Nepriklausomybės atkūrimo diena

1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą, kuriame rašoma, kad atkuriamas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė.

Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojas Vytautas Stanišauskas (pirmas iš dešinės) su jaunaisiais šauliais, šventės organizatoriais ir dalyviais.

Šventinę dieną iš ryto Pagėgių kultūros centro fojė skambėjo Meno ir sporto mokyklos gitarisčių atliekami kūriniai apie Lietuvą, laisvę. Parodą ,,Margučių kalendorius“ Kristijono Donelaičio ,,Metuose“ pristatė tautodailės tradicijų puoselėtoja, krašto kultūros paveldo skleidėja, viena iš muziejaus ,,Buities ir margučių palėpė“ įkūrėjų, ,,Margučių kalendoriaus“ sudarytoja, ,,Aukso vainiko“ ir kitų daugkartinių apdovanojimų laureatė Angelė Rauktienė. Šventės dalyviai susidomėję klausėsi pasakojimo, pateikė tautodailininkei įvairių klausimų.
Šventė tęsėsi mažojoje salėje, kur visi dar kartelį galėjo apžiūrėti parodą ,,O širdyje gražiausios spalvos trys“, skirtą Vasario 16-ajai. Padėkos prizais, kuriuos įsteigė Socialinių paslaugų centras (riešinės) ir pagėgiškė Valentina Zdanevičienė (sagės), apdovanoti visi parodos dalyviai.
Po to šventė persikėlė prie Pagėgių savivaldybės pastato. Sugiedotas Lietuvos Respublikos himnas, Pagėgių seniūnijos seniūnas Dainius Maciukevičius iškėlė Trispalvę, šventės proga susirinkusius pagėgiškius pasveikino Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojas Vytautas Stanišauskas. Skambėjo posmai, dainos, visi susirinkusieji galėjo dalyvauti mini viktorinoje ,,Lietuva mūsų atmintyje“. Teisingai atsakiusiems įteiktos atminimo dovanėlės.
Dėkojame Pagėgių šaulių kuopai ir vadui Algirdui Saročkai už dalyvavimą parodoje ,,O širdyje gražiausios spalvos trys“ bei šventės iškilmių dalyje prie Savivaldybės pastato. Ačiū visiems, prisidėjusiems organizuojant šią šventę bei atvykusiems kartu pasidžiaugti visų mūsų Kovo 11-ąja.

Rasa Armonienė
Renginių organizatorė

Tautodailininkė Angelė Rauktienė (pirma iš kairės) Kovo 11-ąją pagėgiškiams parodė margučių kolekciją – geriausią taikomosios dailės kūrinį Lietuvos praėjusių metų tautodailės konkurse, kuriame pelnė „Aukso vainiką“ – tik aštuntą kartą mūsų šalyje teiktą apdovanojimą. Šalia A. Rauktienės – folkloro kolektyvo „Kamana“ vadovė Aksavera Mikšienė ir tautodailininkės vyras irgi menininkas Vytautas Rauktys.

Lietuvos vėliavą prie Pagėgių savivaldybės pastato kelia Pagėgių seniūnas Dainius Maciukevičius, šalia – iškilmių vedėjos Svetlana Jašinskienė ir Rasa Armonienė, Pagėgių kultūros centro darbuotojos.
Valdo Armono nuotr.

2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 20 21 22 23 24 25 26 27 28 30 31 33 34 35 36 37 38 39 40 41

Hits: 29

Vienas komentaras

  • stebi

    Graži programa. Daug jaunimo. Margučiai ponios Rauktienės – pasaka. Tokia šventė gali patikti visokio amžiaus žmonėms. Gerai, kad be didelio oficialumo. Gražios nuotraukos. Jos suteikia didelę dalį informacijos. Sėkmės, pagėgiškiai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nuo pirmadienio atsiveria daugiau parduotuvių, kino teatrai, leidžiami renginiai

Nuo pirmadienio Vyriausybės sprendimu veiklą gali atnaujinti parduotuvės, veikiančios prekybos centruose, kino teatrai, leidžiami renginiai. Prekybos centruose, kuriuose veiklą vykdo daugiau nei viena parduotuvė ar vienas prekybininkas ir prekybos plotas sudaro mažiau kaip 50 proc. viso prekybos centro ar kitos prekybos vietos prekybos ploto, vienu metu galinčių būti lankytojų skaičius apskaičiuojamas pagal bendrą prekybos centro, turgavietės ar kitos prekybos vietos prekybos plotą, kurio vienam lankytojui turi tekti ne mažiau kaip 50 kv. metrų arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip

Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškariu 

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto vyr. mokslo darbuotojas profesorius Juozas Skirius: Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pastebėjo, kad šiuo metu valstybės skola išaugusi iki neįprasto lygio, tačiau esą nereikėtų tuo gąsdintis. Lietuvos banko duomenimis, 2020 m. pabaigoje valstybės skola siekė 24,8 mlrd. eurų arba beveik 51 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasak G. Šimkaus, Lietuvos skola nesiekia Mastrichto kriterijaus (60 proc. BVP) ir yra mažesnė nei kitose euro zonos valstybėse. Įdomu, kad 2019-aisiais mūsų šalies skola siekė

Paspirtukų vairuotojai patiria nuostolių

Elektrinis paspirtukas – puikus sprendimas, norint greitai ir saugiai nukeliauti netolimą atstumą. Vis dėlto tai yra transporto priemonė, todėl jai galioja Kelių eismo taisyklės. Draudikai pastebi, kad kasmet daugėja važiuojančiųjų paspirtukais sukeltų eismo įvykių.  Žala kasmet didėja  „Elektriniai paspirtukai, kuriems nereikalingas vairuotojo pažymėjimas, gali važiuoti iki 25 kilometrų per valandą greičiu, todėl jais paprasta aplenkti dviratininkus ir pėsčiuosius, tačiau vienas neatsargus manevras gali sukelti pavojingą situaciją. Su paspirtukais susijusias žalas fiksuojame jau keletą metų. 2019 metais tokių žalų buvo 140,

Dėl netinkamų padangų žalą gali tekti atlyginti patiems

Dygliuotas žiemines padangas pasikeisti į vasarines šiemet galima iki gegužės 10 d. Tuo tarpu su žieminėmis nedygliuotomis padangomis važinėti galima ir šiltuoju sezonu. Itin svarbu, kad padangos būtų tinkamos techninės būklės, todėl draudikai rekomenduoja patikrinti naudojamų padangų protektoriaus gylį, nusidėvėjimo tolygumą ir oro slėgį jose. Skirtingai nei žiemą, kai su vasarinėmis padangomis važinėti draudžiama, nedygliuotos žieminės padangos pavasarį ir vasarą yra leistinos. „Jei automobilio techninė būklė neatitinka reikalavimų ir dėl to įvyksta eismo įvykis – draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam

Taip pat skaitykite