„Ne todėl dainuoju, kad dainuot išmokau, o todėl, kad širdžiai norisi dainos“

Po koncerto su vadove Regina Jokubaityte ir akompaniatore Nijole Bučiene.

Penktadienį Šilutės kultūros ir pramogų centre buvo pristatyta pirmoji Šilutės Kultūros ir pramogų centro mišraus vokalinio ansamblio „Mingė“ kompaktinė (CD) plokštelė „Ne todėl dainuoju, kad dainuot išmokau, o todėl, kad širdžiai norisi dainos“.

a proga susirinko gausus būrys šilutiškių, ansamblio gerbėjų, artimųjų. Koncerte dalyvavo rajono vokaliniai ansambliai „Vaivora“ ir „Vėjūnė“, kolektyvą sveikino ir Šilutės r.  savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio padėkas įteikė Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė, Kultūros ir pramogų centro direktorė Jūratė Pancerova.

„Mingės“ ansamblio vadovė Regina Jokubaitytė pasidžiaugė, kad į koncertą atėjo nemenkas būrys šilutiškių. Pasidžiaugė, kad koncerte dainuoja svečiai – vokalinis ansamblis „Vaivora“ (vad. Gražina Liaudanskienė) ir „Vėjūnė“ (vad. Jūratė Šukienė). Skambėjo senos ir naujos ansamblio atliekamos dainos, programą paįvairino lietuvių poetų posmai. Ansamblio vadovė džiaugiasi, kad keturiasdešimt pirmus metus gyvuojančiame ansamblyje nemažai senbuvių, o vienas kolektyvo narys dainuoja nuo pat pirmos repeticijų dienos. Apibūdindama ansamblio dainininkus, vadovė kiekvienam rado gerą žodį, mat labai gerai pažįsta kiekvieną kolektyvo narį.

Pradžia

„Mingės“ ansamblio ištakos – 1977-ieji, kai prie šokių ir dainų ansamblio „Rezginėlė“ susibūrė vokalinė grupė. Pirmieji vokalinės grupės vadovai buvo V. Židonienė, M. Ulkštinaitė, T. Balčytis, G. Liaudanskienė.

Nuo 1987 m. ansambliui vadovauja R. Jokubaitytė. Iki pat 2001 metų trys „Rezginėlės“ grupės (šokių – vadovė R. Puodžiuvienė, instrumentinė – vadovas B. Bučius ir vokalinė – vadovė R. Jokubaitytė) buvo darnus ir kūrybingas, rajoną ir Lietuvą reprezentuojantis kolektyvas. 2001 metais ansambliui iširus, liko vokalinė grupė, kuri 2003 metais pasivadino „Minge“.

„Mingės“ repertuaras įvairus ir gausus: pasaulietinė ir sakralinė lietuvių ir užsienio autorių vokalinė muzika bei išplėtotos liaudies dainos. Kolektyvas daug koncertuoja, vertinamas kaip vienas iš geriausių Šilutės rajono vokalinių ansamblių.

Koncertavo svečiai

Daug plojimų sulaukė koncerto svečiai, vokaliniai ansambliai „Vaivora“ ir „Vėjūnė“. Kolektyvai atliko po dvi dainas, „Mingei“ pirmosios kompaktinės plokštelės išleidimo proga linkėjo, kad jų būtų dar ne viena. Juknaičių  „Vėjūnės“ dainininkės padainavo nuotaikingą dainą, specialiai sukurtą kompaktinės plokštelės atsiradimo proga.

Sveikinimai ir padėkos

Ansamblio vadovė Regina Jokubaitytė po koncerto.

Pirmiausia padėkos žodį tarė R. Jokubaitytė. Dėkodama savo kolektyvo nariams, kiekvienam įteikė po rožės žiedą ir kompaktinę plokštelę. Prie jos išleidimo prisidėjo  kolektyvo nariai, dalį lėšų skyrė rajono savivaldybė.

Į improvizuotą sceną buvo pakviesti: kolektyvo akompaniatorė Nijolė Bučienė, ilgametis ansamblio narys Liudvikas Zėčius (ansamblyje dainuoja nuo įkūrimo) ir buvusi ilgametė „Rezginėlės“ šokių grupės vadovė Regina Puodžiuvienė. Jiems buvo pasakyta daug gražių padėkos žodžių, palinkėta sveikatos, padovanota po kompaktinę plokštelę, gėlių.

Savo vadovę R. Jokubaitytę sveikino kolektyvo nariai,  papuošę ją lauko žiedų vainiku, „Verdainės“ folkloro ansamblio, kuriam taip pat vadovauja R.Jokubaitytė, atstovai. Sveikino Šilutės mišraus choro „Heidė“ vadovas Valteris  Matulis.

Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė, kultūros ir pramogų centro direktorė Jūratė Pancerova įteikė padėkos raštus vadovei Reginai Jokubaitytei ir kolektyvo nariams, ilgiausiai dainuojantiems ansamblyje.

Nuskambėjo ne viena daina, kurias kartu atliko visų ansamblių dainininkai. „Mingės“ ansambliečiai su gėlėmis ir padėkos raštais sustojo bendrai nuotraukai. O vakare feisbuko paskyroje išvydome komentarą: „Žaviuosi šiuo ansambliu jau seniai. Ir ne vien dėl to, kad jame daug metų dainuoja brolis Antanas, bet ir dėl to, kad profesionalus, darnus kolektyvas ir didžiulės pagarbos nusipelniusi vadovė. Ačiū Jums už malonias valandas, praleistas jūsų koncertuose. Nuoširdžiausi sveikinimai, išleidus, kaip įvardijote, savo „pirmąjį vaiką“.

Birutė Morkevičienė

Į koncertą atėjo gausus būrys žiūrovų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Patarimai kaip elgtis karštą ir saulėtą dieną

Karštą  ir saulėtą dieną Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja: Stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Dažniau gerti skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Einant į lauką, užsidėti galvos apdangalą ir dėvėti saulės akinius su UVA ir UVB filtru. Dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius. Naudokite apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF

Kintų muzikos festivalyje skambės garsų dramos ir skleisis erdvi muzikos panorama

Liepos 17-19 d. Kintų muzikos festivalis kviečia į tris muzikos įvairovę patirti siūlančius koncertus, kuriais festivalio klausytojus džiugins ryškūs ir kiekvienas savaip charizmatiški lietuvių atlikėjai – Daumantas Kirilauskas (fortepijonas), Martynas Švėgžda von Bekkeris (smuikas, Vokietija), Mindaugas Bačkus (violončelė) ir Klaipėdos kamerinis orkestras. „D. Kirilauskas, ko gero, priskirtinas prie tų atlikėjų, kuriam žymiai vertingesnė ne žaidybinė, azartinė laikysena, kaitinanti publiką smagiais efektais <…>, bet gili, išgyventa rimtis, artisto priedermėms būdingas sugebėjimas koncerte sukurti garsų dramos atmosferą“, – taip apie atlikėją atsiliepia

Padėka

Brangūs bičiuliai, „Germanikos“ kolektyvo vardu palugniai dėkavojame visiems šišioniškiams, padėjusiems mums į pirmąją kelionę mariomis išleisti mūsų rankomis kurtą kurėną! Ištisus amžius lietuvininkų ir kopininkų kurėnai raižė Kuršių marias – mūsų protėviams tai buvo ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir laisvės, o vėliau – pagarbaus santykio su gamta arba, kaip šiandien sakytume, – ekologijos, simbolis. Prieš 75 metus, daugeliui lietuvininkų pasitraukus iš gimtųjų žemių, kurėnų žėgliai, atrodė, amžiams dingo iš marių, palikdami jų horizontą tuščią ir bedvasį. Vis dėlto daugybės

Prancūzijos futbolininkai antrą kartą tapo pasaulio čempionais (atnaujinta)

(AFP-ELTA). Visa Prancūzija – džiaugsmo svaigulyje: milijonai žmonių sekmadienį iki vėlumos šventė nacionalinės rinktinės triumfą pasaulio futbolo čempionate Rusijoje. Po pergalės rezultatu 4:2 prieš Kroatiją Paryžius ir kiti miestai virto mėlynai baltai raudonų vėliavų jūra. Vis dėl to kai kuriuose miestuose neišvengta riaušių ir nelaimingų atsitikimų.  Didžiausia džiaugsmo šventė Paryžiuje vyko fanų zonoje prie Eifelio bokšto ir garsiajame Eliziejaus laukų bulvare, kur suplūdo 90 000 žmonių. Dievo Motinos katedroje „Equipe Tricolore“ garbei aidėjo varpai. Prezidentas Emmanuelis Macronas euforiškai palaikė komandą