Niekada neužmirškime savo laisvės kainos

Jeigu šitaip reikėjo, Tėvyne,
Nušluostyt žaizdas mūsų kūnais,
Tavo vardo tamsa neištrynė –
Eik įkopti į Laisvės viršūnę…

 

Gražiai ir simboliškai Pagėgiuose minima skaudžioji ir didingoji Sausio 13-oji. Ketvirtus metus iš eilės kultūros centras kvietė pagėgiškius dalyvauti kraujo donorystės akcijoje. Džiugu, kad kasmet žmonės būna vis labiau sąmoningesni ir patriotiškesni. Kraujo davė ir Vilkyškių J. Bobrovskio bei Pagėgių A. Mackaus gimnazistai, ir vyresnio amžiaus pagėgiškiai. VšĮ Kraujo centro Klaipėdos filialo darbuotojai priėmė kraują iš 54 donorų.
Vakare miesto parką papuošė didžiulė trispalvė, atnešta jaunųjų šaulių (vad. A. Saročka). Patriotines ir senąsias karo dainas dainavo Pagėgių A. Mackaus gimnazijos jaunių choras (vad. Irena Ubartienė). Choro vadovė ir pati mena anuometinius įvykius, nes pati vyko į Vilnių, saugojo parlamento rūmus. Dainos kvietė pasinerti į garbingą praeitį ir ieškoti jėgų prasmingiems darbams.

Ingridos Jokšienės ir Astos Andrulienės nuotr.

Ingridos Jokšienės ir Astos Andrulienės nuotr.

Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, 1992 m. spalį apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, savo kalboje pabrėžė, kad šis apdovanojimas, nors ir garbingas, bet skaudus. „Ačiū Dievui, kad sausio trylikta buvo paskutinis įvykis ano meto įvykių grandinėje. Jį prisiminti liūdna, tačiau žuvusieji ir visi kovojusieji už laisvę dovanojo mums galimybę kurti savo gyvenimą ir juo džiaugtis“, – kalbėjo Savivaldybės vadovas, dėkojo atminimo popietėje dalyvavusiems jauniems žmonėms ir pakvietė mokytis istorijos pamokų, būti pilietiškiems ir vertiems tos aukos.
Tegul niekada nebus užmiršti tautos didvyriai – Laisvės paukščiai, paaukoję savo gyvenimus – tai Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Marcinkevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, Vytautas Koncevičius.

Danutė Bardauskienė
Pagėgių kultūros centro direktoriaus pavaduotoja
Ingrida Jokšienė
Savivaldybės vyriausioji specialistė kultūrai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neišleistos monetos ir banknotai atspindi Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį

Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetis – įdomus laikotarpis Lietuvos istorijoje, kuris atsispindi ne tik to meto sudėtinguose politiniuose įvykiuose, bet ir numizmatikoje bei bonistikoje. Šie mokslai tiria pinigus, monetų gamybos istoriją ir jų reikšmę visuomenei. „Spindulio“ bendrovėje Kaune tarpukariu įkurta nauja monetų kalykla 1936 m. nukaldino ir išleido į apyvartą sidabrines 5 litų monetas, skirtas Jonui Basanavičiui, bei 10 litų monetas, skirtas Vytautui Didžiajam. Tačiau nedaugelis žino, kad 1938 m. planuota išleisti ir sidabrinę 2 litų monetą su Antano Smetonos atvaizdu. Ši

Norite sulos?

Pavasarį atšilus orams, kai sulos mėgėjai pradeda leisti pirmąją sulą, Aplinkos apsaugos departamentas pataria, kaip tai daryti tinkamai tiek nuosavame miške, tiek valstybei priklausančioje žemėje. Kaip tinkamai leisti sulą? Valstybei priklausančioje žemėje sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų. Jei medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.  Kuriuos medžius, augančius valstybei priklausančioje žemėje, planuojama kirsti, gali pasakyti miško,

Olimpiadoje – Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazisčių sėkmė

Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba praneša, kad vasario 28 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje įvyko VI Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados II turas Mažosios Lietuvos regione. Olimpiadoje dalyvavo 11 mokinių iš Klaipėdos Sendvario progimnazijos, Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos, Klaipėdos rajono Vėžaičių pagrindinės mokyklos, Gargždų „Minijos“ progimnazijos, Gargždų „Kranto“ progimnazijos, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos, Šilutės pirmosios, Šilutės rajono Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazijų. Susumavus abiejų Olimpiados užduočių (testo ir etnokultūrinės veiklos ir raiškos) rezultatus, paskelbti Mažosios Lietuvos regione įgyvendinamo

Automobilių vagys vis dar pridaro nuostolių – kaip apsaugoti savo turtą?

Nors automobilių ir jų dalių vagysčių per pastaruosius metus gerokai sumažėjo, tokio pobūdžio nusikaltimai niekur nedingo. Lietuvos Policijos duomenimis, 2022 m. fiksuotos 231, o 2023 m. – 288 automobilių vagystės. Draudimo bendrovė ERGO pernai fiksavo 8 automobilių vagystes, kai 2022 m. tokių buvo 5. Tiesa, krentantys vagysčių skaičiai nereiškia, kad sumažėjo gyventojams padaryta žala: praėjusiais metais vidutinė draudikų sumokėta kompensacija siekė 13,5 tūkst. eurų, kai 2022 m. ši kompensacija sudarė 8 tūkst. eurų. Apie tai, kodėl gyventojų patiriama žala auga

Taip pat skaitykite