„Nieko nepardaviau, daugiau atidaviau“

Taip apie savo siuvinius, mezginius, nėrinius kalbėjo Stoniškiuose, name šalia geležinkelio pervažos, gyvenanti Stasė Petrauskienė, ant metalinių klijais pateptų lapelių berdama smulkius gintarėlius. Šįkart vėl daro gintaro medį, nors vienas panašus jau puošia lentyną.

Siuvinį su gėlėmis puošia iš šiaudelių suklijuotų ąžuolo lapų vainikas.

Siuvinį su gėlėmis puošia iš šiaudelių suklijuotų ąžuolo lapų vainikas.

Kai prieš 2-3 metus lankėsi Kaune, ten vyko paroda, kur pasitaikę nusipirkti kelis maišiukus smulkaus gintaro – visai panašus į žvyrą. Ima iš skardos išpjautus lapo formos gabalėlius, tepa klijais ir apibarsto gintarėliais. Kai lapeliai apdžius, iš jų darys gintaro medį. Vieną yra sumeistravusi seniau, jis išraizgytas iš vielinių šakų, kurių galuose – po gabalėlį gintaro.
Kai akys pakrypsta į dailiai išsiuvinėtus vilkdalgius ir virš sieną puošiančio siuvinio uždėtą tarsi iš ąžuolo lapų padarytą vainiką, moteris pasiūlo visai tai apžiūrėti iš arčiau. Tie ąžuolo lapai esą tik forma, o padengti jie gelsvais priklijuotais šiaudeliais. Kažkada mokykloje taip iš šiaudelių per darbų pamokas kurdavome paveikslėlius, kur buvo galima priklijuoti ir gintarėlių. Geltonas šiaudas, išlygintas juostelėmis, kaip ir gintarėliai, labai derėdavo kuriant lietuvišką peizažą su upe, medeliu, laiveliu, saule ir paukšteliais.
„Niekada nieko nepardaviau, o atidaviau daug…“ – kukli, net fotografuotis kategoriškai atsisakiusi moteris palengva pasakojo esanti nelinkusi sėdėti be darbo, nors yra sulaukusi užtarnauto poilsio. Vis dar neria vąšeliu, mezga virbalais, siuvinėja, kuria įvairius darbelius, kurių gausybė atsidūrė įvairiose Lietuvos vietose, net užsienyje. Lengvos it pūkelis ir labai elegantiškos jos skaros, šaliai, skraistės. Įdomūs išsiuvinėti paveikslai – gamtos vaizdai, peizažai, o vienas su šv. Mergelės Marija puošia miegamojo sieną.

Išsiuvinėtas šv. Mergelės Marijos paveikslas puošia miegamojo sieną.   Autorės nuotr.

Išsiuvinėtas šv. Mergelės Marijos paveikslas puošia miegamojo sieną.
Autorės nuotr.

Iš meilės, kaip prisipažino, ponia Stasė 1962 metų Joninių išvakarėse ištekėjo už Jono ir tapo Stase Petrauskiene. Vestuvės vyko šeštadienį ir taip sutapo, kad ir po 50 bendro gyvenimo metų Stasė ir Jonas Petrauskai vėl vestuves šventė šeštadienį. 52 metus kartu gyvenanti pora turi tris sūnus, sukūrusius savo šeimas, 4 vaikaičius. Moteris 30 savo gyvenimo metų atidavė darbui prie geležinkelio – dirbo iešmininke, geležinkelio montuotoja, kt. Kai išėjo į užtarnautą poilsį, taip ir nesugebėjo mėgautis galimybe nieko neveikti. Taip įniko į rankdarbius, kurie traukę visą gyvenimą. O dabar radosi tam daug laiko. Vyras Jonas irgi padeda: rėmelius išsiuvinėtam paveikslui padaro, kai ką iš vielos ar skardos sumeistrauja. Kai S. Petrauskienės pensija nuo 294 Lt padidėjo iki 517 Lt, radosi galimybių nusipirkti siūlų, o jeigu brangūs, kokį seną nertinį išardanti…
Išsiuvinėtą paveikslą su šv. Mergelės Marijos atvaizdu, žinoma, pakabino miegamajame, kitokius – visur kitur. Tačiau S. Petrauskienės darbų namuose nėra labai daug. Išdovanoti, išsivežti į užsienį. Moteris teigia, kad jai svarbu būti užimtai, nedykinėti, nesėdėti be darbo, o rankdarbiai – viso gyvenimo pomėgis, tik dabar sulaukė savo eilės.

