Nei sėjo, nei arė, bet turi kuo pasidžiaugti

Saugų bendruomenė „Saugų artuma“ susirinko į jaukius bendruomenės namus pasidžiaugti savo naujais bendruomenės nariais.

Naujieji bendruomenės nariai su „Saugų artumos“ vadovu.

Vieni iš pirmųjų bendruomenės „Saugų artuma“ narių pedagogai Irena ir Stanislovas Vaičiai neslepia džiaugsmo – jiems yra tekę mokyti beveik visus čia susirinkusius ar susirinkusiųjų vaikus. Sako, kad Saugų mokykla buvo ir yra tarsi kalvė Šilutės gimnazijoms, į kurias iškeliauja patys geriausi Saugų mokiniai. Mokytojai pakalbina bendruomenės narę auksarankę Ireną Jankauskienę, jos klausia, kaip sekasi medikės darbas Vilniuje jos dukrai Jurgitai. Buvusią mokinę prisimena geru žodžiu. Vardija kitų buvusių mokinių vardus, jų pasiekimus. Pedagogas Stanislovas Vaičys kaip apie buvusius mokinius, taip ir apie savo biteles kalba tuo pačiu švytinčiu veidu. Jo bičių šeimyna nemaža – 15 avilių. Kiekviename avilyje verda vis kitos bičių šeimos gyvenimas. Vienos – ramesnės, kitos gal kiek aršesnės, tačiau visos – darbininkės. Iš daugiametės patirties jis gerai žino, kada jam prie bičių geriau nesiartinti. Eina tik su gera nuotaika, biteles pašnekindamas. Stanislovas Vaičys į Saugų seniūniją atvyko iš gražių Eržvilko apylinkių. Ten begyvendamas ir susidomėjo bitininkavimu.
„Besimokydamas 10 klasėje pradėjau su bitėmis bendrauti: atsikeliu ir einu avilių žiūrėti, klausytis, kaip bitės savo namelyje dūzgia. Bitės daug ką pasako, tik reikia mokėti jas suprasti“, – pasakoja Stanislovas.
Norėdamas kuo daugiau sužinoti apie bites, krimto žinynus, tačiau ateitį vis dėlto nusprendė susieti su pedagogika. Studijų metai bėgo greitai, kaskart turėdamas laiko skubėdavo į namus, labiausiai magėdavo sužinoti, kaip besilaiko bitės. „Tėviškėje bitės buvo labai gražioje vietoje – prie upės, kur augo daug liepų. Bičių medus buvo geltonas, kvepėjo liepų žiedais…“ – nostalgiškai prisimena Stanislovas.
Savo gražiausius gyvenimo metus pašventęs mokiniams ir bitėms, Stanislovas Vaičys ir skaičiuodamas 76-uosius metus nelieka nuošalyje nuo bendruomenės gyvenimo.
Pradžia – prieš trejus metus
Saugų bendruomenė „Saugų artuma“ susibūrė 2011-ųjų pabaigoje. Bendruomenės kūrimo rūpesčiai tada teko Ruslanui Gaidajui. Jaunas žmogus padėjo pirmuosius bendruomenės pamatus: tvarkė dokumentus, darė visus kitus darbus, reikalingus bendruomenei registruoti. Jam išvykus dirbti svetur, įkurtos bendruomenės pirmininko vairą iš jo perėmė Vytautas Laurinavičius.
Išsiskiria veiklumu
Veikli bendruomenė per trejus metus yra įgyvendinusi ne vieną projektą. Jos iniciatyva parengtas ir įgyvendintas projektas – sutvarkytos prieigos prie paminklinių ženklų Tautos kančiai atminti. Už valstybės paramos kaimo bendruomenėms gautas lėšas „Saugų artuma“ sutvarkė gyvenvietės viešąsias erdves, su asociacijos „Lamatos žemė“ parama renovavo seniūnijai priklausiusios senosios pirtelės pastatą. Čia daug triūsė patys bendruomenės nariai. Dabar šis pastatas su įrengta sale, sutvarkyta virtuvėle, atnaujintu židiniu tarnauja bendruomenės reikmėms. Kitas bendruomenės įgyvendintas projektas – paminklas lietuvininkų kraštui. Bendruomenė pateikė paraišką asociacijai „Lamatos žemė“ ir gavo finansinę paramą projektui „Lietuvininkų šnekta: tarmės integravimas į šiandieninę visuomenę“.
Žodynui sudaryti ir išleisti buvo pasitelktos darbščiosios Šilutės rajono F. Bajoraičio viešosios bibliotekos bibliotekininkės. Žodynas skirtas lietuvininkų kraštui, jo istorija, kultūrine ir kalbine tapatybe besidominčiai plačiajai visuomenei. Naujasis žodynas registruoja lietuvininkų gyvenseną, papročius, tautosaką, šnektą populiariuose leidiniuose. Taip pat skelbia lietuvininkų tarmių žodžius ir bendrinės kalbos jų atitikmenis.
Praturtėjo
„Mes neapsiribojame vietove, esame atviri, linkę bendrauti. Nesvarbu, iš kokio kaimo žmogus – į savo gretas priimame visus norinčius. Koks šis ruduo, žemdirbys jau žino, o bendruomenė „Saugų artuma“, kuri nei sėjo, nei arė, nei pjovė, praturtėjo naujais bendruomenės nariais“.
Bendruomenės pirmininkas Vytautas Laurinavičius pagarsino, kad bendruomenės nariais panoro tapti net 11 naujų asmenų. Dauguma jų senokai pluša bendruomenės labui, taigi, beliko juos pasveikinti, oficialiai tapus bendruomenės nariais. Naujiesiems nariams įteikti pažymėjimai, kiekvienam jų skambėjo po muzikinį pageidavimą.
Bendruomenės dainorėlės
Dainų savo repertuare nestokoja bendruomenės moterų vokalinis ansamblis „Artuma“, kurį prieš trejus metus subūrė ir jam vadovauja Vida Gončarova. Dauguma ansamblio dainininkių – prekybininkės, dainą traukia ir bibliotekininkė Regina Juškienė. Kaip randa laiko?
„Noro yra – laiko visada randi“, – sakė ansamblietės Jūratė Lavrikovienė, Valentina Vaznienė, Lina Gaidajevienė. Su daina gyventi smagiau ir Laimai Rupšienei, Dangirai Šaulinskienei, Violetai Rožienienei. Repeticijos vyksta keliskart per savaitę, o jei reikia, susitinka ir šeštadieniais. Papildomų repeticijų prireikia ruošiantis atsakingiems koncertams. Nerimo būta, kai reikėjo dainuoti rajono vokalinių ansamblių apžiūroje. Papildomos repeticijos išėjo į naudą. Net pačios dainininkės nustebo, kai komisija nutarė ansambliui iškart suteikti B kategoriją.
„Į apžiūrą ir į koncertus važiuojame su palaikymo komanda – savo vyrais. Kai komisija paskelbė apžiūros rezultatus, manėm, kad mūsų vyrai nuneš Žemaičių Naumiesčio salės stogą…“ – pamena Vida Gončarova.
Ansamblio repertuare – per 30 dainų. Bendruomenės sueigoje daugelis jų ir nuskambėjo. Šampano taurės už naujus bendruomenės narius buvo pakeltos dainuojant „Giminių dainą“. Po smagios dainos bendruomenė vaišinosi, aptarinėjo ateities planus. Ant vaišių stalo puikavosi išradingų Kristinos Sirtautienės, Violetos Novikovienės ir kitų šeimininkių patiekalų. Bendruomenės nariai skanavo Virginijos Urbikienės gamintą silkės tortą, Rimo Laurinavičiaus išrūkytą triušį.
Uždegantį koncertą surengė į svečius atvykusi Žemaičių krašto etnokultūros centro kaimo kapela „Žaliakalnis“, vadovaujama Valerijono Krutikovo.

Laima PUTRIUVIENĖ

3 komentarai

  • Jurijus

    Ko reikia kaimo žmonėms ,o reikia labai nedaug pagarbos vienas kitam. Malonu matyti kad net senyvo amžiaus žmonės dalyvauja bendruomenės renginiuose .Sekmes ir toliau Jums garsinti kaimą ne tik dainomis bet ir prasmingais darbais.
    Ačiū už nuostabų renginį,gerbiami “Saugu Artuma”bendruomenės nariai.

  • Dovile

    Sauni kompanija – sekmes jums darbuose!!! 🙂

  • Giedre Andrianovaite-Georgiou

    Kaip smagu skaityti apie mano brangu kaima. Mano gerbiamus mokytojus ir aktyvia bendruomene. Saugiskai visada buvo pilni gyvenimo ir judrumo 😉 Daugiau nei 10 metu negyvenu Lietuveleje, bet mintimis ir sirdyje visada liksiu saugiske. Sekmes! Ir nuosirdziausi linkejimai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pokalbis telefonu vairuojant gali kainuoti vairuotojo pažymėjimą…

Dauguma vairuotojų nepaiso Kelių eismo taisyklių reikalavimo – draudimo naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant ir tokiais savo veiksmais kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems viešajame eisme dalyvaujantiems asmenims. Policijos pareigūnai visoje Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje, liepos mėnesį fiksavo 47 pažeidimus: Tauragėje – 24 pažeidimai; Šilalėje – 4 pažeidimai; Šilutėje – 18 pažeidimų; Pagėgiuose – 1 pažeidimas. Visiems vairuotojams surašyti protokolai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 3 d. Vairuojant naudojantis mobiliaisiais telefonais gresia

Nuspręsta tirti Daivos Žebelienės elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija paskelbė, kad liepos 21d.  pradėtas tyrimas dėl Šilutės rajono savivaldybės tarybos narės Daivos Žebelienės elgesio. Aiškinamasi, ar ji nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo ribojimo atstovauti. Pagal šį teisės aktą valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo neturi teisės atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesų institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba. Tyrimas pradėtas gauto pranešimo pagrindu. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija tirs aplinkybes, kai D. Žebelienė galbūt atstovavo UAB „Toluta” interesams 2019 m. ir 2020 m.

Universitetas senąsias kareivines pavers migrantų istorine kryžkele. Gyventojus prašo dalintis senais lagaminais

Rudenį Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto kūrybinė grupė (Raimonda Nabažaitė, Milda Kontrimė, Rima Čerapė) visuomenei ruošiasi pristatyti naują kultūrinį-edukacinį projektą „Migrantas“. Interaktyvios garso, muzikos, istorinio pasakojimo ekskursijos metu Klaipėdos senosios kareivinės (dabar – Klaipėdos universitetas) virs istorine migrantų vieta ir jų likimų kryžkele. „Migrante“ kiekvienam dalyviui bus siekiama suteikti naują tapatybę – Klaipėdoje apsigyvenusio ar laikinai priklydusio žmogaus dalia.   Nuo kareivinių statybos iki Klaipėdos universiteto studentiško šurmulio   Buvusios senosios kareivinės migrantų kryžkele pasirinktos neatsitiktinai. Siekiama,

Bibliotekininkai kurs stalo žaidimą

Lietuvos kultūros taryba skyrė finansavimą Tolygios kultūrinės raidos programai ir finansavo Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos projektą „Stalo žaidimas „Keliauk ir pažink Šilutę“ (projekto vadovė Sandra Jablonskienė) skirdama 3 690,00 Eur finansavimą. Įgyvendindami šį projektą bibliotekininkai kurs inovatyvią, išliekamąją vertę turintį stalo žaidimą, reprezentuojantį Šilutės kraštą. Šis žaidimas bus puiki edukacinė priemonė mokiniams, miestelėnams, kitose Lietuvos vietovėse gyvenantiems žaidėjams, norintiems pažinti ar iš naujo atrasti Šilutės miesto istorijos ir kultūros paveldą. Stalo žaidimas kvies suburti savo draugų kompaniją (komandą) ir

Taip pat skaitykite