbėjo Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Klaipėdos universiteto profesorius, habilituotas daktaras Sergejus Oleninas.

Apie invazines biologines rūšis, jų teikiamą naudą ir žalą kalbėjo Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Klaipėdos universiteto profesorius, habilituotas daktaras Sergejus Oleninas.

Naudingi ir pavojingi atėjūnai
Apie invazines biologines rūšis, jų teikiamą naudą ir žalą kalbėjo Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Klaipėdos universiteto profesorius, habilituotas daktaras Sergejus Oleninas. Pasak jo, su invazinių rūšių keliamomis problemomis žmonės susiduria jau seniai. Dar 16-17 amžiuje mūsų krašto miškus užpuolęs pušinis kuoduotis sunaikino želdinius Kuršių nerijoje ir pasklidęs smėlis užpustė 14 kaimų. Neringos teritorija buvo virtusi smėlio dykyne.
Vėl tapti tinkamu gyventi ir patraukliu šį kraštą padarė invazinės augalų rūšys, pavyzdžiui, Juodoji bei Suktaspyglė pušys ir kiti augalai, netinkantys keliaujančiam pušiniam kuoduočiui veistis.
Šiuo metu Baltijos jūros augaliją intensyviai niokoja grundulai, o mūsų vandenyse atsirado iki šiol nebūtų gyvių – krabų. Nekalti mūsų vandenų moliuskai pridarė daugiamilijoninių nuostolių Amerikoje, nes jiems labai patiko įsikurti atominių elektrinių aušinimo sistemose.

Klaipėdos universiteto Jūros mokslų ir technologijų centro lektorė, daktarė Diana Vaičiūtė

Klaipėdos universiteto Jūros mokslų ir technologijų centro lektorė, daktarė Diana Vaičiūtė

Profesorius sakė, kad šiuo metu susidarė ypač palankios sąlygos plisti invazinėms rūšims, nes vyksta intensyvi tarptautinė prekyba. Ypač daug vandens gyvūnijos rūšių keliauja balastinėse laivų cisternose, į kurias vanduo pripilamas vienuose uostuose, o išleidžiamas kituose. Mokslininkams belieka tik stebėti migraciją ir tirti, ar invazinės rūšys atneša daugiau naudos, ar žalos. Prireikus siūloma, kaip kovoti su ypač didelį pavojų keliančiais ateiviais.
Kuršių marias stebi iš kosmoso
Klaipėdos universiteto Jūros mokslų ir technologijų centro lektorė, daktarė Diana Vaičiūtė papasakojo apie Žemės palydovų pritaikymą Kuršių marių aplinkotyrai ir gamtosaugai. Pasitelkiant kosmines technologijas, pradėtas vandens žydėjimo tyrimas. Analizuojant iš kosmoso padarytas nuotraukas, matuojami žydinčio vandens plotai, fitoplanktono sudėtis. Pasirodo, daug ką nustatyti galima iššifravus nuotraukose objektų spalvas. Nustačius tam tikrus dėsningumus, kompiuteris vėliau pats pateikia palydovinės nuotraukos analizę ir leidžia mokslininkams įvertinti vandens biologinę sudėtį, temperatūrą bei kitus parametrus. Sukauptos žinios padeda gerinti visos Europos paviršiaus ir požeminių vandenų būklę.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Darius Nicius

Saugomų teritorijų valdymo sistemos pertvarka vyksta pagal numatytą planą. Įsteigtos naujos Aukštaitijos, Dzūkijos–Suvalkijos, Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos ir patvirtinti jų nuostatai, organizacinės struktūros ir šių direkcijų pareigybių sąrašai. Jau įvyko Aukštaitijos, Dzūkijos–Suvalkijos, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijų vadovų atrankos. Nauji vadovai Nuo 2022 m. liepos 1 d. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Adrija Gasiliauskienė, Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Paulius Čeponas, o Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai – Darius Nicius. „Nors spręstinų klausimų vis dar yra, bet

Konteinerių pervežimas. Ką reikia žinoti apie šią paslaugą?

Logistika mūsų ekonominiame gyvenime turi labai didelę reikšmę. Jeigu ne jos teikiamos paslaugos, negalėtų būti vystomi prekybiniai santykiai ne tik tarp atskirų įmonių, bet ir valstybių. Ypač daug šioje srityje pasitarnauja krovinių gabenimas konteineriais, kuris reikalauja išskirtinės atsakomybės už saugų prekių pristatymą i reikiamą vietą. Kada prireikia konteinerio kroviniams pervežti? Jūrinis konteineris, kaip labai patogi tara, yra naudojamas tada, kai reikia pergabenti didelius krovinių kiekius iš vieno sandėlio į kitą. Kadangi ne visada įmanoma prekes pervežti vien jūriniu transportu, nes

Iššūkis – aplankykite šią vasarą 35 parkus

Gegužės 24 d. paminėta Europos parkų diena. Šiais metais juos vienijanti organizacija „Europarc“ kviečia pasvarstyti, kas mes būtume be gamtos, nuo kurios priklauso mūsų fizinė ir dvasinė sveikata. Persijunk! Gamta mus aprūpina maistu ir oru, kuriuo kvėpuojame. Gaila, bet žmogaus ir gamtos ryšys šiandien yra praradęs pusiausvyrą. Todėl 2022 m. šūkis ragina: „Mes esame gamta – permąstyk, perkurk, persijunk“. Tai geriausia daryti būnant gamtoje – kviečiame lankyti Lietuvos parkus: ir tuos, kuriuose jau buvote ne kartą, ir tuos, kurių dar

Vizitas Norvegijoje įgyvendinant projektą „Kultūros skūnė“

Viešosios įstaigos „Kintai Arts“ ir Kintų bendruomenės atstovas Borisas Belchev kartu su norvegų partneriais iš įmonės „Biotope“ šių metų balandžio mėnesio pabaigoje lankėsi šiauriausioje Norvegijos gyvenvietėje Vardė (Vardø). Išvykos tikslas – pasisemti gerosios patirties, kurią planuojama pritaikyti kartu su septyniais partneriais įgyvendindant „Kultūros skūnės“ projektą ir kartu su Kintų bendruomene statant Meno regyklą. Meno regykla Pasitelkiant šiuolaikinį profesionalųjį meną ir kūrybišką vietokūrą, EEE finansinių mechanizmų finansuojamas projektas „Kultūros Skūnė“ siekia aktualizuoti Pamario krašto kultūrinius išteklius ir sukurti vietos kultūros traukos

Taip pat skaitykite