Neramios dienos ir naktys Kintuose

Pašnibždomis ir garsiai, stebėdamiesi ir piktindamiesi, klausdami ir ieškodami atsakymų kintiškiai kalba ne apie neįprastai šiltą žiemą ar žiemiškus rūpesčius, bet apie siaučiančius padegimus. Neįtikėtina – liepsnos vis praryja vienam ūkininkui priklausantį turtą. Ir ne bet kokį, o šiaudus…

Foto

Už tvenkinio esančioje privačioje ūkininko valdoje sudegė 110 šiaudų ritinių.

Policija dėl įtarimo apie padegimą atlieka ikiteisminį tyrimą. Kintų bendruomenė renkasi atviram pokalbiui su policijos komisaru.
Kintuose – policijos ekipažai
Kad policijos pareigūnai pastaruoju metu dažnai lankosi Kintų seniūnijoje, įsitikinome jau Kintų seniūnijos prieigose. Leidžiantis nuo tilto per Miniją teko prasilenkti su priešpriešiais važiavusiu policijos automobiliu. Netrukus apsigręžęs policijos ekipažas nulėkė atgal į Kintus…
„Mes jau įpratome, kad pastaruoju metu Kintuose netrūksta policijos pareigūnų“, – paaiškino Kintų seniūnas A. Kližentis. Jis pakartojo, ką jau žinojome iš oficialių pranešimų ir paaiškino daugiau.
Per kelis mėnesius tris kartus ugnis siaubė vienam žmogui priklausantį turtą. Ugnyje supleškėję šiaudai priklausė ūkininkui, kuris šiaudus naudoja šiltnamiams šildyti.
Pirmą kartą į ūkininko šiaudus ugnis įsisuko ir juos supleškino pernai, ankstų lapkričio 4-osios rytą. Šiaudų ritiniai buvo sukrauti Sakūčiuose, ūkininkui priklausančioje daržinėje. Ugnis prarijo bemaž 600 ritinių. Tada atvira ugnimi degančios daržinės atskubėjo gesinti 5 ugniagesių autocisternos iš Kintų, Saugų, Šilutės ir Klaipėdos. Po trijų dienų ūkininką vėl aplankė neprašytas svečias ir vėl supleškėjo 50 ritinių šiaudų. Tačiau ir tai nebuvo pabaiga.
Pirmasis 2014 metų savaitgalis ūkininkui vėl atnešė nuostolių – šįkart ugnis pasiglemžė 110 šiaudų ritinių, sukrautų Kintų miestelyje, ūkininkui priklausančioje privačioje teritorijoje, netoli šiltnamių. Pranešimą apie gaisrą Bendrasis pagalbos centras gavo naktį iš šeštadienio į sekmadienį apie 2 val. nakties. Apie gaisrą pranešė pravažiuojantis asmuo. Į gaisrą atskubėję miestelio ugniagesiai rado atvira liepsna degančią šiaudų rulonų stirtą. Kilus įtarimui, kad rulonai padegti tyčia, buvo iškviesti policijos pareigūnai bei kinologas su šunimi.
Kintiškiai pasakojo
Iškart po gaisro, sekmadienį, gaisro aplinkybes tiriantys policijos pareigūnai sulaikė ir iš namų išsivežė į Šilalę artimiausiai gaisro vietos gyvenantį kintiškį, kaimo turizmo sodybos savininką. Neva tarnybinis šuo pėdsakais nuo gaisravietės nusekė šios sodybos link.
Miestelio gyventojai tvirtina, kad sulaikytas žmogus yra visų gerbiamas, todėl žinia apie jo sulaikymą suglumino visus kintiškius.
Pirmadienio pavakarę į tą pačią kaimo turizmo sodybą atvykę pareigūnai važiuoti kartu su jais liepė ir šios sodybos šeimininkei. Moteris namuose buvo kartu su mažamečiu sūnumi. Kokia motina paliks mažametį vaiką vieną namuose, todėl šoko ištikta moteris vežėsi jį kartu. Pareigūnų automobiliui išriedėjus į pagrindinę miestelio gatvę, šie liepė vaikui eiti pas pažįstamus…
Antradienį apie vidurdienį apsilankę minėtoje kaimo turizmo sodyboje sutikome sutuoktinius, ką tik grįžusius po apklausos iš Šilalės. Apie potyrius sakė negalintys nieko kalbėti, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, bet ašarojančios moters akys buvo iškalbingesnės už bet kokius žodžius.
Nesantaikos pradžia
Pasak Kintų seniūno A. Kliženčio, konfliktas tarp ūkininko ir kaimynystėje esančios kaimo turizmo sodybos savininko prasidėjęs nuo smulkmenos. Kiti į tokius niekus nekreiptų dėmesio, tačiau ūkininkas iškėlė reikalavimų kaimo turizmo sodybos savininkui, iškasusiam savo teritorijoje tvenkinį, kuris ribojosi su ūkininko valdomis. Neva tvenkinį kasant buvę pažeisti melioracijos įrenginiai. Ūkininkas savo nerimą dėl tvenkinio perkėlė į kaimo turizmo sodybos kiemą – matant sodybos svečiams, mažamečiui vaikui savo pretenzijas jis demonstravęs kumščiais. Tiesos ieškota teisme, tačiau teismas išaiškino, kad tvenkinys iškastas laikantis visų reikalavimų, o ūkininkui priteisė atlyginti patirtą žalą.
Kintiškiai kalbėjo, kad kaimo turizmo sodybos savininkui pagailę ūkininko ir jis nereikalavo sumos, kurią galėjo prisiteisti. Teismui net siūlė keisti nuosprendį dėl teisės laikyti medžioklinį ginklą atėmimo.
Seniūnas įsitikinęs, kad konflikto, nuvedusio iki teismo, galėjo ir nebūti: „Kaimo turizmo sodybos šeimininkai yra geranoriai, aktyvūs bendruomenės gyvenime, įvairių švenčių rėmėjai ir talkininkai“. Apie ūkininką tokių epitetų jis negalintis pasakyti, tiesa, prisiminė, kad seniūnijai atstovauti Šilutėje vykusioje Rudens šventėje ūkininkas nepagailėjęs savo užaugintų daržovių, yra rėmęs sportines varžybas.
Kintų bendruomenė garsėja sutelktumu
Seniūnas pasidžiaugė, kad bendruomenė susitelkia ne tik per šventes, ji – lyg tvirtas kumštis svarstant svarbius seniūnijos reikalus ar ištikus nelaimei. Prieš kelerius metus gaisrą patyrusiems žmonėms kintiškiai ištiesė pagalbos ranką ne tik ugnį gesinant, bet ir pinigų pridėjo nuo gaisro nukentėjusiai šeimai. Savo paramą siuntė žmonės iš kitų Lietuvos regionų. Patarlė „kaimyno daržinė dega – man smagu“, pasak seniūno, Kintuose negalioja. Nelaimė sutelkia žmones. Pastarieji trys gaisrai į Kintų gyvenimą, berods, šliūkštelėjo šaukštą deguto.
Seniūnas sako, kad kintiškiai dėl savo pačių saugumo kovoja ne vienerius metus – buvo aktyviausi policijos rėmėjai. Naktimis pravažiuodavo nuo Ventės iki Sakūčių, užregistruodavo visus įtartinus ar nepažįstamus automobilius ir jų numerius. Padėjo net automobilio vagį pagauti. Gaila, kad rėmėjų gretos išseko, daugelis buvo priversti atiduoti rėmėjo pažymėjimus. Dabar kintiškiai dalyvauja „Saugios kaimynystės“ programoje.
„Stengiamės išsikalbėti, užbėgti negeriems įvykiams už akių. Seniūnu dirbu 16 metų, o bendruomenės narys esu nuo 1981 metų. Per tą laiką teko pažinti bemaž visas seniūnijos šeimas ir džiaugsme, ir varge. Vieni apie kitus žinome nemažai. Tik 1995 metais į Kintų seniūniją plūstelėjo anų laikų nuskurdintų žmonių. Dauguma atsikėlusiųjų buvo iš Klaipėdos. Į bendruomenės veiklą jie nesiveržė. Vieni išvyko kitur, kiti – ten, iš kur negrįžtama. Dauguma jų gyveno uždarą gyvenimą, viešai rūpesčių nepridarydavo“, – sako A. Kližentis, primindamas, kad kintiškiai dar vis dalijasi kalėdiniu laikotarpiu patirtais įspūdžiais.
Kintuose skambėjo populiaraus atlikėjo ir profesionaliosios klasikinės muzikos koncertai – daugiafunkciame centre net vietų pritrūko. „Argi tai nenuteikia optimistiškai?“– retoriškai klausia seniūnas.
Ūkininko situacija sudėtinga
Telefonu kalbintas nukentėjusysis ūkininkas sakė, kad netekęs šiaudų, kuriais šildė šiltnamius, bijo net pagalvoti, kas jo laukia jau netrukus. Šiltnamiuose žaliuoja svogūnai, salotos ir kitos prieskoninės daržovės, jau laikas pradėti rūpintis pomidorais, agurkais. Artimiausiu metu prognozuojamas atšalimas, bet kaip ir kuo reikės šildyti šiltnamius – ūkininkas nežino.
Jis patikino, kad šiaudų, kaip ir šiltnamių, nesiėmė drausti jokia draudimo kompanija. Paskutinio gaisro metu sudegė 110 rulonų (vienas rulonas sveria apie 300-350 kg ) šiaudų, buvusių prie šiltnamių.
Kintiškius neramina pareigūnų veiksmai
Kintiškiai neslepia apmaudo, kad žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija apie gaisrą tarsi nuteisė visų gerbiamą kintiškį, nes buvo nurodyti asmens inicialai. Vykstant ikiteisminiam tyrimui, žmogus buvo tik apklaustas, tačiau moralinė žala jau padaryta.
„Pavardžių trumpiniai mums, kintiškiams, yra gerai žinomi. Sulaikyti žmonės, atlikta procedūra, bet rezonansas, žeminantis žmogaus orumą, padarytas didelis“, – kalbėjo seniūnas ir kalbinti kiti kintiškiai.
„Pareigūnai atliko savo pareigą?!“ – pasipiktinimo emocijų neslepia Kintų seniūnijos darbuotojos, niekaip negalinčios suprasti ar pateisinti teisėsaugos pareigūnų veiksmų. Juolab kad pastaruoju metu kalbama apie tai, kad tėvams griežtai draudžiama palikti savo vaikus be suaugusiųjų priežiūros. Dabar gi, vaiko akivaizdoje policijos pareigūnai išveža mamą, palikdami vaiką vieną…
Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Indra Pranaitienė telefonu „Pamariui“ sakė negalinti komentuoti policijos pareigūnų veiksmų, mat nežinanti visų detalių. Vis dėlto patikino, kad visais atvejais ir bet kokie veiksmai vaiko akivaizdoje turi vykti taip, kad vaikas patirtų kuo mažiau išgyvenimų. „Visur ir visada pirmiausia būtinas žmoniškumas“, – sakė I. Pranaitienė.
Komisarui svarbi kintiškių nuomonė
Trečiadienį Kintuose vykusiame susitikime su kintiškiais Tauragės a. VPK Šilutės r. policijos komisariato komisaras Sigitas Mikutavičius patikino, kad ir jį patį stebina toks dažnas vizitas į Kintus. Panaši situacija buvusi pernai, kai teko „gesinti“ gyventojų kalbų ugnį dėl vieno incidento. Po pokalbio su gyventojais viskas stabilizavosi, gyventojų nuogąstavimai buvo išsklaidyti. Ir tąkart, ir šiuo atveju jis kaip pareigūnas ne viską galintis pasakyti, nes tai pakenktų tyrimui, tačiau sakė norintis išgirsti bendruomenės nuomonę. Pareiškęs, kad kintiškiai gali gyventi ramiai, patikino, kad nekalti žmonės niekada nebus nuteisti. Kartu norėjo sužinoti gyventojų nuomonę, ko policija nepadaro ir į ką turėtų atkreipti dėmesį.
Kintiškiams rūpėjo sužinoti, ar policijos pareigūnai neviršijo savo įgaliojimų sulaikydami motiną, ją išsivežę ir palikę mažametį vaiką, kuriam šiandien reikalinga gydytojo, psichologo pagalba; ar yra saugūs, ar įtariamasis padegėjas, mėtydamas pėdas, nesupleškins ir kitų kintiškių turto. Ūkininkų yra daug, o kodėl pleška tik vieno žmogaus turtas? Emocijų įaudrinti kintiškiai net siūlėsi saugoti nukentėjusiojo turtą…
Policijos komisaras aiškino, kad ikiteisminis tyrimas tam ir pradedamas, kad būtų išsiaiškinta tiesa, dažnai tai nebūna malonūs dalykai, tenką naudoti ir prievartą, kartais – drastiškus veiksmus.

Laima PUTRIUVIENĖ

Hits: 35

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite