Norite būti sveiki – rinkitės sveikatai palankesnius maisto produktus su simboliu „Rakto skylutė“

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis įsakymu patvirtino maisto produktų ženklinimo simboliu „Rakto skylutė“ kriterijus. Įvedama pirmoji Lietuvoje valstybinė, nekomercinė sveikatai palankesnių maisto produktų ženklinimo sistema. Maisto gamintojai, gaminantys įsakyme nurodytus kriterijus atitinkančius produktus, galės savanoriškai ir nemokamai paženklinti juos simboliu „Rakto skylutė“. Įsakymas parengtas kartu su Žemės ūkio ministerija ir Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, vykdant LR Vyriausybės programos nuostatas.

Simbolio „Rakto skylutė“ tikslas – padėti vartotojams lengviau išsirinkti maisto produktus tarp kitų tos pačios grupės maisto produktų. Simboliu pažymėtuose produktuose yra gerokai mažiau sočiųjų riebalų, cukraus, druskos ir daugiau maistinių skaidulų. Tai būtina, nes Lietuvoje atliktų gyventojų faktinės mitybos tyrimų duomenys rodo, kad gyventojų mityba jau daugelį metų nesubalansuota – suvartojama per daug sočiųjų riebalų, paprastųjų angliavandenių, druskos ir per mažai maistinių skaidulų. Nesubalansuota mityba išvardytomis medžiagomis skatina sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, vėžiu, nutukimu, 2-jo tipo cukriniu diabetu. Vien dėl širdies ir kraujagyslių ligų ir vėžio miršta 3/4 visų Lietuvos gyventojų ir pagal šį rodiklį mūsų šalis yra tarp labiausiai atsiliekančių valstybių Europos Sąjungoje.
Įdiegus šią ženklinimo sistemą, rinkoje atsiradę nauji produktai bus naudingi ne tik sveikatai, bet ir ekonomikai, nes išsiplės maisto produktų asortimentas, vartotojų ratas, be to, maisto gamintojams atsivers naujos rinkos užsienio, ypač Skandinavijos, šalyse.
Simbolis „Rakto skylutė“ yra ES registruotas prekių ženklas, kurį Švedijos Nacionalinė maisto agentūra (ženklo savininkė) leido naudoti Lietuvoje. Jo naudojimas yra savanoriškas ir nemokamas.
Simbolis „Rakto skylutė“ plačiausiai paplitęs ES tarp panašios paskirties ženklų. Europos Komisija jį laiko objektyviausiu. Juo žymimi maisto produktai Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje ir Islandijoje. Prisijungti prie šio ženklo rengiasi ir kitos šalys. Skandinavijoje sergamumas minėtomis ligomis yra mažiausias ES. Šių šalių rinkoje yra jau dešimtys tūkstančių pavadinimų produktų, pažymėtų šiuo simboliu. Pavyzdžiui, Švedijoje jis naudojamas jau ilgiau kaip 20 metų. Lietuvoje tokių produktų, kurie „pralįstų“ pro „Rakto skylutės“ simboliu ženklintiniems produktams keliamus reikalavimus, šiuo metu beveik nėra.
Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinti kriterijai atitinka tarptautinius kriterijus, vienodus visose šį simbolį taikančiose šalyse. Ženklo naudojimo kontrolė ir maisto produktų priežiūra rinkoje bus atliekama pagal Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktus.
Maisto produktų sudėties gerinimas bei siekiamas gyventojų mitybos koregavimas atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos Europos kovos su nutukimu chartijos, Europos maisto ir mitybos politikos veiksmų plano, Pasaulinės mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos strategijos bei Europos Komisijos Baltosios knygos dėl Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spręsti strategines nuostatas.

Almantas Kranauskas
Sveikatos apsaugos ministerijos
Sveikatos stiprinimo valdybos
Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prieš 93 metus – Didysis potvynis Kaune ir Vilniuje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nuolat skelbia ne tik orų prognozes, apžvalgas, bet ir primena įdomių istorijų. Šilutės krašte potvynis – nebe naujiena, bet prieš 93 metus vanduo sėmė ir Kauną, Vilnių. Meteo.lt primena, kad prieš 93 metus, 1931 m. balandžio viduryje, Kaune, kaip ir Vilniuje, vyko didelis potvynis.  Nors jį prognozavo VDU profesorius hidrologas Steponas Kolupaila, tačiau potvyniui nebuvo pasiruošta. Potvynis prasidėjo dar 1931 m. balandžio 13 d. vakarą, ledams pajudėjus, vanduo ėmė kilti, o labiausiai jis kilo balandžio 14-osios naktį.

Nauja virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“

LIMIS svetainėje paskelbta LEM virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“. Lietuvos etnografijos muziejaus religinių knygų rinkinyje saugomos lietuvininkų, evangelikų liuteronų religinės knygos, atspausdintos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuvių kalba, gotišku šriftu įvairiose Mažosios Lietuvos ir kitose Vokietijos imperijos spaustuvėse. Tai – Biblijos, giesmynai, Mišių knygos, maldaknygės. Muziejininkai šias knygas įgijo iš vietinių gyventojų Šilutės, Klaipėdos rajonų apylinkėse, taip pat pirko iš kolekcionierių. Lietuvininkų religinių knygų rinkinys Lietuvos etnografijos muziejuje atskleidžia, kad Mažojoje Lietuvoje labiausiai paplito surinkimų

Kovas pasaulyje ir Europoje – šiltesnis nei įprasta

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba apžvelgia kovo mėnesio orus pasaulyje ir Europoje. 2024 m. kovo mėn. vidutinė oro temperatūra (14,14 °C) pasaulyje buvo 0,73 laipsnio aukštesnė už 1991-2020 m. vidurkį (arba net 1,68 laipsnio aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu). Kovas buvo pats šilčiausias per visą tokių stebėjimų istoriją (tai jau dešimtas toks mėnuo iš eilės). Iki 2024 metų šilčiausiu laikytas 2016 m. kovas (+0,63° anomalija). Didele dalimi šilumos rekordą nulėmė anomaliai šilta tropinio Atlanto vandenyno dalis bei El Niño reiškinys Ramiajame vandenyne, tačiau

Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę

Meteo.lt skelbia praėjusio sekmadienio-pirmadienio, balandžio 14-15 d., maksimalaus vėjo greičio per sekundę duomenis, kurie buvo užfiksuoti dešimties metrų aukštyje. Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę. Nuo sekmadienio dienos iki pirmadienio ryto stipriausi vėjo gūsiai buvo registruoti: Klaipėdos uoste – iki 23 m/s; Šilutėje – iki 23 m/s; Šventojoje, Ventės rage ir Laukuvoje – iki 22 m/s; Klaipėdos meteorologijos stotyje (24 m aukštyje) – iki 22 m/s. Primename vėjo apibrėžimus: pavojingas vėjas ≥15 m/s (≥54 km/h); stichinis vėjas ≥28

Taip pat skaitykite