Nuo balandžio 1-osios galima važiuoti su vasarinėmis padangomis, ką daryti su senosiomis?

Aplinkosaugininkai primena nemesti senų padangų bet kur, nes jos teršia aplinką. Gyventojai, keisdami padangas autoservise, gali nemokamai palikti tiek padangų, kiek jų keičiama. Kelių eismo taisyklės numato, kad su vasarinėmis padangomis galima važiuoti jau nuo balandžio 1-osios, o nuo balandžio 10 dienos draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis.  Pernai rugsėjo mėnesį pradėjusiame veikti interaktyviame žemėlapyje „Tvarkau Lietuvą“ , kuriame gyventojai gali nufotografuoti ir pranešti apie gamtoje išmestas atliekas, vieni dažnesnių pranešimų – apie pamiškėse paliktas padangas.

Kur dėti senas padangas ir kitas automobilines atliekas

Pagal galiojančius įstatymus už padangų tvarkymą atsakingi padangų gamintojai ir importuotojai, pardavėjas turi pranešti pirkėjui, kad į padangos kainą jau įskaičiuotos ir jos sutvarkymo išlaidos. Taigi pirkėjas į prekybos vietą gali atvežti tiek nusidėvėjusių padangų, kiek pirko.  Panaudotos padangos, alyva, filtrai, aušinimo skysčiai, akumuliatoriai ir kitos transporto priemonių priežiūros ir remonto atliekos iš gyventojų nemokamai surenkamos stambiųjų atliekų surinkimo aikštelėse. Jų adresus, darbo laiką ir kitą informaciją galima rasti savivaldybių svetainėse arba www.atliekos.lt.  Neribotais kiekiais automobilines atliekas galima priduoti atliekų tvarkytojams, bet ši paslauga gali būti mokama.

Veiklos vykdytojas (pvz., automobilių servisai) privalo priimti visas transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias nepavojingąsias ir pavojingąsias atliekas. Jas grąžinti transporto priemonės savininkui ar naudotojui draudžiama. Šis punktas netaikomas pakartotiniam naudojimui tinkamoms detalėms.  Senas padangas ar jų atliekas galima perduoti turintiems teisę jas tvarkyti atliekų tvarkytojams, kuriuos rasite viešame atliekų tvarkytojų valstybės registre (ATVR). Šios paslaugos yra mokamos. Atkreipiame dėmesį, kad tiek autoservisai, tiek padangų prekybos vietos surinktas iš vairuotojų padangas turi priduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams.

Didelių gabaritų transporto priemonių padangų tvarkymas

Didelių gabaritų transporto priemonių: traktorių, kombainų, vilkikų, autobusų ir pan. padangos taip pat turi būti tvarkomos laikantis aplinkosaugos reikalavimų. Ūkininkai gali kreiptis į importuotoją ar pardavėją, iš kurio pirko padangas. Pardavėjas turi nemokamai jas išvežti ir sutvarkyti. Padangos negali būti grąžinamos klientui, o turi būti perduotos atliekų tvarkytojams. Vilkikų, autobusų padangos taip pat surenkamos. Įmonės, kurių veikloje susidaro didelių gabaritų padangų atliekos, turi tvarkyti jas pagal teisės aktų reikalavimus.

Pasitaiko atvejų, kai gyventojas nusipirkęs žemės sklypą jame randa didelių gabaritų transporto priemonių padangų atliekų. Tuomet reikia kreiptis į savivaldybę dėl galimybės priduoti atliekas surenkant jas apvažiavimo būdu arba kreiptis į atliekų tvarkytojus tiesiogiai. Kai kurios didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės priima dideles padangas už mokestį.

Atsakomybė

Baudos už į aplinką išmestas atliekas numatytos Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnyje. Baudos dydis gali svyruoti nuo 30 iki kelių tūkstančių eurų, priklausomai nuo atliekų kiekio ir nuo to, ar išmestos atliekos pavojingos, ar ne.

Taip pat gali būti skaičiuojama ir aplinkai padaryta žala. Tais atvejais, kai padangos deginamos, skiriama bauda ir skaičiuojama žala aplinkai. Daugiau informacijos apie transporto priemonių ir jų dalių tvarkymą galima rasti Aplinkos apsaugos departamento paruoštoje atmintinėje.

Aplinkos apsaugos departamento informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prieš 93 metus – Didysis potvynis Kaune ir Vilniuje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nuolat skelbia ne tik orų prognozes, apžvalgas, bet ir primena įdomių istorijų. Šilutės krašte potvynis – nebe naujiena, bet prieš 93 metus vanduo sėmė ir Kauną, Vilnių. Meteo.lt primena, kad prieš 93 metus, 1931 m. balandžio viduryje, Kaune, kaip ir Vilniuje, vyko didelis potvynis.  Nors jį prognozavo VDU profesorius hidrologas Steponas Kolupaila, tačiau potvyniui nebuvo pasiruošta. Potvynis prasidėjo dar 1931 m. balandžio 13 d. vakarą, ledams pajudėjus, vanduo ėmė kilti, o labiausiai jis kilo balandžio 14-osios naktį.

Nauja virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“

LIMIS svetainėje paskelbta LEM virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“. Lietuvos etnografijos muziejaus religinių knygų rinkinyje saugomos lietuvininkų, evangelikų liuteronų religinės knygos, atspausdintos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuvių kalba, gotišku šriftu įvairiose Mažosios Lietuvos ir kitose Vokietijos imperijos spaustuvėse. Tai – Biblijos, giesmynai, Mišių knygos, maldaknygės. Muziejininkai šias knygas įgijo iš vietinių gyventojų Šilutės, Klaipėdos rajonų apylinkėse, taip pat pirko iš kolekcionierių. Lietuvininkų religinių knygų rinkinys Lietuvos etnografijos muziejuje atskleidžia, kad Mažojoje Lietuvoje labiausiai paplito surinkimų

Kovas pasaulyje ir Europoje – šiltesnis nei įprasta

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba apžvelgia kovo mėnesio orus pasaulyje ir Europoje. 2024 m. kovo mėn. vidutinė oro temperatūra (14,14 °C) pasaulyje buvo 0,73 laipsnio aukštesnė už 1991-2020 m. vidurkį (arba net 1,68 laipsnio aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu). Kovas buvo pats šilčiausias per visą tokių stebėjimų istoriją (tai jau dešimtas toks mėnuo iš eilės). Iki 2024 metų šilčiausiu laikytas 2016 m. kovas (+0,63° anomalija). Didele dalimi šilumos rekordą nulėmė anomaliai šilta tropinio Atlanto vandenyno dalis bei El Niño reiškinys Ramiajame vandenyne, tačiau

Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę

Meteo.lt skelbia praėjusio sekmadienio-pirmadienio, balandžio 14-15 d., maksimalaus vėjo greičio per sekundę duomenis, kurie buvo užfiksuoti dešimties metrų aukštyje. Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę. Nuo sekmadienio dienos iki pirmadienio ryto stipriausi vėjo gūsiai buvo registruoti: Klaipėdos uoste – iki 23 m/s; Šilutėje – iki 23 m/s; Šventojoje, Ventės rage ir Laukuvoje – iki 22 m/s; Klaipėdos meteorologijos stotyje (24 m aukštyje) – iki 22 m/s. Primename vėjo apibrėžimus: pavojingas vėjas ≥15 m/s (≥54 km/h); stichinis vėjas ≥28

Taip pat skaitykite