Nelengvas galvosūkis, kur įkurdinti Meno mokyklą

Rajono politikai niekaip neišsiaiškina, kur įkurdinti Šilutės meno mokyklą, kurios pastatai yra privatizuoti. Meno mokyklos Dailės skyrius pastatą turi palikti ir išsikraustyti birželio pirmąją, o Muzikos skyrius – liepą. Ieškodami sprendimų, politikai lankėsi mokyklose, kur galėti įsikurti ir Meno mokykla. Pirmadienį Savivaldybės mažojoje salėje vyko apskritojo stalo diskusija.

Apskritojo stalo diskusija Savivaldybės mažojoje salėje.

Išvažiuojamasis posėdis
Trečiadienį Teritorijų ir kaimo reikalų komitetas, vadovaujamas Dariaus Pundžiaus, išvažiuojamojo posėdžio metu aplankė Žibų pradinę, Pamario pagrindinės mokyklos pradinių klasių skyrių ir Martyno Jankaus pagrindinę mokyklą. Kartu su komiteto nariais miesto į mokyklas užsuko ir Savivaldybės švietimo skyriaus vedėja Birutė Tekorienė, Meno mokyklos tarybos pirmininkas Virgilijus Šveikauskas, Pamario pagrindinės mokyklos pradinių klasių skyriaus tėvų komiteto nariai.
Politikai aiškinosi, ar Meno mokykla galėtų persikelti į Žibų pradinės mokyklos trečią ir ketvirtą aukštus, kaip buvo numatyta prieš trejus metus. Su tokiu politikų sprendimų projektu jau tada nesutiko Meno mokyklos vadovė R. Gatelienė.
Žibų pradinės mokyklos trečiajame ir ketvirtajame aukštuose, pasak Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto pirmininko D. Pundžiaus, padaryta beveik 65 proc. reikalingų darbų. Likę apdailos darbai dar pareikalaus ir laiko, ir nemažų investicijų. Statybininkai dar nesutvarkė ir laiptinės, jungiančios trečią ir ketvirtą aukštus. Ne kartą buvo akcentuota, kad Meno mokyklai įkurdintai trečiame ir ketvirtame aukštuose reikalingas liftas, kuriuo būtų naudojamasi ne tik fortepijonams kelti. Lifto prireiktų kaskart išvykstant ir sugrįžtant iš koncertų, apžiūrų su muzikos instrumentais: pučiamaisiais, mušamaisiais, styginiais. Dabartinė laiptinė nešti dideliems ir sunkiems instrumentams yra per siaura. Žibų pradinėje mokykloje nėra salės, kuri ypač reikalinga Choreografijos ir Muzikos skyriams. Meno mokyklos Muzikos skyriuje buvusi salė taip pat neatitiko reikalavimų, todėl koncertai dažniau vykdavo kitose erdvėse negu mokykloje, o šokių meno mokomasi Vydūno gimnazijos salėje.
Direktoriai peikia savo patalpas
Pamario pagrindinės mokyklos direktorius Jonas Bendžius sako, kad pradinių klasių skyriuje mokosi 250 mokinių. Pavaduotoja ugdymui Danguolė Norkuvienė patikslino, kad tai yra 12 klasių komplektų. Pradinukus moko 18 pedagogų, yra užsienio kalbų, tikybos, dailės, logopedo, socialinio darbuotojo, kompiuterių klasės, biblioteka. Dailės klasei reikia vietos ne tik priemonėms, bet ir degimo krosniai. „Ši mokykla atrodytų kitaip, jei ne mūsų vaikų tėvai, kurie kasmet savo lėšomis atnaujina klases“, – kalbėjo D. Norkuvienė.
Komiteto nariai ir juos lydėjusieji buvo pakviesti į aktų salę, kur tuo metu vyko šokių pamoka. Apsilankiusieji įsitikino, kad prasta salės akustika. J. Bendžius pastebėjo, kad salės akustikai pagerinti prireiksią nemažų investicijų. Kita problema – medinės salės grindys, kurios šokėjų nuolat trypiamos ilgai nelaikytų. Mokykloje nuo pat pastato gyvavimo pradžios nėra keista elektros instaliacija, kai kur trupa lubos. Dailės skyriaus netenkintų tai, kad klasėse nėra įrengta praustuvių.
M. Jankaus pagrindinės mokyklos direktorius Audrius Astasevičius patikino, kad dabar mokykla „jaučiasi solidžiai“. Laikus, kai mokyklą lankė pradinukai ir mokėsi per 1200 mokinių, siūloma pamiršti, nes tada mokė dviem pamainomis. Pradinukai mokėsi per tris aukštus atskirame korpuse, turėjo 15 klasių, atskirą įėjimą į mokyklą.
Prasidėjus reorganizacijai, 1993 m. pradinukai buvo perkelti į greta mokyklos esantį buvusį mokyklos bendrabutį. Dar po metų mokykla pavadinta Žibų pradine.
Ir prieš 10 metų M. Jankaus pagrindinėje mokinių netrūko, mokėsi apie 900, tačiau dabar čia yra 485 mokiniai – iš viso 20 klasių. Mokykloje yra 55 kabinetai, kaip ir kitose mokyklose, daugelis pamokų vyksta klasę suskirsčius į grupes. Mokyklos vadovas patikino, kad laisvų klasių yra tik trys ar keturios, mokykla galėtų priimti tik 3 pradinukų klases ir taip užsiauginti būsimus penktokus. Tačiau mokyklos vadovas pastebėjo, kad pradinukai į sporto salę nepatektų, nes joje ir dabar pamokos vyksta kelioms klasėms, kurios dar skirstomos į grupes.
A. Astasevičius sakė abejojantis, ar sprendimas įkelti pradinukus, kurių artėjančiais mokslo metais mieste bus viena klase daugiau, būtų logiškas. Kad naujais mokslo metais į pirmas klases ateis viena klase daugiau pirmokų patvirtino ir Švietimo skyriaus vedėja Birutė Tekorienė.
Diskusija
Pirmadienį Šilutės r. savivaldybės mažojoje salėje vyko diskusija dėl meno mokyklos perkėlimo. Diskusiją sumanė opozicijos atstovas A. Jakas. Į diskusiją atvyko Meno mokyklos vadovai Rūta Gatelienė, Arnoldas Milukas, mokytojas ekspertas Gražvydas Raila, mokyklos bendruomenės tarybos narys Virgilijus Šveikauskas. Dalyvavo keli Savivaldybės tarybos nariai: V. Kainovaitis, A. Vanagas, J. Purlys, V. Povilionis, Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklos direktoriaus pavaduotojas Juozas Pleikys.
Savivaldybės vadovai stebėjosi apie tokią diskusiją nieko nežinoję. Jonas Jaunius patikino, kad nežinodamas apie diskusiją negalėjo pakviesti visų rajono Tarybos narių. Anot A. Jako, viskas įvykę spontaniškai. Praėjusį penktadienį keli Tarybos nariai apsilankę Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokykloje. Iš mokyklos vadovo Prano Avižinio sužinota, kad yra laisvi du pastatai: Lietuvininkų g. 11, kur buvo bendrabutis, ir greta esantis Lietuvininkų g. 13, kur mokėsi būsimieji statybininkai. Šias patalpas mokykla ruošia perduoti Savivaldybei ar Turto fondui.
A. Jakas pripažino, kad apžiūrėjus patalpas ir įvertinus, kad kiauros sienos, skylėtas stogas, sena elektros instaliacija, nėra santechnikos, šildymo sistemos, paaiškėjo, jog investicijų reikės. Kiekvienas remontas reikalauja lėšų, kuriomis Savivaldybė nedisponuoja.
„Esame dėkingi, kad vyksta diskusija. Tai puikus žingsnis į priekį. Meno mokykla 50 metų gyvavo blogomis sąlygomis. Trys meno sritys: choreografija, muzika, dailė, niekada negyveno po vienu stogu, norime būti kartu, viename pastate, turėti ne tik savo klases, bet ir koncertinę salę. Jei Savivaldybė rastų lėšų, šie pastatai labiausiai tiktų meno mokyklai. Vienas pastatas, priklausantis Turto fondui, puikiai tiktų administracijai įsikurti, instrumentams, rūbams sandėliuoti“, – sakė G. Raila.
Gal reikės atskirų rūmų?
Meno mokyklos bendruomenės tarybos narys V. Šveikauskas tikino, kad minimuose pastatuose pakankama kvadratūra, tačiau nėra salės. Ją galima būtų įrengti suremontavus stogą. Pasak V. Šveikausko, pastatai dabar tėra smetoninių laikų aureolė ir sienos. Taip pat patikino, kad valdžia nepuoselėtų minties Meno mokyklą iškelti į Žibų pradinės mokyklos pastatą. Ten sąlygos jų netenkinančios.
Vicemerui V. Pozingiui priminus, kad apsisprendimą keltis į Žibų pradinę priėmė pati Meno mokyklos bendruomenė, V. Šveikauskas su vicemero priminimu nesutiko.
Tarybos narys Alfonsas Vanagas pastebėjo, kad pinigų Savivaldybė niekada neturės per daug, tačiau tai nereiškia, kad nereikia sukti galvos. Garbės nedaro ir tai, kad aplinkiniuose rajonuose yra puikios sąlygos vaikams lankyti meno mokyklas. Tarybos narys Jonas Purlys pastebėjo, kad Šilutės meno mokykla gyvena 50 metų kaip prie Chruščiovo, o tai nedaro garbės nei Tarybos nariams, nei administracijai.
Vicemeras patikino, kad yra darbo grupė, stebėjosi, kodėl pusantrų metų buvo tylima dėl laisvų patalpų, kurias būtų galima pritaikyti Savivaldybės savarankiškoms funkcijoms vykdyti. Meno mokyklai priekaištavo dėl nuomonių kaitos, priminė, kad virš Žibų pradinės mokyklos valgyklos buvo numatyta statyti sporto salę, įrengti liftą. Sakė, kad darbo grupė jau yra sudaryta, yra žinoma, kad liftui įrengti trūksta 350 tūkstančių, dar lėšų reikės koncertų salei.
Minėtai darbo grupei vadovauja mero pavaduotojas V. Pozingis, pasiūlyta, kad joje turi būti ir meno mokyklos bendruomenės atstovų.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite