Nuo rugsėjo švietimui teks daugiau lėšų

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymu Vyriausybė patikslino mokymo lėšų metodiką, pagal kurią nuo naujų mokslų metų bus skaičiuojami didesni švietimo pagalbos specialistų atlyginimai, finansuojamos papildomos ugdymo valandos, tobulinamas mokyklų bibliotekų finansavimas.

Šiems pakeitimams įgyvendinti nuo rugsėjo 1 d. skirta per 12 mln. eurų.

Nuo naujų mokslo metų nustatomas atskiras skaičiavimo koeficientas mokyklų bibliotekų darbuotojams išlaikyti. Iki šiol lėšos šiam tikslui buvo įtrauktos į švietimo pagalbos dalį, ir nebuvo galimybių stebėti, ar mokyklų bibliotekų darbuotojams išlaikyti skiriamos lėšos naudojamos tikslingai, dėl to sulaukta ir darbuotojų nusiskundimų.

Naujais mokslo metais bus finansuojama papildoma, trečioji, fizinio ugdymo pamoka aštuntoje klasėje, papildomos meninio ugdymo valandos pradinėse klasėse, taip pat papildomos lietuvių kalbos valandos ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams, ugdomiems darželiuose ir mokyklose tautinės mažumos kalba. Ugdymui lietuvių kalba tautinių mažumų švietimo įstaigose bus skiriamos 5 valandos per savaitę. Iki šiol darželinukams nuostata dėl ugdymo lietuvių kalba iš viso nebuvo taikyta, o priešmokyklinėse grupėse besimokantiems vaikams buvo numatytos 4 valandos per savaitę.

Kaip jau buvo skelbta anksčiau, nuo rugsėjo žymiai didėja švietimo pagalbos specialistų atlyginimai. Švietimo pagalbos specialistų (specialiųjų pedagogų, logopedų, surdopedagogų, tiflopedagogų, išskyrus dirbančius švietimo pagalbos įstaigose) pareiginė alga vidutiniškai didės 25 proc. Psichologų asistentų, psichologų, socialinių pedagogų, švietimo pagalbos įstaigose dirbančių švietimo pagalbos specialistų – vidutiniškai 22 proc. Dėl to patikslinta mokymo lėšų skaičiavimo metodika, nustatyti kiti rodikliai.

Vyriausybė patvirtino ir socialinę riziką patiriančių vaikų privalomam ikimokykliniam ugdymui, maitinimui ir pavėžėjimui skiriamų lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarką. Savivaldybių pateiktais duomenimis, Lietuvoje socialinės rizikos šeimose auga apie 4 tūkstančiai vaikų, kuriems pagal Švietimo įstatymą turėtų būti užtikrintas privalomas ikimokyklinis ugdymas ir taip sukurtos sąlygos lygiam mokymosi startui mokykloje, išlyginami skirtumai, kuriuos vaikai patiria dėl skirtingos šeimos socialinės, ekonominės, kultūrinės ir kt. situacijos. Dažnai tokių šeimų tėvai nėra linkę patys rodyti iniciatyvos ir atvesti vaikus į darželį, ypač jei reikia vežioti. Todėl iš valstybės biudžeto savivaldybėms skirta 2021 metų 4 mėnesiams (rugsėjo–gruodžio mėn.) papildomų lėšų – 1,3 mln. Eur – šių vaikų ugdymui, maitinimui ir vežiojimui organizuoti.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prieš 93 metus – Didysis potvynis Kaune ir Vilniuje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nuolat skelbia ne tik orų prognozes, apžvalgas, bet ir primena įdomių istorijų. Šilutės krašte potvynis – nebe naujiena, bet prieš 93 metus vanduo sėmė ir Kauną, Vilnių. Meteo.lt primena, kad prieš 93 metus, 1931 m. balandžio viduryje, Kaune, kaip ir Vilniuje, vyko didelis potvynis.  Nors jį prognozavo VDU profesorius hidrologas Steponas Kolupaila, tačiau potvyniui nebuvo pasiruošta. Potvynis prasidėjo dar 1931 m. balandžio 13 d. vakarą, ledams pajudėjus, vanduo ėmė kilti, o labiausiai jis kilo balandžio 14-osios naktį.

Nauja virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“

LIMIS svetainėje paskelbta LEM virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“. Lietuvos etnografijos muziejaus religinių knygų rinkinyje saugomos lietuvininkų, evangelikų liuteronų religinės knygos, atspausdintos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuvių kalba, gotišku šriftu įvairiose Mažosios Lietuvos ir kitose Vokietijos imperijos spaustuvėse. Tai – Biblijos, giesmynai, Mišių knygos, maldaknygės. Muziejininkai šias knygas įgijo iš vietinių gyventojų Šilutės, Klaipėdos rajonų apylinkėse, taip pat pirko iš kolekcionierių. Lietuvininkų religinių knygų rinkinys Lietuvos etnografijos muziejuje atskleidžia, kad Mažojoje Lietuvoje labiausiai paplito surinkimų

Kovas pasaulyje ir Europoje – šiltesnis nei įprasta

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba apžvelgia kovo mėnesio orus pasaulyje ir Europoje. 2024 m. kovo mėn. vidutinė oro temperatūra (14,14 °C) pasaulyje buvo 0,73 laipsnio aukštesnė už 1991-2020 m. vidurkį (arba net 1,68 laipsnio aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu). Kovas buvo pats šilčiausias per visą tokių stebėjimų istoriją (tai jau dešimtas toks mėnuo iš eilės). Iki 2024 metų šilčiausiu laikytas 2016 m. kovas (+0,63° anomalija). Didele dalimi šilumos rekordą nulėmė anomaliai šilta tropinio Atlanto vandenyno dalis bei El Niño reiškinys Ramiajame vandenyne, tačiau

Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę

Meteo.lt skelbia praėjusio sekmadienio-pirmadienio, balandžio 14-15 d., maksimalaus vėjo greičio per sekundę duomenis, kurie buvo užfiksuoti dešimties metrų aukštyje. Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę. Nuo sekmadienio dienos iki pirmadienio ryto stipriausi vėjo gūsiai buvo registruoti: Klaipėdos uoste – iki 23 m/s; Šilutėje – iki 23 m/s; Šventojoje, Ventės rage ir Laukuvoje – iki 22 m/s; Klaipėdos meteorologijos stotyje (24 m aukštyje) – iki 22 m/s. Primename vėjo apibrėžimus: pavojingas vėjas ≥15 m/s (≥54 km/h); stichinis vėjas ≥28

Taip pat skaitykite