„Nereikia jaunam bijoti to užsienio…“

Tikra lietuvybės puoselėtoja vadinama Stoniškių ir Šilgalių mokyklose dirbanti lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Jūratė Daugalienė. Vienu gražiu sumanymu ši pedagogė nustebino ir gausiai subūrė Šilgalių kaimo bendruomenę – Vasario 16-osios proga parke šalia mokyklos augančius medžius susirinkusieji papuošė simboliniais inkilėliais, nudažytais geltona, raudona ir žalia spalvomis. Šventės tikslas – pakviesti emigravusius „paukštelius“ į gimtinės inkilėlius – Tėvynės, namų, šeimos ir meilės simbolį.

Šįkart mokytoja Jūratė DAUGALIENĖ dalijasi savo mintimis apie emigraciją, kuri palietė ir jos šeimą.
Dažnai girdime klausimą, ar viską esame padarę, kad emigravę Lietuvos žmonės sugrįžtų į gimtinę, kad sugrįžę jaustųsi laukiami, reikalingi?
„Ar viską padarėme? – pakartojo klausimą Jūratė Daugalienė ir atsakė. – Nereikia kažką nuveikti, pats žmogus turi spręsti, ką jam daryti. Tai tas žmogus turi savęs paklausti, ar man reikia būti Lietuvoje, ar man reikia būti užsienyje. Nereikia jaunam bijoti to užsienio, nes ten jis semiasi tam tikros patirties. Manau, tas, kuris myli Lietuvą ir kuriam yra svarbu čia gyventi, jis bet kokiu atveju sugrįš ir parsineš patirties, kuria galės čia dalytis su kitais, kurią galės skleisti.
O ar čia būtina stengtis, verstis per galvą, kad jie sugrįžtų? Aš apie tai negalvoju.
Mano dukra Ieva yra užsienyje. Ji ten labai aktyviai gyvena: ir mokosi, ir dirba. Aš dėl to nesisieloju. Daug bendraujame, juk dabar yra įvairių būdų pasikalbėti. Aš jaučiu, kaip ji tobulėja, kaip keičiasi ir turtėja visomis prasmėmis. Turiu mintyse ne tai, kad pinigų užsidirba. Keičiasi jos požiūris, supratimas ir tai net aš galiu perimti ir skleisti čia savo mokiniams, kolegoms, vaikų tėvams ir visai bendruomenei. Atstumas netrukdo išgirsti, sužinoti, suprasti ir pritaikyti savo gyvenime.
Sakote, jie išvažiavo, savo vaikų nemoko lietuvių kalbos, vaikams parenka nelietuviškus vardus? Mums dėl to neturėtų sopėti širdies. Aš manau, kad žmogus, jeigu yra stiprus, jis bet kur ir bet kada bus su Lietuva. Ir jis bet kokiu atveju skleis lietuvybę, neš naudą Lietuvai.
Mano dukra Ieva Danijoje gyvena ypač aktyviai, yra labai užimta. Ji mokosi gimnazijoje, gaus gimnazijos baigimo dokumentą, lanko aukštesniąją muzikos mokyklą, savaitgaliais dirba ir dar vertėjauja, kai vietos komuna prašo pagalbos – vertėjauja dėl socialinės paramos, bendraujant su medikais, kai reikia lietuviams susikalbėti su danais“.

Stasė SKUTULIENĖ

Hits: 28

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite