Nemažėjanti emigracija spartina mokyklų nykimą

Prognozuojama, kad šiandien į Rugsėjo pirmosios šventę Pagėgių savivaldybės mokyklose ateis 1022 mokiniai, neskaitant priešmokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus vaikų. Lyginant su praėjusiais metais – šiemet mokyklų suoluose sėdės 60 mokinių mažiau. Pagrindine vaikų mažėjimo mokyklose priežastimi vis dar išlieka lietuvaičių šeimų emigracija į užsienį.

Pagėgių savivaldybės mokyklose kasmet mažėja mokinių.

Pagėgių savivaldybės mokyklose kasmet mažėja mokinių.

Uždarė 9 mokyklas
Didelė emigracijos problema jaučiama ne vien Pagėgių saivivaldybėje, bet ir visoje Lietuvoje. Galbūt tai lemia sudėtingos sąlygos gauti gerai apmokamą darbą. Mažas ir gimstamumas – kurdami šeimas tėvai planuoja mažiau vaikų, svarstydami, ar sugebės juos išlaikyti ir išleisti į mokslus.
Vaikų mažėjimas lemia ir mokyklų nykimą. Nuo 2001 m. Pagėgių savivaldybėje buvo uždarytos 9 mokyklos. Uždarius mokyklas lieka nebenaudojami pastatai, o mokytojams tenka ieškotis naujų darbo vietų.
Pagėgių vaikų lopšelį-darželį šiemet lankys 19 priešmokyklinio ir 95 ikimokyklinio amžiaus vaikai. Nors vaikų skaičius ikimokyklinio amžiaus grupėje itin nemažas, vietų kol kas dar pakanka. Nuo rugsėjo 7 d. ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų grupės pradės veikti ir Šilgaliuose esančiame daugiafunkciniame centre, dar vienas darželis veikia Vilkyškiuose (32 vaikai). Taigi Pagėgių savivaldybės gyventojai neturi didelių problemų, kur palikti mažus vaikus.
Pedagogų netrūksta
Pernai Pagėgių savivaldybėje gimė 114 vaikų. Gimstamumo vidurkis nuo 2007 iki 2014 m. – 126 vaikai. Skaičiai neblogi, bet nemaža dalis čia gimusių naujagimių iškeliauja kartu su tėvais gyventi į užsienio šalis.
Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Dania Byčkova sakė, jog Pagėgių savivaldybės mokymo įstaigas vertina neblogai: „Mūsų mokymo įstaigų mokiniai gana neblogai įstoja į aukštąsias mokyklas, turime daug gerų pedagogų. Savivaldybėje veikiančių mokyklų pastatai sutvarkyti“.
Pagėgių savivaldybės švietimo įstaigose pedagogų netrūksta. Nors kai kuriose mokyklos ir ieško naujų specialistų, iki mokslo metų pradžios jų randama. Nemažai mokytojų dirba keliose mokyklose, į darbą važinėdami. Mokinių mažėja, tad ir krūvis pedagogams menkėja.
Pasak Pagėgių savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausiojo specialisto Gedimino Kačiulio, savivaldybės švietimo įstaigose bėdų dėl socialinės paramos mokiniams – nemokamo maitinimo – nekyla. Socialinė parama teikiama mažas pajamas gaunančių šeimų vaikams, kurie mokosi valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklose, profesinėse mokyklose, ikimokyklinio ugdymo mokyklose. Šeimos, pateikusios prašymus dėl nemokamo maitinimo, jeigu atitinka numatytus reikalavimus, tokį maitinimą gauna.
Neformalusis švietimas
Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas G. Kačiulis pridūrė, kad neseniai vykusio mokyklų direktorių pasitarimo metu Savivaldybės vadovai apžiūrėjo švietimo įstaigos ir pastebėjo, jog kai kuriose mokyklose jau reikėtų kosmetinio vidaus remonto.
Pagėgių savivaldybėje daug vaikų į mokyklą tenka vežioti iš kaimo. Pasak G. Kačiulio, dėl to problemų nekyla, bet geltonųjų autobusiukų parką reikėtų atnaujinti. Kai kurie maršrutai vingiuoja žvyrkeliais, tad dalis technikos jau susidėvėjo.
Popamokinės veiklos Pagėgių savivaldybės mokiniams taip pat netrūksta. Nuo šių metų spalio 1 d. visoje Lietuvoje įvedamas neformaliojo vaikų švietimo krepšelis. Į šias lėšas galės pretenduoti savivaldybės, valstybės įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, viešosios įstaigos, laisvieji mokytojai, kūrėjai, atitinkantys Švietimo ir mokslo ministerijos bei savivaldybių nustatytus reikalavimus. Vidutiniškai vienam vaikui bus skiriama 15 € per mėnesį.
Neformaliajam vaikų švietimui programas jau turi parengusi Pagėgių meno ir sporto mokykla. Prognozuojama, kad iki spalio 1 d. tokių programų rasis gerokai daugiau ir vaikams bus pasiūlyta įvairiausios veiklos.

Simonas SKUTULAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Rinkimų komisijų pirmininkėmis Šilutėje ir Pagėgiuose bus Loretos

2023 m. kovo 5 d. Lietuvoje vyks savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai. Vyriausioji rinkimų komisija priima su tuo susijusius sprendimus. Lapkričio 29 d. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino savivaldybių rinkimų komisijų sudėtis ir paskyrė šių rinkimų komisijų pirmininkus. Šilutės rajono rinkimų komisijai vadovaus Loreta Pakalniškienė, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė, Pagėgių savivaldybėje – Loreta Razutienė, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovė. Savivaldybių rinkimų komisijos sudarytos iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos, savivaldybių administracijų direktorių ir politinių partijų pateiktų kandidatūrų.

Už ilgametį darbą padėkota Birutei Servienei ir Romualdui Blechertui

Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktorius Virgilijus Pozingis, jo pavaduotoja Daiva Žebelienė bei kultūros įstaigų vadovai pagerbė ilgametę Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorę Birutę Servienę ir palinkėjo sėkmės naujame gyvenimo etape. B. Servienei įteikta padėka už ilgametį, nuoširdų, pasiaukojamą darbą siekiant išsaugoti ir populiarinti Mažosios Lietuvos ir Rusnės kultūros vertybes. B. Servienė nuo 2005 m. vadovavo Rusnėje veikiančiam Salos etnokultūros ir informacijos centrui, kuris rūpinasi kultūros veikla ne tik Rusnėje, bet ir Usėnų bei Juknaičių seniūnijose. B.

UV lempos naudojimo gidas – kaip naudoti?

Gelinis nagų lakavimas yra tapęs vienu iš populiariausių lakavimo būdų. Jis yra patogus tuo, jog užtikrina tvarkingo manikiūro ilgaamžiškumą bei su juo galima atlikti įvairiausius nagų dailės sprendimus. Gelinis nagų lakas turi specialias priemones, o viena jų pagrindinių – UV lempa nagams. Šios lempos padeda sukurti nepriekaištingą nagų įvaizdį. Ji tinkama net ir tiems, kurie tik pradeda mokytis nagų dailės meno! Kokiais privalumais pasižymi UV nagų lempa? UV nagų lempos vienas iš pagrindinių privalumų – ji nepamainoma pradedantiesiems. Nesvarbu, ar

Tilžės akto originalas yra Vytauto Didžiojo karo muziejuje

Lygiai prieš 104 metus Tilžėje buvo pasirašytas Mažosios Lietuvos tautinės tarybos Aktas, šiais laikais dažniausiai vadinamas Tilžės aktu. Manoma, kad 1918 m. lapkričio 30 d. šį dokumentą 24 jo signatarai pasirašė veikiausiai spaustuvininko, visuomenės veikėjo Enzio Jagomasto bute, Tilžėje. Algirdas Matulevičius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas, yra rašęs: „Žinoma tik tiek, kad MLTT susirinkimas, kurio metu ir buvo pasirašytas šis dokumentas, galėjo vykti žymaus Tilžės spaustuvininko, „Lituanios“ savininko Enzio Jagomasto bute arba kito tilžiškio F. Sūbaičio bute.

Taip pat skaitykite