Nuo žemės gelmių – iki kosmoso

Lietuvos mokslų akademijos popietę pasiklausyti pranešimų Šilutės seniūnijoje susirinko daugiausia tie, kam rūpi žemės ūkio reikalai, mokslo pasiekimai. Mokslininkų pranešimai nešė ir džiugią žinią apie mokslo laimėjimus bei jų taikymą, ir susirūpinimą dėl iškylančių vis naujų problemų.

Pasiklausyti mokslininkų pranešimų Šilutės seniūnijoje susirinko būrelis įvairių sričių specialistų.

Pasiklausyti mokslininkų pranešimų Šilutės seniūnijoje susirinko būrelis įvairių sričių specialistų.

Neprižiūrimos genda melioracijos sistemos
Apie Pamario krašto melioracijos problemas kalbėjo Aleksandro Stulginskio universiteto docentas, daktaras Antanas Dumbrauskas. Pernelyg drėgnų ir užpelkėjusių žemių, kurias reikia melioruoti, Lietuvoje yra apie 3,4 milijono hektarų arba 85,9 proc. visos žemės ūkio paskirties žemių ploto. Anot mokslininko, melioracijos problemų daug, tačiau infrastruktūra beveik sunykusi. Labai sumažintos investicijos, privertusios melioracijos įmones persiorientuoti į statybas, savivaldybėse beliko gal pusė buvusių specialistų. Pusiau sunykusios ir pačios melioracijos sistemos.
Mokslininkas paminėjo užsienyje taikomas metodikas, galinčias padėti ir mums išlaikyti veikiančius melioracijos įrenginius, taip pat pasakojo apie mokslinius tyrimus ir jau įgyvendintus projektus. Apibendrindamas savo pranešimą, A. Stulginskio universiteto docentas, dr. Antanas Dumbrauskas teigė, kad ne visi įgyvendinami projektai yra gerai apgalvoti ir reikalingi. Norint išsaugoti veikiančius melioracinius įrenginius ir neužpelkėjusias, tinkamas dirbti žemes, melioracijos problemoms įveikti reikia skirti daug dėmesio ir lėšų.
Ką mums duoda technologijos?
Apie sumanų miestą ir elektroninę demokratiją susirinkusiems papasakojo Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius, habilituotas daktaras Artūras Kaklauskas. Pasak jo, atliekama vis daugiau tyrimų, padedančių žmogui bendrauti su technika. Technika vis geriau atpažįsta skirtingus žmones, jų poreikius ir emocijas. Pati technika darosi vis sudėtingesnė, tačiau jos valdymas kuo toliau, tuo labiau bus intuityvus, patogus žmogui. Įrenginiai patys skaitys mintis ir stengsis įtikti bei padėti žmogui. Vienas pirmųjų tokių žingsnių greičiausiai bus daiktų internetas, kai sumanus bus ne tik mobilusis telefonas, bet ir šaldytuvas, namo įrenginiai bei automobilis.
Pasak Artūro Kaklausko, tokios modernios technologijos atneša ne tik naudą, bet ir kelia tam tikrų pavojų. Atsiranda vis daugiau žmonių, kurie tampa priklausomi nuo kompiuterių ir, išskyrus juos, nieko daugiau nebenori matyti. Technologijų raida reiškia ir žmogaus privatumo apribojimus.

Apie invazines biologines rūšis, jų teikiamą naudą ir žalą kalbėjo Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Klaipėdos universiteto profesorius, habilituotas daktaras Sergejus Oleninas.

Apie invazines biologines rūšis, jų teikiamą naudą ir žalą kalbėjo Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Klaipėdos universiteto profesorius, habilituotas daktaras Sergejus Oleninas.

Naudingi ir pavojingi atėjūnai
Apie invazines biologines rūšis, jų teikiamą naudą ir žalą kalbėjo Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Klaipėdos universiteto profesorius, habilituotas daktaras Sergejus Oleninas. Pasak jo, su invazinių rūšių keliamomis problemomis žmonės susiduria jau seniai. Dar 16-17 amžiuje mūsų krašto miškus užpuolęs pušinis kuoduotis sunaikino želdinius Kuršių nerijoje ir pasklidęs smėlis užpustė 14 kaimų. Neringos teritorija buvo virtusi smėlio dykyne.
Vėl tapti tinkamu gyventi ir patraukliu šį kraštą padarė invazinės augalų rūšys, pavyzdžiui, Juodoji bei Suktaspyglė pušys ir kiti augalai, netinkantys keliaujančiam pušiniam kuoduočiui veistis.
Šiuo metu Baltijos jūros augaliją intensyviai niokoja grundulai, o mūsų vandenyse atsirado iki šiol nebūtų gyvių – krabų. Nekalti mūsų vandenų moliuskai pridarė daugiamilijoninių nuostolių Amerikoje, nes jiems labai patiko įsikurti atominių elektrinių aušinimo sistemose.

Klaipėdos universiteto Jūros mokslų ir technologijų centro lektorė, daktarė Diana Vaičiūtė

Klaipėdos universiteto Jūros mokslų ir technologijų centro lektorė, daktarė Diana Vaičiūtė

Profesorius sakė, kad šiuo metu susidarė ypač palankios sąlygos plisti invazinėms rūšims, nes vyksta intensyvi tarptautinė prekyba. Ypač daug vandens gyvūnijos rūšių keliauja balastinėse laivų cisternose, į kurias vanduo pripilamas vienuose uostuose, o išleidžiamas kituose. Mokslininkams belieka tik stebėti migraciją ir tirti, ar invazinės rūšys atneša daugiau naudos, ar žalos. Prireikus siūloma, kaip kovoti su ypač didelį pavojų keliančiais ateiviais.
Kuršių marias stebi iš kosmoso
Klaipėdos universiteto Jūros mokslų ir technologijų centro lektorė, daktarė Diana Vaičiūtė papasakojo apie Žemės palydovų pritaikymą Kuršių marių aplinkotyrai ir gamtosaugai. Pasitelkiant kosmines technologijas, pradėtas vandens žydėjimo tyrimas. Analizuojant iš kosmoso padarytas nuotraukas, matuojami žydinčio vandens plotai, fitoplanktono sudėtis. Pasirodo, daug ką nustatyti galima iššifravus nuotraukose objektų spalvas. Nustačius tam tikrus dėsningumus, kompiuteris vėliau pats pateikia palydovinės nuotraukos analizę ir leidžia mokslininkams įvertinti vandens biologinę sudėtį, temperatūrą bei kitus parametrus. Sukauptos žinios padeda gerinti visos Europos paviršiaus ir požeminių vandenų būklę.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite