„Ne todėl dainuoju, kad dainuot išmokau, o todėl, kad širdžiai norisi dainos“

Po koncerto su vadove Regina Jokubaityte ir akompaniatore Nijole Bučiene.

Penktadienį Šilutės kultūros ir pramogų centre buvo pristatyta pirmoji Šilutės Kultūros ir pramogų centro mišraus vokalinio ansamblio „Mingė“ kompaktinė (CD) plokštelė „Ne todėl dainuoju, kad dainuot išmokau, o todėl, kad širdžiai norisi dainos“.

a proga susirinko gausus būrys šilutiškių, ansamblio gerbėjų, artimųjų. Koncerte dalyvavo rajono vokaliniai ansambliai „Vaivora“ ir „Vėjūnė“, kolektyvą sveikino ir Šilutės r.  savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio padėkas įteikė Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė, Kultūros ir pramogų centro direktorė Jūratė Pancerova.

„Mingės“ ansamblio vadovė Regina Jokubaitytė pasidžiaugė, kad į koncertą atėjo nemenkas būrys šilutiškių. Pasidžiaugė, kad koncerte dainuoja svečiai – vokalinis ansamblis „Vaivora“ (vad. Gražina Liaudanskienė) ir „Vėjūnė“ (vad. Jūratė Šukienė). Skambėjo senos ir naujos ansamblio atliekamos dainos, programą paįvairino lietuvių poetų posmai. Ansamblio vadovė džiaugiasi, kad keturiasdešimt pirmus metus gyvuojančiame ansamblyje nemažai senbuvių, o vienas kolektyvo narys dainuoja nuo pat pirmos repeticijų dienos. Apibūdindama ansamblio dainininkus, vadovė kiekvienam rado gerą žodį, mat labai gerai pažįsta kiekvieną kolektyvo narį.

Pradžia

„Mingės“ ansamblio ištakos – 1977-ieji, kai prie šokių ir dainų ansamblio „Rezginėlė“ susibūrė vokalinė grupė. Pirmieji vokalinės grupės vadovai buvo V. Židonienė, M. Ulkštinaitė, T. Balčytis, G. Liaudanskienė.

Nuo 1987 m. ansambliui vadovauja R. Jokubaitytė. Iki pat 2001 metų trys „Rezginėlės“ grupės (šokių – vadovė R. Puodžiuvienė, instrumentinė – vadovas B. Bučius ir vokalinė – vadovė R. Jokubaitytė) buvo darnus ir kūrybingas, rajoną ir Lietuvą reprezentuojantis kolektyvas. 2001 metais ansambliui iširus, liko vokalinė grupė, kuri 2003 metais pasivadino „Minge“.

„Mingės“ repertuaras įvairus ir gausus: pasaulietinė ir sakralinė lietuvių ir užsienio autorių vokalinė muzika bei išplėtotos liaudies dainos. Kolektyvas daug koncertuoja, vertinamas kaip vienas iš geriausių Šilutės rajono vokalinių ansamblių.

Koncertavo svečiai

Daug plojimų sulaukė koncerto svečiai, vokaliniai ansambliai „Vaivora“ ir „Vėjūnė“. Kolektyvai atliko po dvi dainas, „Mingei“ pirmosios kompaktinės plokštelės išleidimo proga linkėjo, kad jų būtų dar ne viena. Juknaičių  „Vėjūnės“ dainininkės padainavo nuotaikingą dainą, specialiai sukurtą kompaktinės plokštelės atsiradimo proga.

Sveikinimai ir padėkos

Ansamblio vadovė Regina Jokubaitytė po koncerto.

Pirmiausia padėkos žodį tarė R. Jokubaitytė. Dėkodama savo kolektyvo nariams, kiekvienam įteikė po rožės žiedą ir kompaktinę plokštelę. Prie jos išleidimo prisidėjo  kolektyvo nariai, dalį lėšų skyrė rajono savivaldybė.

Į improvizuotą sceną buvo pakviesti: kolektyvo akompaniatorė Nijolė Bučienė, ilgametis ansamblio narys Liudvikas Zėčius (ansamblyje dainuoja nuo įkūrimo) ir buvusi ilgametė „Rezginėlės“ šokių grupės vadovė Regina Puodžiuvienė. Jiems buvo pasakyta daug gražių padėkos žodžių, palinkėta sveikatos, padovanota po kompaktinę plokštelę, gėlių.

Savo vadovę R. Jokubaitytę sveikino kolektyvo nariai,  papuošę ją lauko žiedų vainiku, „Verdainės“ folkloro ansamblio, kuriam taip pat vadovauja R.Jokubaitytė, atstovai. Sveikino Šilutės mišraus choro „Heidė“ vadovas Valteris  Matulis.

Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė, kultūros ir pramogų centro direktorė Jūratė Pancerova įteikė padėkos raštus vadovei Reginai Jokubaitytei ir kolektyvo nariams, ilgiausiai dainuojantiems ansamblyje.

Nuskambėjo ne viena daina, kurias kartu atliko visų ansamblių dainininkai. „Mingės“ ansambliečiai su gėlėmis ir padėkos raštais sustojo bendrai nuotraukai. O vakare feisbuko paskyroje išvydome komentarą: „Žaviuosi šiuo ansambliu jau seniai. Ir ne vien dėl to, kad jame daug metų dainuoja brolis Antanas, bet ir dėl to, kad profesionalus, darnus kolektyvas ir didžiulės pagarbos nusipelniusi vadovė. Ačiū Jums už malonias valandas, praleistas jūsų koncertuose. Nuoširdžiausi sveikinimai, išleidus, kaip įvardijote, savo „pirmąjį vaiką“.

Birutė Morkevičienė

Į koncertą atėjo gausus būrys žiūrovų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šiandien pradėjo kirsti Šilutės medžius

Pirmadienį UAB „Šilutės komunalininkas“ pradėjo kirsti abipus centrinės Lietuvininkų gatvės ekspertų pažymėtus apdžiūvusius, ligotus kirstinus medžius. Pasak komunalininkų bendrovės direktoriaus Audriaus Benkunsko, bus nukirstas 121 medis, kuriuos nurodė ekspertė iš Aleksandro Stulginskio universiteto doc. Dr. Lina Straigytė. „Dirba viena brigada. Darbai nebus forsuojami, kad nesitrikdytų eismas centrine Šilutės gatve. Užtruksime gal mėnesį laiko“,  – „Pamariui“ telefonu sakė UAB „Šilutės komunalininkas“ direktorius Audrius Benkunskas. Medžius bus pradėta atsodinti spalio pabaigoje. Tai darys UAB „Klaipėdos želdiniai“. Nukirstų Šilutės medžių mediena vežama į

Susitikimą su Lietuvos žmonėmis popiežius Pranciškus baigė lietuviškai linkėdamas skanių pietų

Kaunas, rugsėjo 23 d. (ELTA). Susitikimą su Lietuvos gyventojais ir atvykusiais į popiežiaus aukojamas sekmadienines Mišias Šventasis Tėvas baigė lietuviškai: „Skanių pietų!” Sekmadienį Kaunas tapo pasaulio Katalikų bažnyčios centru, nes Kristaus vietininku vadinamas popiežius buvo šiame mieste. Popiežiaus aukojamose šv. Mišiose Santakoje dalyvavo per 90 000 žmonių, jas aukojo per 800 kunigų, giedojo 260 choristų. Šv. Mišias Kauno Santakoje koncelebravo vietos vyskupas Lionginas Virbalas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, daugiau kaip 30 vyskupų iš Lietuvos ir užsienio ir

Popiežius Pranciškus: ši tauta turi tvirtą sielą

Kreipdamasis į susirinkusius žmones Daukanto aikštėje, Vilniuje, popiežius Pranciškus sakė, kad nepriklausomybės šimtmetis – proga prisiminti išbandymus ir kančias bei rasti sprendimus šiandienos iššūkiams. „Kiekvienai kartai tenka įsisąmoninti praeities sunkumus bei pasiekimus ir dabartyje pagerbti savo protėvių atminimą. Nežinome, kas bus rytoj, tačiau žinome, kad kiekviena karta privalo puoselėti ją subrandinusią sielą, padėjusią kiekvieną akistatą su skausmu ir neteisybe paversti galimybe“, – sakė Šventasis Tėvas. Jis pabrėžė, kad semdamiesi stiprybės iš praeities lietuviai iš naujo atranda šaknis, dėl kurių esame