Nuo pirmadienio intensyvėja privalomas periodinis testavimas

Siekiant suvaldyti COVID-19 ligos Delta atmainos plitimą Lietuvoje, nuo liepos 26 d. įsigalioja papildytas darbų ir veiklos sričių sąrašas, kurių atstovai turės būtinai profilaktiškai periodiškai tikrintis dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas. Reguliariai tikrintis sveikatą privalės COVID-19 nepersirgę ir nepasiskiepiję tam tikrų sektorių ar veiklos sričių darbuotojai. Atsisakius ar dėl kitų priežasčių neatlikus privalomo periodinio testavimo, darbuotojas gali būti laikinai nušalintas nuo darbo.

Nuo šiol periodiškai testuotis reikės darbuotojams, dirbantiems krovinių tarptautinio vežimo, viešojo transporto ir keleivių vežimo įmonėse, taip pat asmenims, užsiimantiems laisvalaikio ir pramogų, kultūros, meno paslaugų teikimo veikla (renginių organizavimas ir lankytojų aptarnavimas). Reikalavimai palies ir viešojo maitinimo paslaugų ir mažmeninės prekybos sektorius. Taip pat sveikatą periodiškai tikrintis privalės viešojo administravimo subjektų darbuotojai, profesinės karo tarnybos kariai bei darbuotojai, kurių veikla susijusi su masinio užsieniečių antplūdžio, dėl kurio paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, valdymu (nuolatinis tiesioginis kontaktas su šiais užsieniečiais).

Sveikatos apsaugos viceministrės Aušros Bilotienės Motiejūnienės teigimu, jau dabar matome didėjančias testavimosi apimtis dėl pirmadienį įsigaliosiančio išplėsto privalomo periodinio testavimo tam tikrų darbų ir veiklų sričių darbuotojams.

„Stebėdami testavimo apimčių augimą, kviečiame visus darbdavius ir darbuotojus atsakingai ir iš anksto planuoti privalomo periodinio testavimo laiką. Pagal mobilių punktų apkrovimą raginame savivaldybes pakartotinai įvertinti ir planuoti mobilių punktų veiklą bei prireikus didinti tiek vietų skaičių, tiek ilginti šių punktų darbo laiką“, – sako viceministrė.

A. Bilotienė Motiejūnienė taip pat ragina kiekvieną dar nepasiskiepijusį asmenį vakcinuotis, tokiu būdu prisidedant prie efektyvesnio pandemijos valdymo, ir būti tarp tų, kuriems privalomas periodinis testavimas neaktualus.

Privalomi periodiniai sveikatos patikrinimai turės būti atliekami ne dažniau kaip kas 7 dienas ir ne rečiau kaip kas 10 dienų nuo paskutinio sveikatos patikrinimo, atsižvelgiant į užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir karantinas, epidemiologinius ypatumus.

Dėl profilaktinių darbuotojų COVID-19 tyrimų nereikia kreiptis į šeimos gydytoją. Registruotis privalomam testavimui reikės per 1808.lt platformą. Kol kas jis bus atliekamas valstybės lėšomis.

Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, arba nepasitikrinęs be labai svarbių priežasčių, pavyzdžiui, liga, dalyvavimas giminaičių laidotuvėse, komandiruotė, atsižvelgiant į darbo pobūdį skiriamas dirbti nuotoliniu būdu arba perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę. Jeigu tokių galimybių nėra, darbdavys nušalina jį nuo darbo, nemokėdamas jam darbo užmokesčio, iki tos dienos, kol darbuotojas pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga. Darbuotojas grąžinamas į ankstesnį darbą nuo tos dienos, kurią pateikia darbdaviui sveikatos patikrinimo išvadas, kad gali tęsti darbą.

Gali susiklostyti situacija, kad terminas tikrintis sueis darbuotojui būnant užsienyje, pavyzdžiui, vežėjams. Tokiais atvejais būtinasis testavimas bus atliekamas grįžus į Lietuvą ne vėliau kaip per 48 valandas nuo atvykimo.

Taip pat gali būti, kad darbas dirbamas ar veikla vykdoma nereguliariai, pavyzdžiui, renginys organizuojamas kartą per mėnesį. Tokiu atveju sveikatos patikrinimas atliekamas ne vėliau kaip likus 48 valandoms iki darbo ar veiklos pradžios, bet ne dažniau kaip kas 7 dienas ir ne rečiau kaip kas 10 dienų nuo paskutinio sveikatos patikrinimo.

Tiesa, svarbu pažymėti, kad privalomas periodinis testavimas yra vienas iš būdų užkirsti kelią židinių susidarymui, tačiau neapsaugo nuo koronaviruso grėsmių. Efektyviausias rezultatas yra tuomet, kai pasitelkiamos kompleksinės priemonės, todėl kviečiame visuomenę aktyviai vakcinuotis. Tam, kad galėtume jaustųsi saugūs susiformavus kolektyviniam komitetui, turėtų būti paskiepyta 70 proc. visuomenės. Šiuo metu šalies gyventojų imunizacija viršija 50 proc.

Pažymėtina, kad šiuo metu Lietuvoje kasdien atliekama 7–8 tūkstančiai testų, tačiau turimi pajėgumai leistų testuoti gerokai platesne apimtimi – iki 20 tūkstančių testų perdien.

Naująją tvarką reglamentuojantį teisės aktą rasite ČIA.

SAM Spaudos tarnyba 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Draudikai perspėja apie dažnėjančias automobilių ir jų dalių vagystes

Draudikai atkreipia dėmesį, kad pavasarį kartu su gamta pabunda ir vagys. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, kovo mėnesį pastebimai išauga automobilių ir jų dalių bei įrangos vagysčių skaičius. Populiariausi tarp ilgapirščių – BMW ir „Toyota“ markių automobiliai, o dažniausiai vagystės įvyksta didžiuosiuose šalies miestuose. „Lietuvos draudimo“ surinkti duomenys rodo, jog bendras lengvųjų automobilių vagysčių skaičius 2023 m. išaugo 35 proc. (lyginant su 2022 m.). Padaugėjo ir dėl automobilių vagysčių patiriami nuostoliai – automobilių vagysčių nuostoliams padengti per metus suma padidėjo 170

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuviškos kortos Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Taip pat skaitykite