Nemažėjanti emigracija spartina mokyklų nykimą

Prognozuojama, kad šiandien į Rugsėjo pirmosios šventę Pagėgių savivaldybės mokyklose ateis 1022 mokiniai, neskaitant priešmokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus vaikų. Lyginant su praėjusiais metais – šiemet mokyklų suoluose sėdės 60 mokinių mažiau. Pagrindine vaikų mažėjimo mokyklose priežastimi vis dar išlieka lietuvaičių šeimų emigracija į užsienį.

Pagėgių savivaldybės mokyklose kasmet mažėja mokinių.

Pagėgių savivaldybės mokyklose kasmet mažėja mokinių.

Uždarė 9 mokyklas
Didelė emigracijos problema jaučiama ne vien Pagėgių saivivaldybėje, bet ir visoje Lietuvoje. Galbūt tai lemia sudėtingos sąlygos gauti gerai apmokamą darbą. Mažas ir gimstamumas – kurdami šeimas tėvai planuoja mažiau vaikų, svarstydami, ar sugebės juos išlaikyti ir išleisti į mokslus.
Vaikų mažėjimas lemia ir mokyklų nykimą. Nuo 2001 m. Pagėgių savivaldybėje buvo uždarytos 9 mokyklos. Uždarius mokyklas lieka nebenaudojami pastatai, o mokytojams tenka ieškotis naujų darbo vietų.
Pagėgių vaikų lopšelį-darželį šiemet lankys 19 priešmokyklinio ir 95 ikimokyklinio amžiaus vaikai. Nors vaikų skaičius ikimokyklinio amžiaus grupėje itin nemažas, vietų kol kas dar pakanka. Nuo rugsėjo 7 d. ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų grupės pradės veikti ir Šilgaliuose esančiame daugiafunkciniame centre, dar vienas darželis veikia Vilkyškiuose (32 vaikai). Taigi Pagėgių savivaldybės gyventojai neturi didelių problemų, kur palikti mažus vaikus.
Pedagogų netrūksta
Pernai Pagėgių savivaldybėje gimė 114 vaikų. Gimstamumo vidurkis nuo 2007 iki 2014 m. – 126 vaikai. Skaičiai neblogi, bet nemaža dalis čia gimusių naujagimių iškeliauja kartu su tėvais gyventi į užsienio šalis.
Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Dania Byčkova sakė, jog Pagėgių savivaldybės mokymo įstaigas vertina neblogai: „Mūsų mokymo įstaigų mokiniai gana neblogai įstoja į aukštąsias mokyklas, turime daug gerų pedagogų. Savivaldybėje veikiančių mokyklų pastatai sutvarkyti“.
Pagėgių savivaldybės švietimo įstaigose pedagogų netrūksta. Nors kai kuriose mokyklos ir ieško naujų specialistų, iki mokslo metų pradžios jų randama. Nemažai mokytojų dirba keliose mokyklose, į darbą važinėdami. Mokinių mažėja, tad ir krūvis pedagogams menkėja.
Pasak Pagėgių savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausiojo specialisto Gedimino Kačiulio, savivaldybės švietimo įstaigose bėdų dėl socialinės paramos mokiniams – nemokamo maitinimo – nekyla. Socialinė parama teikiama mažas pajamas gaunančių šeimų vaikams, kurie mokosi valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklose, profesinėse mokyklose, ikimokyklinio ugdymo mokyklose. Šeimos, pateikusios prašymus dėl nemokamo maitinimo, jeigu atitinka numatytus reikalavimus, tokį maitinimą gauna.
Neformalusis švietimas
Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas G. Kačiulis pridūrė, kad neseniai vykusio mokyklų direktorių pasitarimo metu Savivaldybės vadovai apžiūrėjo švietimo įstaigos ir pastebėjo, jog kai kuriose mokyklose jau reikėtų kosmetinio vidaus remonto.
Pagėgių savivaldybėje daug vaikų į mokyklą tenka vežioti iš kaimo. Pasak G. Kačiulio, dėl to problemų nekyla, bet geltonųjų autobusiukų parką reikėtų atnaujinti. Kai kurie maršrutai vingiuoja žvyrkeliais, tad dalis technikos jau susidėvėjo.
Popamokinės veiklos Pagėgių savivaldybės mokiniams taip pat netrūksta. Nuo šių metų spalio 1 d. visoje Lietuvoje įvedamas neformaliojo vaikų švietimo krepšelis. Į šias lėšas galės pretenduoti savivaldybės, valstybės įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, viešosios įstaigos, laisvieji mokytojai, kūrėjai, atitinkantys Švietimo ir mokslo ministerijos bei savivaldybių nustatytus reikalavimus. Vidutiniškai vienam vaikui bus skiriama 15 € per mėnesį.
Neformaliajam vaikų švietimui programas jau turi parengusi Pagėgių meno ir sporto mokykla. Prognozuojama, kad iki spalio 1 d. tokių programų rasis gerokai daugiau ir vaikams bus pasiūlyta įvairiausios veiklos.

Simonas SKUTULAS

Hits: 12

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite