Neaiškus susivienijimas su apeliacija į sąžinę

Madinga tapo Šilutės r. savivaldybėje rengti spaudos konferencijas. Pastarosios organizatoriai – Liberalų sąjūdžio, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos vadovai, Tarybos narys Edvardas Vitkauskas ir Liberalų sąjūdžio remiamas kandidatas į merus Jonas Jatautas. Kalbėta apie naujo aljanso steigimą, siekį teisiškai įvertinti anuliuotuosius rinkimus, senosios Tarybos nuodėmes.

Liberalų sąjūdžio Šilutės skyriaus pirmininkas Raimundas Ambrozaitis, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų Šilutės skyriaus pirmininkė Sandra Tamašauskienė, kandidatas į merus Jonas Jatautas, Tarybos narys Edvardas Vitkauskas surengė spaudos konferenciją, kurioje kalbėjo daug, bet nelabai aiškiai.

 

Spaudos konferencijos organizatorių kalbos skambėjo keistokai, nes jų pareiškimai skyrėsi nuo darbų ir ketinimų. Ką tik garsiai apie aljansą kalbėję Liberalų sąjūdžio atstovai neskubėjo pasirašyti po S. Tamašauskienės paviešintu pareiškimu dėl praėjusių rinkimų rezultatų teisinio įvertinimo ir sakė, kad dokumentą dar reikia… panagrinėti. Rinkimuose aljanso nariai dalyvaus savarankiškai, keldami savo kandidatus. Susivienyti politinėje kovoje jie planuoja tik antrajame rinkimų ture.
Liberalų sąjūdžio remiamas kandidatas į merus Jonas Jatautas sakė, kad išėjęs iš šios dabar jį palaikančios partijos „į pensiją“ ir viso renginio metu stengėsi išlaikyti tam tikrą atstumą nuo savo rėmėjų.
J. Jatautas perskaitė manifestą „Už laisvę ir demokratiją!“, kuriame teigiama, kad rinkimų rezultatų klastojimas ir siekis patekti į valdžią, kad būtų galima skirstyti lėšas, esąs iššūkis demokratijai, pasikėsinimas į laivę atvirai ir skaidriai spręsti visuomenės reikalus.
„Turime visą sąrašą statybinių objektų, kurie mums, mokesčių mokėtojams, kainavo aiškiai per brangiai, o nauda, kurią gavome, aiškiai neatitinka kainos, kurią sumokėjome. Reikia keisti susiformavusią sistemą Šilutės rajono savivaldoje, o sistema – tai žmonės. Tie, kurie deda parašus po sprendimais turi būti kontroliuojami Tarybos narių, o mes, rinkėjai, turime reikalauti ataskaitos iš savo išrinktųjų Taryboje. Kai kurie Tarybos nariai atvirai tyčiojasi iš rinkėjų, kelerius metus nepateikdami net formalių ataskaitų rinkėjams. Taryboje neabejotinai yra daug sąžiningų žmonių, bet klausimas lieka neatsakytas. Kodėl Tarybos narys neįtakoja neskaidrių sprendimų dėl viešųjų pirkimų, kodėl jis nekontroliuoja, kaip panaudojamos savivaldybės lėšos? Arba jis nežino, kaip tai daryti, arba jis to nedaro, nes tai yra naudinga. Bet kuriuo atveju – tai sąžinės klausimas ir rinkėjai turi spręsti, ar jie nori ar nebenori, kad politikų savivalė tęstųsi. Rajono politikoje reikia esminių pokyčių. Liberalų sąjūdis, kuris iškėlė mane kandidatu į rajono merus, į pakartotinius rinkimus eina kartu su nepartiniais, įvairių sričių specialistais, visuomenės atstovais, kurių rinkiminiame sąraše yra pusė “, – teigė Jonas Jatautas.
Po jo kalbėjęs Šilutės liberalų sąjūdžio vadas Raimundas Ambrozaitis priminė savo atleidimą, buvusio rinkimų komisijos pirmininko ir jį palaikiusiųjų partijų nuodėmes. Bendrapartietis Edvardas Vitkauskas, antrindamas vadui, kalbėjo apie neskaidrius konkursus, „baisų“ Pagėgių likimą ir nelaimes, kurių užsitrauksime, jei laimės partija Tvarka ir teisingumas su savo koalicija.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos Šilutės skyriaus vadovė Sandra Tamašauskienė pakvietė visus rinkimų dalyvius pasirašyti po pareiškimu, kuriame kreipiamasi į Vyriausiąją rinkimų komisiją, kad rinkimų leidinyje, rinkėjams platinamame kartu su rinkimų kortelėmis, būtų pateikta oficiali informacija, kokių partijų ar visuomeninių komitetų naudai ir kokiu mastu buvo daromi LR savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pažeidimai. „Suprasdami, kad Šilutės rajono savivaldybės rinkėjai nori ir turi žinoti, kurios partijos ar visuomeniniai komitetai politinių tikslų siekia neteisėtomis priemonėmis, mes, politinių partijų ir visuomeninių rinkimų komitetų, dalyvaujančių Šilutės rajono savivaldybės tarybos ir mero rinkimuose atstovai, kreipiamės į teisėsaugos institucijas prašydami kiek galima greičiau, bet ne vėliau kaip iki pakartotinių rinkimų dienos, užbaigti atliekamus ikiteisminius tyrimus dėl rinkimų pažeidimų ir pateikti duomenis apie tai, kurių partijų ar visuomeninių komitetų naudai nusikalstamai veikė asmenys, kuriems yra pareikšti įtarimai minėtuose tyrimuose“, – kalbėjo S. Tamašauskienė.
Spaudos konferencijos dalyviai, matyt, baimindamiesi, kad žodis „koalicija“ (pagal žodyną koalicija – politinė valstybių, partijų ar kitų visuomeninių grupių sąjunga bendriems tikslams) po politinių išdavysčių virtinės skamba nebesolidžiai, paskelbė, kad Liberalų sąjūdis ir Tėvynės sąjunga jungiasi į aljansą (tas pats žodynas teigia, kad aljansas – tai susivienijimas, santarvė). Ką tik iškepto aljanso nariai kvietė prisijungti ir kitas partijas bei judėjimus.

Vaidotas VILKAS

4 komentarai

  • Pesimistas

    Koks skirtumas, į kokius junginius jie jungsis – ta pati panelė ir ta pati suknelė. Turime vieną išeitį. Iš visų kandidatų sąrašų į rajono Tarybą reitinguoti tik nebuvus joje naujus žmones. Šitais pasitikėti negalima. Sąskaitų suvedinėjimas ir kerštavimas užgožia net menką norą rūpintis rajono žmonių ateitimi. Jie mato tik save.Analizuokime sąrašus ir rinkimės jau dabar tik tuos, kuriuos gerai pažįstame, kurie neįsivėlę į politines rietenas.

  • Joo

    Papilstymas iš tuščio į kiaurą. Nieko konkretaus nesiūloma apart kritikos.Tokio vandenėlio pilstymas nevertas mandato. Kritikuojami ne konkretūs blogi darbai, bet akivaizdu kad siekiama kompromituoti gerai dirbančius, atkeršyti jiems už pergalę panaikintuose rinkimuose, kurie panaikinti remiantis formaliais pagrindais. Savivaldybės lėšos naudojamos tik tarybos nariams leidus, tai apie kokią kontrolę čia Jatautas paisto? Būdamas meru jis darys lygiai tą patį o patirties tai neturi . Jam svarbiausia tarybos nario ataskaita už jo išleistas kapeikas. Argi dar 4 metus juokinsim Lietuvą su nekompetetingais merais? Vien šitų veikėjų skundų pagrindu panaikinti rinkimai kainavo keliasdešimt tūkstančių eurų. Dar norėjo galutinai paraližuoti tarybos darbą iki rinkimų. Atseit “taupūs”ir šventi.

  • Balsas

    Neieškokit sąžinės, gėdos – ten šito nerasit

  • Balsui

    Jie toliau grupuojasi ir telkiasi…kovoti prieš kitus. Tai kas bus, kai juos išrinksime? Jie ir vėl pyksis, keršys, keis valdžių komplektus vieną po kito, mokės išeitines šimtais tūkstančių iš biudžeto. Nėra sutarimo, nebus ir darbo bei rezultatų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Siūloma nustatyti 282 vilkų sumedžiojimo limitą ir jo neskirstyti rajonais

Aplinkos ministerija parengė įsakymo projektą dėl vilkų sumedžiojimo 2022-2023 m. limito ir kviečia visuomenę, suinteresuotas institucijas su juo susipažinti. Atsižvelgus į vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis, rūšies apsaugos poreikius ir moksliniais tyrimais apskaičiuotą vilkų šeimų skaičių, siūloma nustatyti 282 vilkų sumedžiojimo limitą. Siekiant, kad vilkai būtų medžiojami proporcingai jų natūraliai gausai, limito rekomenduojama neskirstyti rajonams. Vilko apsaugos planas įpareigoja nustatant sumedžiojimo limitą įvertinti besiveisiančių vilkų šeimų skaičių. Tyrimai rodo, kad Lietuvos teritorijoje gyvena ne mažiau kaip 87 vilkų šeimos. Vilko

Taip pat skaitykite