Nuo savaitgalio kankina sloga ir skaudanti gerklė? Jums gali būti ne peršalimas, o sezoninė alergija

Pavasarį mus gali dažniau užklupti peršalimo ligos, tačiau jau šį saulėtą savaitgalį jas buvo galima paprasta sumaišyti prasidėjusia sezonine alergija. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė pasakoja, kad niekas nėra apsaugotas – sezoninė alergija gali atsirasti bet kokiame amžiuje. Tad jeigu pavasarį pajutote peršalimo simptomus, įsitikinkite, ar tai ne sezoninė alergija.

Skaudanti gerklė – gali būti alergijos simptomas

Peršalimą sumaišyti su pavasarine alergija itin paprasta tiems, kurie iki šiol nėra su ja susidūrę, pasakoja vaistininkė Elvyra Ramaškienė. Ji pastebi, kad jau dabar sulaukia pacientų, besiskundžiančių alergijos simptomais.

„Jau nuo kovo mėnesio vidurio į vaistines užsuka vis daugiau pacientų, besiskundžiančių tokiais simptomais kaip akių ašarojimas, čiaudulys, sausas kosulys, sloga, gerklės skausmas ar paūmėjusi bronchinė astma. Pastaruoju metu išties pasitaiko atvejų, kai pacientai stebisi, jog iki šiol nė karto nebuvo susidūrę su pavasarine alergija ir nežino, kaip ją gydyti ar kaip jos saugotis. Pradžioje drąsiai galite pasikonsultuoti su vaistininku ir drauge pasirinkti tinkamiausią gydymą konkretiems simptomams malšinti, tačiau taip pat vertėtų apsilankyti pas gydytoją, kuris įvertintų, ar jums reikalingi receptiniai vaistai nuo alergijos – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.

Sekite žiedadulkių prognozes, stebėkite orus

Žiedadulkių alergenams jautrūs žmonės internete gali rasti visą naujausią informaciją apie žiedadulkių koncentraciją skirtinguose miestuose, tam tikromis dienomis. Kai kurios programos netgi tiksliai įvardina, kokios rūšies žiedadulkių ore tvyro daugiausiai. Pavyzdžiui, šiomis dienomis vidutiniu intensyvumu Lietuvoje vyrauja beržo žiedadulkės.

Sausi ir vėjuoti orai – tai pats palankiausias oras žiedadulkėms. Tad jeigu pavasarinės alergijos simptomai visuomet pasireiškia itin stipriai, tuomet patariama dažniau keliauti į gamtą po lietaus, nurimus vėjui.

Užsidarykite automobilio langus

Važiuojant atidarytais langais dėl sustiprėjusio vėjo į automobilį gali patekti daugiau žiedadulkių, todėl patariama prieš pradedant kelionę sandariai užsidaryti visus langus.

Naudokite purškalus į nosį

Prieš išvykstant į gamtą, galima naudoti specialius purškalus į nosį, kurie mūsų gleivinėje sudaro barjerą – t. y. padengia gleivinę plėvele, neleidžiančia žiedadulkėms prie jos prilipti.

Išskalbkite rūbus

Grįždami namo po pasibuvimo gamtoje ant savo drabužių parsinešate ir žiedadulkes. Todėl patartina iš karto juos nusivilkti ir išskalbti.

Išsimaudykite

Taip kaip parsinešame žiedadulkes ant drabužių, taip jų galime rasti ir ant savo odos ar plaukų. Dėl šios priežasties grįžus namo rekomenduojama nusiprausti duše ir išsitrinkti galvos plaukus. Nepatingėkite grįžę namo prasiplauti savo akių ir nosies. Tai galima daryti tiek su specialiomis priemonėmis, tiek su paprasčiausiu vandeniu. Jeigu jums pasivaikščiojimo metu kompaniją palaikė jūsų keturkojis augintinis, rekomenduojama grįžus namo jį arba išmaudyti, arba jo kailį atsakingai nuvalyti drėgnu rankšluosčiu.

Iš anksto pradėkite vartoti vaistus nuo alergijos

Pati veiksmingiausia priemonė, kurios reikėtų nepamiršti – tai išankstinis vaistų nuo alergijos vartojimas. Ypatingai jeigu pavasario pradžioje planuojate išvyką į gamtą, pradėkite vaistus vartoti bent prieš 3-5 dienas. Taip jūsų organizmas turės daugiau laiko juos įsisavinti ir stiprinti savo apsaugą nuo alergenų.

ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Bus kompensuojami nauji tyrimai ir procedūros

Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. „Siekdama užtikrinti pacientams kuo geresnį paslaugų spektro prieinamumą ir kokybę, Sveikatos apsaugos ministerija skatina naujų paslaugų diegimą į sveikatos apsaugos sistemą. Atsižvelgdami į gydymo įstaigų ir medikų bendruomenės siūlymus, taip pat medicinos mokslo pasiekimus, sudarome sąlygas Lietuvoje taikyti pažangiausius diagnostikos ir gydymo metodus“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos

Lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis

Šilutės raj. savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka paviešino žinią apie kraštietį profesorių Kazį Alminą, kurio 120-osios gimimo metinės minėtos balandžio 15 d. Minime lietuvių kalbos vardyno rinkėjo bei tyrėjo profesoriaus Kazio Almino 120-ąsias gimimo metines. Tenka pripažinti, jog lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis nėra plačiai žinomas. Nedaug vietos jam skiriama ir kalbotyros kūrėjams skirtose publikacijose. Tuo tarpu kalbininko nuopelnai yra svarbūs ne tik lietuvių kalbos, bet ir šalies istorijai bei kultūrai. Kazys (Kazimieras) Alminas (iki 1939 m. Alminauskis) priklauso tam

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė šiemet kviečia kalbėti apie Europos vertybes

Kaip ir kiekvieną pavasarį, balandžio 23-29 d., vyks Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuojama Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Tai – svarbiausia metų savaitė visoms šalies bibliotekoms, pristatanti šių kultūros įstaigų veiklą ir iniciatyvas bendruomenei, kviečianti kalbėti apie bibliotekininko profesiją ir jos prestižą. Savaitės metu visose bibliotekose vyks daugybė renginių, o ją vainikuos jau tradicija tapęs masinis bibliotekininkų žygis. Šiųmetė savaitės tema „Europos šeimoje“ akcentuoja vienybę, lygybę ir vertybes. Ji pasirinkta neatsitiktinai – būtent šiemet minimas Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 20-metis. Pasak

Ar mums pavyks susitarti: artėja referendumas dėl pilietybės išsaugojimo

Gegužės 12 d. vyks referendumas dėl Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės išsaugojimo. Reikia susitarti svarbiu klausimu ir išsakyti pilietinę nuomonę dėl Lietuvos ateities: didesnė ar mažesnė – dviejų ar trijų milijonų piliečių valstybė bus Lietuva. Artėjantis referendumas – ne tik užsienio lietuvių klausimas, juo sprendžiama ilgametė problema. Lietuviai, išvykę po 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję kitos valstybės pilietybę, praranda gimimu įgytą LR pilietybę. Taip Lietuva kasmet praranda apie 1 000 savo piliečių. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos

Taip pat skaitykite