Nemirsetoje – geriausias ES paramos turizmo projektas

Palangos miesto savivaldybės įgyvendintas pirmasis projekto „Kempingo Nemirsetoje, Palangoje įrengimas“ etapas Ūkio ministerijos organizuotame geriausių ES paramos projektų rinkimuose pripažintas geriausiu turizmo projektu. Tai patvirtinantis diplomas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorei Akvilei Kilijonienei įteiktas pirmadienį, gruodžio 1 d.

ES struktūrinių fondų 2007 – 2013 m. finansuoti projektai buvo vertinami pagal keturias kategorijas: turizmo, sveikatingumo, inovacijų ir technologijų. Pretendentus į geriausių projektų vardą atrinko Ūkio ministerijos sudaryta komisija, vėliau visuomenė balsuodama išrinko labiausiai vertus apdovanojimo.

Palangos miesto savivaldybės įgyvendinamas projektas „Kempingo įrengimas Nemirsetoje, Palangoje“ įgyvendinamas trimis etapais. Pirmuoju etapu, kuriam skirtas beveik 4 mln. litų ES finansavimas, buvo pakloti inžineriniai tinklai, įrengti požeminiai priešgaisriniai rezervuarai, pastatytas įvažiavimo bei išvažiavimo postas, sanitarinės-higieninės paskirties statinio dalis bei maisto gaminimo pastatas, įrengtos 46 autopriekabų ir karavanų vietos.

Antruoju etapu bus įrengta palapinių miesteliui skirta kempingo dalis  – 10 automobilių stovėjimo vietų, taip pat – 12 autopriekabų ir karavanų vietų, 59 vietos palapinėms su automobiliais, pastatyti bendrojo naudojimo pastatą, užbaigti sanitarinės-higieninės paskirties pastatą, pastatyti papildomą maisto gaminimo pastatą.

Trečiuoju etapu bus pastatyta 14 namelių, skirtų nakvynei ir poilsiui. Juose bus galima apsistoti ne tik vasarą, bet ir šaltuoju metų laiku.

Bendra projekto vertė – 12 mln. litų.

Jurgita Vanagė

Palangos miesto savivaldybės mero patarėja

Hits: 86

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Šilutės pirmajai gimnazijai sukako 103 metai

Ypatingas balandis Šilutės pirmajai gimnazijai: balandžio 16 d. vadinama šios mokyklos gimtadieniu. Tokia žinia gimnazijos interneto svetainėje pasidalino istorijos mokytoja Laima Toliušienė. 1918 m. balandžio 16 d. Princo Joachimo gatvėje (dabar – Lietuvininkų g. 20) savo veiklą pradėjo Šilokarčemos realinė gimnazija – licėjus. Mokytoja Laima Toliušienė rašo: „Turtingą istoriją turime: susikūrę Vokietijos imperijos laikais, suklestėjome Lietuvos Respublikos laikotarpiu, išgyvenome nacių, sovietų diktatūras, gimnazijos statusą susigrąžinome nepriklausomoje Lietuvoje. Šiandien mokomės gražiame gimnazijos pastate, pastatytame tarpukario Lietuvos Respublikos laikais (1930 m.).“ Jeigu

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Taip pat skaitykite