Šiemet Šilutės rajono mokykloms trūksta pusės milijono eurų mokinio krepšelio lėšų – iš jų mokami pedagogų atlyginimai. Rajone tėra 5188 mokiniai, per pastaruosius ketverius metus sumažėjo 949 mokiniais. Nuo rugsėjo siūloma uždaryti Pašyšių, Traksėdžių, Gardamo pagrindines mokyklas, čia palikti tik pradinukų skyrius. Apie tai trečiadienį diskutavo rajono vadovai ir Tarybos nariai.

Tarybos narys Antanas Martinkus (iš dešinės) nerimavo dėl inkakliškių, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis kolegą ramino, Tarybos narys Arūnas Pupšys aktyviai diskutavo dėl visų mokyklų ateities.

Inkakliuose
Inkaklių mokyklą-daugiafunkcį centrą siūloma prijungti prie Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos. Mokykla Inkakliuose taptų gimnazijos skyriumi. Inkakliuose yra dvi jungtinės pradinukų klasės ir priešmokyklinė grupė – 24 vaikai.
„Du mokytojai ir direktorius“, – aiškino meras Vytautas Laurinaitis, kodėl užsimota čia neturėti direktoriaus, ir priminė, kad direktorius Algimantas Jokšas žinojo čia einąs dirbti laikinai, jam buvę siūlyta siekti kitų vadovo pareigų, bet tie reikalai nesusiklostė. Nelikus direktoriaus, per metus pavyktų sutaupyti beveik 20 tūkst. eurų. Be to, Kintų daugiafunkciame centre tvarkomasi geriau negu Inkaklių. Tarybos narė Daiva Žebelienė akcentavo: mokiniai, mokytojos lieka ir dirba toliau, centras veikia kaip veikęs, nelieka tik direktoriaus.
Tarybos narys Antanas Martinkus baiminosi, kad nenukentėtų centro veikla, kad jaunimas ir toliau ten sportuotų, leistų laisvalaikį, o vadybininkas būtų vietinis gyventojas. Meras priminė, kad kitos bendruomenės neturi vadybininkų, o išsirenka aktyvius pirmininkus, dirba patys.
Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis diskusiją užbaigė vienu sakiniu: „Niekas Inkaklių daugiafunkcio centro nenaikina, neliktų tik direktoriaus“.
Pašyšiuose
Nelikus Pašyšių pagrindinės mokyklos, ji taptų Juknaičių pagrindinės mokyklos skyriumi, kuriame mokytųsi pradinukai ir priešmokyklinio amžiaus vaikai. Per ketverius metus Pašyšių mokykloje sumažėjo per 30 proc. mokinių, dabar jų yra 62. Sujungtos ne tik pradinės klasės, bet ir vyresnės, nes yra 6 penktokai, 7 šeštokai, 4 septintokai, 5 aštuntokai. Nėra 9 klasės. Dirba 20 pedagogų: 2 pensininkai, 11 mokytojų atvažinėja į darbą, 5 mokytojams ši mokykla yra ne pagrindinė darbovietė. Po pertvarkos Juknaičių pagrindinėje mokykloje klasių komplektų nepadaugėtų – Pašyšių vaikai papildytų esamas klases, yra geltonasis autobusas vaikams vežioti, iki Juknaičių – 7 km.
Šią informaciją politikams pateikusi Švietimo skyriaus vedėja Birutė Tekorienė priminė, kad iš Pašyšių jau 21 mokinys važinėja mokytis į Šilutės mokyklas. Tarybos narį Arūną Pupšį domino, kodėl važinėja. B. Tekorienė atsakė, kad tėvai pasirenka vaikams geresnes mokyklas. Be to, Pašyšiuose mokytojas dirba su keliolikos mokinių klase, o kitose mokyklose – su 28 ar daugiau, nors abiejų mokytojų atlyginimų koeficientas yra vienodas – tai neteisinga. Priminta, kad mokyklose jau reikia susirūpinti ir mokymo kokybe, ir įranga, baze. Tad kai liktų 19 pradinukų ir 9 priešmokyklinės grupės vaikai, Pašyšių skyrius galėtų dirbti tik vaikų darželio pastate, o griozdiško mokyklos pastato galima būtų atsisakyti, tad labai sumažėtų šildymo, elektros, valymo kaštai. Per metus būtų sutaupyta 80 tūkst. eurų.

Aktyviai diskusijoje dalyvavo Tarybos narys Raimundas Ambrozaitis (iš kairės), nė žodžio neištarė Tarybos narys Vidmantas Gečas, abejonėmis dalijosi Tarybos narės Sandra Tamašauskienė ir Daiva Žebelienė.

A. Pupšys svarstė, gal Pašyšių bendruomenė imtų tvarkytis pati? Meras suabejojo, nes švietimo sistemai funkcionuoti rajone trūksta lėšų, beveik 19 mokyklų neišgyvena, jeigu rastųsi kitokių pasiūlymų, kaip sutaupyti, kaip išlaikyti mokyklas ir išmokėti mokytojams atlyginimus, mielai tai priimtų.
S. Šeputis priminė, kad rajone per metus mokiniui skiriama 1 tūkst. Eur iš mokinio krepšelio ir dar 1500 Eur iš Savivaldybės biudžeto mokyklų ūkio personalui išlaikyti, už šildymą, elektrą, vandenį sumokėti. Lietuvoje šis vidurkis yra 2000 Eur, mūsų rajone – 2500 Eur. Jeigu prilygtume bent šalies vidurkiui, sutaupytume 1,9 milijono Eur per metus. Anot B. Tekorienės, vieno mokinio Pašyšių mokykloje išlaikymas kainuoja 2592 eurus, rajono vidurkis – 1852 eurai. Meras priminė teiravęsis mokyklų direktorių, gal mokytojams algas skaičiuoti taikant ne koeficiento vidurkį, bet minimalų jo dydį? Tačiau ką mokytojai pasakytų? Tarybos narys Raimundas Ambrozaitis priminė, kad su sprendimu pertvarkyti mokyklas reikia kartu kito – garantuojančio mokiniams parankesnį pavėžėjimą, kad nereikėtų labai anksti keltis, kad po pamokų galėtų lankyti būrelius.
Traksėdžiuose
Traksėdžių pagrindinės mokyklos neliktų, vaikų darželio pastate būtų pradinukų klasės, priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo grupės. Mokykla taptų Šilutės Žibų pradinės mokyklos skyriumi, kitą skyrių ši mokykla jau turi Grabupiuose. Šiuo metu Traksėdžių pagrindinėje mokykloje yra 109 mokiniai, nėra dešimtos klasės, pernai nebuvo 9 klasės. Dabar penktoje – devintoje klasėse yra: 10, 17, 11, 13, 15 mokinių (nemažai devintokų rudenį gali pasirinkti Šilutės gimnazijas). Iš Traksėdžių 20 mokinių ir dabar mokosi Šilutės miesto pagrindinėse mokyklose. Per ketverius metus Traksėdžių mokykloje sumažėjo 24 proc. mokinių. Vieno mokinio išlaikymas per metus kainuoja 2499 eurus.
Jeigu Traksėdžių pagrindinės mokyklos neliktų, Šilutės vienoje pagrindinėje mokykloje reikėtų papildomai vieno 7 klasės mokinių komplekto, o kiti traksėdiškiai vaikai galėtų rinktis laisvas vietas Šilutės miesto mokyklose. Vežioti tektų per 50 mokinių. Iš 24 Traksėdžiuose dirbančių pedagogų 4 yra pensininkai, dvylikai pedagogų čia pagrindinė darbovietė, juos tektų įdarbinti kitur ar atleisti, sumažėtų ir aptarnaujančio personalo. Traksėdžių pagrindinės mokyklos plotas – 2350 kv. m – tiek tenka apšviesti, valyti, šildyti. Šių išlaidų Savivaldybė neturėtų, nes vaikai ir darželinukai dirbtų tik darželio pastate. Iki Šilutės nėra nė 3 kilometrų. Ši mokykla – prie pat Šilutės. Tačiau pėsčiųjų takas iš Šilutės – baisus, vis žadama jį sutvarkyti.
Anot A. Pupšio, kuris pritartų šios mokyklos pertvarkai, svarbu, kad būtų sutvarkytas pėsčiųjų takas Šilutė – Traksėdžiai ir nedelsiant apsispręsta, kam bus panaudotas tuščias mokyklos pastatas. S. Tamašauskienė priminė, kad Šilutės M. Jankaus pagrindinė mokykla yra apgailėtinos būklės. S. Šeputis atsakė, kad planuojama vidaus remontui skirti 200 tūkst. Eur, tegul tik rajono Taryba patvirtina biudžetą, išsyk bus skelbiamas konkursas, o rugsėjį mokykla bus atnaujinta, sutvarkyta ir graži. D. Žebelienė teiravosi, kaip planuojamą mokyklų pertvarką vertina tų vietovių bendruomenės. Meras atsakė, kad visos bendruomenės yra prieš. Tačiau A. Pupšys suabejojo, apie kokias bendruomenes kalbama, nes kai kurių mokyklų bendruomenę sudaro dauguma ten dirbti atvažiuojančių žmonių…
Ar pavyktų įdarbinti tuos keliolika Traksėdžiuose dirbančių pedagogų, domėjosi D. Žebelienė. B. Tekorienė neslėpė, kad pasiūlyti nieko negalinti, pensinio amžiaus pedagogai darbo neatsisako. Meras pastebėjo, kad kaime dirbusių mokytojų Šilutės miesto gimnazijos nenori…
Paskelbta, kad pertvarka Traksėdžių mokykloje per metus leistų sutaupyt 150 tūkst. Eur. Galbūt Rusnės specialiąją mokyklą būtų galima perkelti į atlaisvintą Traksėdžių mokyklos pastatą.
Gardame
Per ketverius metus Gardamo pagrindinėje mokykloje sumažėjo 49 proc. mokinių. Buvo 112, beliko 69. Nėra 9 ir 10 klasių, tik 3 pradinių klasių komplektai, vieno mokinio išlaikymui per metus tenka 2460 Eur. Siūloma nuo rugsėjo 1 d. Gardame palikti Žemaičių Naumiesčio mokyklos-darželio skyrių su pradinukų klasėmis ir priešmokyklinio amžiaus vaikų grupe. Gardamo pagrindinės mokyklos neliktų. Dabar Gardame 29 mokiniai iš esamų 69-ių mokomi dviejose jungtinėse pradinėse klasėse, 40 mokinių yra 5-8 klasėse. Dirba 25 pedagogai, 19 atvažiuoja į darbą, 10-iai mokytojų čia antraeilės pareigos. Po pertvarkos Gardamo 5-8 klasių mokiniai būtų vežiojami į Žemaičių Naumiesčio gimnaziją, joje tektų steigti dar vieną šeštą klasę, kitų klasių vaikai užimtų esamas laisvas vietas.
S. Tamašauskienė teigė, jog reikėtų tartis su mokyklomis – gal kas išeina į užtarnautą poilsį, reikėtų ieškoti, kur įdarbinti atleistus mokytojus, o Traksėdžių mokykla galėtų likti tol, kol bus sutvarkyta Šilutės M. Jankaus pagrindinė mokykla, rasis normalus pėsčiųjų ir dviračių takas į Traksėdžius. „Rugsėjo 1-ąją M. Jankaus mokykla blizgės“, – visus prajuokino S. Šeputis, visai rimtai pridūręs, kad Šilutės rajone vienam mokiniui tenkantis patalpų plotas yra 15,9 kv. m, visų kitų rajonų savivaldybių vidurkis – 9,3 kv. m.
Mūsų švietimo įstaigose vienam vaikui tenkantis plotas yra 60 proc. didesnis už vidutinį Lietuvos rajonuose. Ir šiuos didelius plotus reikia valyti, šildyti, apšviesti, remontuoti – šiam vieno mokinio išlaikymui Savivaldybė per metus skiria 1500 Eur, tai 500 Eur daugiau už mokinio krepšelio sumą. Pirmenybė teko mokyklų pastatams išlaikyti, o ne mokymo reikmėms! „Nebeturime kito kelio“, – sakė S. Šeputis.
O skurdas jau iššiepęs dantis: mokyklos neturi pinigų ugdymo reikmėms, priemonėms, baldams, įrangai, automobilių ūkiui tvarkyti, remontams. Meras atviravo, kad tai panašu į gyvenimą viską pravalgant.
S. Tamašauskienė teiravosi, ar mokyklų vadovų darbo grupė yra pasiūliusi taupymo būdų. B. Tekorienė atsakė, kad pasiūlė rugsėjį ir birželį nemokėti už neformalų ugdymą bei neskelti kai kurių klasių į dvi per tam tikras pamokas. Tai leistų sutaupyti labai nedaug.
Galutinį žodį dėl mokyklų tinklo pertvarkos tars rajono Taryba.

Stasė SKUTULIENĖ

Rajono meras Vytautas Laurinaitis (iš kairės), Švietimo skyriaus vedėja Birutė Tekorienė ir Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis diskusijoje užėmė įtikinėtojų pozicijas.