Nuo žemės gelmių – iki kosmoso

Lietuvos mokslų akademijos popietę pasiklausyti pranešimų Šilutės seniūnijoje susirinko daugiausia tie, kam rūpi žemės ūkio reikalai, mokslo pasiekimai. Mokslininkų pranešimai nešė ir džiugią žinią apie mokslo laimėjimus bei jų taikymą, ir susirūpinimą dėl iškylančių vis naujų problemų.

Pasiklausyti mokslininkų pranešimų Šilutės seniūnijoje susirinko būrelis įvairių sričių specialistų.

Pasiklausyti mokslininkų pranešimų Šilutės seniūnijoje susirinko būrelis įvairių sričių specialistų.

Neprižiūrimos genda melioracijos sistemos
Apie Pamario krašto melioracijos problemas kalbėjo Aleksandro Stulginskio universiteto docentas, daktaras Antanas Dumbrauskas. Pernelyg drėgnų ir užpelkėjusių žemių, kurias reikia melioruoti, Lietuvoje yra apie 3,4 milijono hektarų arba 85,9 proc. visos žemės ūkio paskirties žemių ploto. Anot mokslininko, melioracijos problemų daug, tačiau infrastruktūra beveik sunykusi. Labai sumažintos investicijos, privertusios melioracijos įmones persiorientuoti į statybas, savivaldybėse beliko gal pusė buvusių specialistų. Pusiau sunykusios ir pačios melioracijos sistemos.
Mokslininkas paminėjo užsienyje taikomas metodikas, galinčias padėti ir mums išlaikyti veikiančius melioracijos įrenginius, taip pat pasakojo apie mokslinius tyrimus ir jau įgyvendintus projektus. Apibendrindamas savo pranešimą, A. Stulginskio universiteto docentas, dr. Antanas Dumbrauskas teigė, kad ne visi įgyvendinami projektai yra gerai apgalvoti ir reikalingi. Norint išsaugoti veikiančius melioracinius įrenginius ir neužpelkėjusias, tinkamas dirbti žemes, melioracijos problemoms įveikti reikia skirti daug dėmesio ir lėšų.
Ką mums duoda technologijos?
Apie sumanų miestą ir elektroninę demokratiją susirinkusiems papasakojo Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius, habilituotas daktaras Artūras Kaklauskas. Pasak jo, atliekama vis daugiau tyrimų, padedančių žmogui bendrauti su technika. Technika vis geriau atpažįsta skirtingus žmones, jų poreikius ir emocijas. Pati technika darosi vis sudėtingesnė, tačiau jos valdymas kuo toliau, tuo labiau bus intuityvus, patogus žmogui. Įrenginiai patys skaitys mintis ir stengsis įtikti bei padėti žmogui. Vienas pirmųjų tokių žingsnių greičiausiai bus daiktų internetas, kai sumanus bus ne tik mobilusis telefonas, bet ir šaldytuvas, namo įrenginiai bei automobilis.
Pasak Artūro Kaklausko, tokios modernios technologijos atneša ne tik naudą, bet ir kelia tam tikrų pavojų. Atsiranda vis daugiau žmonių, kurie tampa priklausomi nuo kompiuterių ir, išskyrus juos, nieko daugiau nebenori matyti. Technologijų raida reiškia ir žmogaus privatumo apribojimus.

Apie invazines biologines rūšis, jų teikiamą naudą ir žalą kalbėjo Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Klaipėdos universiteto profesorius, habilituotas daktaras Sergejus Oleninas.

Apie invazines biologines rūšis, jų teikiamą naudą ir žalą kalbėjo Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Klaipėdos universiteto profesorius, habilituotas daktaras Sergejus Oleninas.

Naudingi ir pavojingi atėjūnai
Apie invazines biologines rūšis, jų teikiamą naudą ir žalą kalbėjo Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Klaipėdos universiteto profesorius, habilituotas daktaras Sergejus Oleninas. Pasak jo, su invazinių rūšių keliamomis problemomis žmonės susiduria jau seniai. Dar 16-17 amžiuje mūsų krašto miškus užpuolęs pušinis kuoduotis sunaikino želdinius Kuršių nerijoje ir pasklidęs smėlis užpustė 14 kaimų. Neringos teritorija buvo virtusi smėlio dykyne.
Vėl tapti tinkamu gyventi ir patraukliu šį kraštą padarė invazinės augalų rūšys, pavyzdžiui, Juodoji bei Suktaspyglė pušys ir kiti augalai, netinkantys keliaujančiam pušiniam kuoduočiui veistis.
Šiuo metu Baltijos jūros augaliją intensyviai niokoja grundulai, o mūsų vandenyse atsirado iki šiol nebūtų gyvių – krabų. Nekalti mūsų vandenų moliuskai pridarė daugiamilijoninių nuostolių Amerikoje, nes jiems labai patiko įsikurti atominių elektrinių aušinimo sistemose.

Klaipėdos universiteto Jūros mokslų ir technologijų centro lektorė, daktarė Diana Vaičiūtė

Klaipėdos universiteto Jūros mokslų ir technologijų centro lektorė, daktarė Diana Vaičiūtė

Profesorius sakė, kad šiuo metu susidarė ypač palankios sąlygos plisti invazinėms rūšims, nes vyksta intensyvi tarptautinė prekyba. Ypač daug vandens gyvūnijos rūšių keliauja balastinėse laivų cisternose, į kurias vanduo pripilamas vienuose uostuose, o išleidžiamas kituose. Mokslininkams belieka tik stebėti migraciją ir tirti, ar invazinės rūšys atneša daugiau naudos, ar žalos. Prireikus siūloma, kaip kovoti su ypač didelį pavojų keliančiais ateiviais.
Kuršių marias stebi iš kosmoso
Klaipėdos universiteto Jūros mokslų ir technologijų centro lektorė, daktarė Diana Vaičiūtė papasakojo apie Žemės palydovų pritaikymą Kuršių marių aplinkotyrai ir gamtosaugai. Pasitelkiant kosmines technologijas, pradėtas vandens žydėjimo tyrimas. Analizuojant iš kosmoso padarytas nuotraukas, matuojami žydinčio vandens plotai, fitoplanktono sudėtis. Pasirodo, daug ką nustatyti galima iššifravus nuotraukose objektų spalvas. Nustačius tam tikrus dėsningumus, kompiuteris vėliau pats pateikia palydovinės nuotraukos analizę ir leidžia mokslininkams įvertinti vandens biologinę sudėtį, temperatūrą bei kitus parametrus. Sukauptos žinios padeda gerinti visos Europos paviršiaus ir požeminių vandenų būklę.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Ilgą laiką „bėga“ nosis? Vaistininkė įvardija dažniausias mūsų klaidas gydantis slogą

Sloga – iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip paprastas peršalimo simptomas. Visgi jis gali greitai apsunkinti kasdienę mūsų rutiną. „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė pastebi, kad norintys kuo greičiau pasijusti geriau neretu atveju griebiasi neteisingo slogos gydymo. Vaistininkė apžvelgia, kokias klaidas dažniausiai darome savarankiškai gydydami slogą, bei pataria. Sloga – tai organizmo kova su virusu Sloga – vienas iš pirmųjų ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų – įvardija „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė. Ji pasakoja, kad sloga gali pasireikšti jau pirmosiomis infekcijos

Piktžolių kontrolė ūkininkams kasmet tampa vis didesniu iššūkiu

Ruduo įsibėgėja. Po truputį dirbamos žemės laukuose skverbiasi paviršiun žaluma – dygsta žieminių javų pasėliai. Tai ir ženklas ūkininkams, kad laikas pradėti mąstyti, kaip šiuos pasėlius apsaugoti nuo vis didesnį atsparumą herbicidams įgyjančių piktžolių. Kaip tai padaryti? Bandydami  atsakyti į šį klausimą, „Linas Agro“ kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru (LAMMC) Labūnavos laukuose, platformoje „Grūdo kelias 2023”, įrengė įvairių herbicidų bandymų laukelius. Čia pagal „Linas Agro“ pateiktas rekomendacines schemas centro mokslininkai atliks piktžolių kontrolės efektyvumo bandymus žieminių rapsų

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Taip pat skaitykite