Stasė SKUTULIENĖ

Hits: 42

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nuo COVID-19 jau paskiepytas kas penktas šalies gyventojas

Padidinus vakcinacijos tempus Lietuvoje bent viena vakcinos doze jau pavyko paskiepyti 19,5 proc. visuomenės, t. y. beveik kas penktą šalies gyventoją. Vyresnių nei 65 metų gyventojų vakcinuota daugiau nei pusė – 53 proc. Nors savivaldybės nepanaudotas vakcinas jau gali siūlyti žemiau esančios prioritetinėms grupėms, balandžio mėnesį pagrindinis prioritetas yra skiriamas senjorų vakcinacijai. Vyresni nei 65 metų amžiaus gyventojai yra registruojami skiepijimui bet kuria jų pageidaujama vakcina. Nesulaukus kvietimo, senjorai raginami patys kreiptis į savo savivaldybę detalesnei informacijai ir pasinaudoti valstybės

Nuo pirmadienio atsiveria daugiau parduotuvių, kino teatrai, leidžiami renginiai

Nuo pirmadienio Vyriausybės sprendimu veiklą gali atnaujinti parduotuvės, veikiančios prekybos centruose, kino teatrai, leidžiami renginiai. Prekybos centruose, kuriuose veiklą vykdo daugiau nei viena parduotuvė ar vienas prekybininkas ir prekybos plotas sudaro mažiau kaip 50 proc. viso prekybos centro ar kitos prekybos vietos prekybos ploto, vienu metu galinčių būti lankytojų skaičius apskaičiuojamas pagal bendrą prekybos centro, turgavietės ar kitos prekybos vietos prekybos plotą, kurio vienam lankytojui turi tekti ne mažiau kaip 50 kv. metrų arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip

Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškariu 

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto vyr. mokslo darbuotojas profesorius Juozas Skirius: Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pastebėjo, kad šiuo metu valstybės skola išaugusi iki neįprasto lygio, tačiau esą nereikėtų tuo gąsdintis. Lietuvos banko duomenimis, 2020 m. pabaigoje valstybės skola siekė 24,8 mlrd. eurų arba beveik 51 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasak G. Šimkaus, Lietuvos skola nesiekia Mastrichto kriterijaus (60 proc. BVP) ir yra mažesnė nei kitose euro zonos valstybėse. Įdomu, kad 2019-aisiais mūsų šalies skola siekė

Paspirtukų vairuotojai patiria nuostolių

Elektrinis paspirtukas – puikus sprendimas, norint greitai ir saugiai nukeliauti netolimą atstumą. Vis dėlto tai yra transporto priemonė, todėl jai galioja Kelių eismo taisyklės. Draudikai pastebi, kad kasmet daugėja važiuojančiųjų paspirtukais sukeltų eismo įvykių.  Žala kasmet didėja  „Elektriniai paspirtukai, kuriems nereikalingas vairuotojo pažymėjimas, gali važiuoti iki 25 kilometrų per valandą greičiu, todėl jais paprasta aplenkti dviratininkus ir pėsčiuosius, tačiau vienas neatsargus manevras gali sukelti pavojingą situaciją. Su paspirtukais susijusias žalas fiksuojame jau keletą metų. 2019 metais tokių žalų buvo 140,

Taip pat skaitykite