Nuo rugsėjo švietimui teks daugiau lėšų

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymu Vyriausybė patikslino mokymo lėšų metodiką, pagal kurią nuo naujų mokslų metų bus skaičiuojami didesni švietimo pagalbos specialistų atlyginimai, finansuojamos papildomos ugdymo valandos, tobulinamas mokyklų bibliotekų finansavimas.

Šiems pakeitimams įgyvendinti nuo rugsėjo 1 d. skirta per 12 mln. eurų.

Nuo naujų mokslo metų nustatomas atskiras skaičiavimo koeficientas mokyklų bibliotekų darbuotojams išlaikyti. Iki šiol lėšos šiam tikslui buvo įtrauktos į švietimo pagalbos dalį, ir nebuvo galimybių stebėti, ar mokyklų bibliotekų darbuotojams išlaikyti skiriamos lėšos naudojamos tikslingai, dėl to sulaukta ir darbuotojų nusiskundimų.

Naujais mokslo metais bus finansuojama papildoma, trečioji, fizinio ugdymo pamoka aštuntoje klasėje, papildomos meninio ugdymo valandos pradinėse klasėse, taip pat papildomos lietuvių kalbos valandos ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams, ugdomiems darželiuose ir mokyklose tautinės mažumos kalba. Ugdymui lietuvių kalba tautinių mažumų švietimo įstaigose bus skiriamos 5 valandos per savaitę. Iki šiol darželinukams nuostata dėl ugdymo lietuvių kalba iš viso nebuvo taikyta, o priešmokyklinėse grupėse besimokantiems vaikams buvo numatytos 4 valandos per savaitę.

Kaip jau buvo skelbta anksčiau, nuo rugsėjo žymiai didėja švietimo pagalbos specialistų atlyginimai. Švietimo pagalbos specialistų (specialiųjų pedagogų, logopedų, surdopedagogų, tiflopedagogų, išskyrus dirbančius švietimo pagalbos įstaigose) pareiginė alga vidutiniškai didės 25 proc. Psichologų asistentų, psichologų, socialinių pedagogų, švietimo pagalbos įstaigose dirbančių švietimo pagalbos specialistų – vidutiniškai 22 proc. Dėl to patikslinta mokymo lėšų skaičiavimo metodika, nustatyti kiti rodikliai.

Vyriausybė patvirtino ir socialinę riziką patiriančių vaikų privalomam ikimokykliniam ugdymui, maitinimui ir pavėžėjimui skiriamų lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarką. Savivaldybių pateiktais duomenimis, Lietuvoje socialinės rizikos šeimose auga apie 4 tūkstančiai vaikų, kuriems pagal Švietimo įstatymą turėtų būti užtikrintas privalomas ikimokyklinis ugdymas ir taip sukurtos sąlygos lygiam mokymosi startui mokykloje, išlyginami skirtumai, kuriuos vaikai patiria dėl skirtingos šeimos socialinės, ekonominės, kultūrinės ir kt. situacijos. Dažnai tokių šeimų tėvai nėra linkę patys rodyti iniciatyvos ir atvesti vaikus į darželį, ypač jei reikia vežioti. Todėl iš valstybės biudžeto savivaldybėms skirta 2021 metų 4 mėnesiams (rugsėjo–gruodžio mėn.) papildomų lėšų – 1,3 mln. Eur – šių vaikų ugdymui, maitinimui ir vežiojimui organizuoti.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite