Ne vyšnia ir ne sakura, tačiau pavasarį apsipila baltų žiedų kekėmis. Kas?

Ar nė karto jums neiškilo klausimas, kas gi baltais žiedais apsipylęs boluoja pomiškyje artėjant plentu nuo Šilutės Pagėgių link? Man pasidarė smalsu. Gal todėl, kad gimiau ir augau miško vienkiemyje, tačiau Žemaitijos miškuose tokio augalo nebuvau pastebėjęs…

Tai kokie čia krūmai taip gausiai kas pavasarį apsipila baltais žiedais?

Petro Skutulo nuotr.

Paslaptingoji medlieva

Pasirodo, klausimas ne iš lengvųjų, mat tų augalų ne kiekvienoje pamiškėje ar krūmyne ir išvysi. Tuo labiau, kad augalas skirtinguose Lietuvos kraštuose ir kitaip vadinamas.

Surasti atsakymą padėjo aktyvi gamtos fotografė, Žemaitkiemio girininko Vaclovo Šiaudvyčio žmona Laima. Kai jai nusiunčiau augalo nuotrauką, netruko atskrieti atsakymas: „Vyras sako, kad panašu į pas mus vadinamas karentas, o tiksliau – tai medlieva…“

Laimos Šiaudvytienės nuotr.

Dar iš ponios Laimos išgirdau, kad šių augalų natūraliai ne visur auga. Gausiau jų esama apie Pagėgius, Plaškius. Galbūt šie augalai paplito iš Rytų Prūsijos parkų, mat jie yra atvežtiniai, miškininkų nelabai ir mėgstami… Tuo labiau, kad varpinė medlieva (Amelanchier spicata) 2016 m. aplinkos ministro įsakymu įrašyta į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą.

Apie pirmą kartą išgirstas medlievas pasiteiravau ir savo kraštiečio, miškininkystės technikumą baigusio Audriaus Šikšniaus. Pasirodo, jam šie krūmai (kartais susiformuoja ir nemenki pavieniai medžiai) labiau žinomi kitu pavadinimu – amelianka, ameliankis. „Kai per paskaitas nueidavome į Girionių parką, dendrologė pykdavo, kad iš įvairių Lietuvos vietovių suvažiavę studentai ameliankį vadindavo karinta…“

Tiesa, praėjus gal 10 metų, senuose dendrologijos vadovėliuose ameliankiu vadintas augalas pervadintas medlieva. Nežiūrint to, kai kas šiuos dekoratyvius krūmus tebevadina ir karintu, ir ameliankiu, tik, va, lucės pavadinimas šiuose kraštuose visai negirdėtas.

Iš Vikipedijos:

 

Medlieva (Amelanchier) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos obelinių (Maloideae) pošeimio augalų gentis.

Prancūziškai amelanche reiškia saldus kaip medus (augalo vaisiai saldūs).

 

Lietuvoje medlieva dar žinoma kaip karintas, ameliankis, lucė.

 

Augalas iš Šiaurės Amerikos

Vilniaus universiteto botanikos sodo interneto svetainėje skelbiama, kad Botanikos parko dendrologijos skyriaus kolekcijoje auginamos 9 rūšių medlievos ir 5 jų varietetai (kuratorės G. Jurkevičienė ir V. Guseva).

Medlievos šioje interneto svetainėje apibūdinamos taip: lapus metantis aukštas siauras krūmas arba medis iki 10 m aukščio, daugiakamienis. Jauni ūgliai švelniai plaukuoti, žievė lygi, pilkai ruda. Laja netaisyklingai rutuliška.
Lapai elipsiški, viršūnė smaila, 4,5 – 8,5 cm ilgio, nuo 2 iki 5 cm pločio, dantytu pakraščiu; lapo pamatas apvalus arba nežymiai širdiškas. Balti kvapūs žiedai po 6-10 skleidžiasi kekėmis, žydi balandžio antroje pusėje – gegužės mėn.

Svetainėje Manoukis.lt pastebima, kad erškėtinių šeimai priklausančios medlievos (Amelanchier) dėl skanių, vertingų vaisių nuo seno augintos Lietuvoje mėgėjų sodeliuose ir vadintos korintais ar ameliankiais. Uogų skonis primena vaivorus ar šilauoges, tačiau, palyginti su šilauogėmis, medlievos visiškai nereiklios dirvai (nereikalauja rūgštaus substrato), ištvermingos žiemą, gali ištverti net -40 °C šaltį, pavasarį pakenčia apie -7 °C šalnas, atsparios ligoms ir kenkėjams.
AgroZinios.lt skelbia, kad medlieva Lietuvoje yra gerokai primirštas ir nuvertintas augalas. Šiaurės Amerikoje, iš kur medlieva kilusi, ji yra populiari ir auginama pramoniniu būdu. Nereikli dirvai, atspari šalčiams ir prastoms sąlygoms, greitai auga, užaugina daug ir skanių uogų, tad augalas ir pas mus galėtų tapti pramoniniu ar bent jau labiau populiariu sodo augalu.

Brandina skanias uogas

Dar skelbiama, jog medlievų vaisiai – melsvai juodos, sultingos, saldžios, ovališkos uogos, kurios sunoksta liepos mėnesį. Jos tinka valgyti, naudojamos kulinarijoje.

Tiesa, svarbu medlievų uogų nesupainioti su miške augančių šaltekšnių uogomis. Jos nuodingos, jų paskanavus gali pradėti pykinti, paleisti vidurius. Šaltekšnio uogos minimos tarp nuodingiausių Lietuvoje randamų uogų. Tuo tarpu ragavusieji medlievų uogų tikina, jog šios mažos, bet labai gardžios, primenančios vaivorų skonį.
Lietuvoje įvairių rūšių medlievos auginamos soduose, skveruose, parkuose. Ištisa šių augalų juosta skiria Šilutės ligoninės teritoriją palei kelią Šilutės stadiono link. Anot A. Šikšniaus, šių krūmų ir net didelių medžių gausu Juknaičiuose. Nepatogumas, kad prisikirtus skanių šio augalo nuogų pamėlynuoja ir lūpos, ir dantys…

Užtat augalo lapai, žievė, o ypač vaisiai turi vaistinių savybių. Uogų sultimis gydomi virškinimo sutrikimai, skalaujama ryklė peršalus ar pasitaikius dantenų uždegimui.

Parengė Petras Skutulas 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pagėgiams gresia tiesioginis valdymas. Ministrė A. Bilotaitė ragina Pagėgių savivaldybę ieškoti politinio kompromiso

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, nuotoliniu būdu susitikusi su Pagėgių savivaldybės meru, valdančiosios daugumos ir opozicijos atstovais bei Vyriausybės atstovu, paragino kuo greičiau paskirti administracijos direktorių, kad būtų išvengta tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje. Ministrės A. Bilotaitės teigimu, politikai turi elgtis atsakingai rinkėjams ir susitarti dėl Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus paskyrimo. „Tarybai trūksta gebėjimo…“ „Matome, kad Pagėgių savivaldybės tarybos veiklai trūksta gebėjimo per įstatyme nustatytą terminą priimti būtinus sprendimus ir paskirti administracijos direktorių. Susidariusi situacija pažeidžia ir vietos bendruomenės, ir valstybės

Birželio 29-ąją – Petrinės ir Povilinės

Petrinės ir Povilinės – viena iš plačiai minimų ir gerbiamų apaštalų šventųjų Petro ir Povilo šventė, kasmet švenčiama birželio 29 d. Šv. Petras laikomas Dangaus karalystės raktininku. Simbolinę jo vardo prasmę (gr. petros – uola) atskleidžia jo mokytojo Jėzaus žodžiai, kad Petras būsiantis uola, ant kurios jis pastatysiąs savo bažnyčią. Petro svarbą pabrėžia ir kitas Jėzaus posakis: „Aš tau duosiu raktus nuo dangaus karalystės; kas bus sujungta ant žemės, bus sujungta danguje“. Poroje su šv. Petru šv. Povilas (dar pavadinamas

Nacionalinis šienpjovių čempionatas sugrįžta: šienpjoviai į Rupkalvių kaimą rinksis rugpjūčio 6 dieną

Nacionalinis šienpjovių čempionatas kviečia visus, šienaujančius dalgiais, rungtis dėl metų šienpjovio ir metų šienpjovės titulų. Entuziastai, puoselėjantys šį seną amatą, vienintelėms metuose varžytuvėms rinksis rugpjūčio 6 dieną. Antrą kartą vyksiančio čempionato vieta išlieka ta pati: Nemuno deltos pievos, esančios Rupkalvių kaime, Šilutės rajone. Čempionatas vyks meldinės nendrinukės perimvietėse „Šis šiuolaikiniam žmogui egzotiškas renginys neatsitiktinai vyksta Nemuno deltoje. Viena vertus, Nemuno deltos ir Pamario kraštas garsus savita pievininkų kultūra, garsinusia Mažąją Lietuvą ruošiant šieną kaip strateginės reikšmės kurą. Pavyzdžiui, paštas ir

Iš Žemaitijos dvarų kolekcijų

Vilniaus paveikslų galerijoje birželio 30 d., ketvirtadienį, 17 val. atidaroma paroda iš Žemaitijos dvarų kolekcijų. Minima ir Švėkšna.   Iš Žemaičių muziejaus „Alka“ Ši paroda – pirmasis Žemaičių muziejuje „Alka“ saugomų Žemaitijos dvarų kolekcijų pristatymas Lietuvos sostinėje. Kūriniai parodoje eksponuojami pagal dvarus ir savininkus, kuriems kadaise priklausė. Tai eksponatai iš Oginskių, Pliaterių, Šuazelių-Gufjė, Gorskių bei kitų Žemaitijos didikų ir bajorų dvarų. Ekspoziciją papildo įdomesnių kūrinių komentarai, jų restauravimo ir tyrimų medžiaga, į laikus, kai šios vertybės puošė senųjų dvarų interjerus,

Taip pat skaitykite