Naujų įspūdžių sėmėmės Padujoje ir Veronoje

Kelionių reportažai


Puiki vakarienė, pasivaikščiojimas Lido di Jesolo kurorto pajūriu ir puikus miegas – ir štai mes vėl pasiruošę keliauti. Šį kartą vykome į Paduvą ir Veroną – legendinių įsimylėjėlių Romeo ir Džiuljetos miestą. Puikus oras ir gražūs pro šalį slenkantys vaizdai su neįprastais peizažais žadėjo gausybę įspūdžių.

Įspūdingą Prato della Valle aikštę Padujoje supa 78 statulos.

Istorinis Italijos centras
Italai apie savo miestą Padują, vieną didžiausių istorinių Italijos centrų, sako, kad čia „pieva – be žolės, šventasis – be vardo, o kavinės – be durų“. Šiame mieste pėsčiomis aplankėme įspūdingą Prato della Valle aikštę, kurią supa 78 statulos, vaizduojančios įžymiausius padujiečius, tarp jų ir Steponas Batoras bei Jonas III Sobieskis. Religinis Padujos centras – Piazza del Santo aikštė, kurios centre puikuojasi Šv. Antano bazilika (XIII a.). Didinga šventovė ir vienuolynas, garsėjantis įspūdingais bizantiškais kupolais. Čia palaidotas vienas populiariausių Italijos šventųjų, Pranciškaus Asyžiečio mokinys Antanas Padujietis. Iki šiol tikintieji meldžiasi prie jo antkapio ir tikisi stebuklo.
Kita įžymybė – Capella degli Scrovegni. Šią koplyčią 1303 m. pastatė sūnus, vildamasis savo tėvą, buvusį palūkininką, apsaugoti nuo amžino Dievo ir žmonių pasmerkimo. Ne veltui Dantė jį minėjo „Dieviškojoje komedijoje“, rašydamas apie pragarą. Koplyčia nuo grindų iki lubų ištapyta Džoto (Giotto) freskomis.
Nepakartojamą įspūdį paliko Palazzo della Regione viduramžių rotušė. Padujos universitetas – vienas seniausių Europoje – įkurtas 1222. Smagu buvo pasivaikščioti universiteto, kuriame kelias dešimtis metų dirbo garsusis Galeo Galilėjus, kiemeliuose.
Verona – svajonių miestas
Antroje dienos pusėje vykome į romantiškiausią šiaurinės Italijos miestą Veroną. Tai Romeo ir Džuljetos miestas, meilės piligrimų meka. Nepaprastai žavius Veronos senamiestis: siauros tiesios gatvės, viduramžiais susiformavusios aikštės, puoštos kolonomis ir fontanais. Ir be atvangos zujantys prabangūs automobiliai, kurių tenka saugotis ir turistams. Pasivaikščiojome miesto centre, užsukome į spalvingąją turgaus aikštę, Sinjorijos aikštę su elegantiška Dantės statula, aplankėme impozantiškais raižiniais išpuoštą Katedrą. Dar viena miesto įžymybė – Romos koliziejui dydžiu nedaug tenusileidžiantis Arenos amfiteatras (I a.), talpinantis 25 000 žiūrovų. Vasarą čia rengiami koncertai, operos, festivaliai.

Dantės statula Veronoje.

Senamiesčio gatvelėmis nukeliavome iki Džuljetos namo, pasižvalgėme į Džiuljetos (svajonių) balkonėlį, fotografavomės. Mums lankantis Džiuljetos namų kiemelyje, jis jau buvo pilnas žmonių, tad ne visiems pavyko norus sugalvoti prie Džuljetos skulptūros. Ir čia buvo daug vaikų grupių.

Kelionė atgal į viešbutį neprailgo besigrožint už lango pralekiančiais vaizdais ir dalijantis įspūdžiais. Rytojaus dieną laukė kelionė prie didžiausio Italijos Gardos ežero.
Birutė Morkevičienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prieš 93 metus – Didysis potvynis Kaune ir Vilniuje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nuolat skelbia ne tik orų prognozes, apžvalgas, bet ir primena įdomių istorijų. Šilutės krašte potvynis – nebe naujiena, bet prieš 93 metus vanduo sėmė ir Kauną, Vilnių. Meteo.lt primena, kad prieš 93 metus, 1931 m. balandžio viduryje, Kaune, kaip ir Vilniuje, vyko didelis potvynis.  Nors jį prognozavo VDU profesorius hidrologas Steponas Kolupaila, tačiau potvyniui nebuvo pasiruošta. Potvynis prasidėjo dar 1931 m. balandžio 13 d. vakarą, ledams pajudėjus, vanduo ėmė kilti, o labiausiai jis kilo balandžio 14-osios naktį.

Nauja virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“

LIMIS svetainėje paskelbta LEM virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“. Lietuvos etnografijos muziejaus religinių knygų rinkinyje saugomos lietuvininkų, evangelikų liuteronų religinės knygos, atspausdintos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuvių kalba, gotišku šriftu įvairiose Mažosios Lietuvos ir kitose Vokietijos imperijos spaustuvėse. Tai – Biblijos, giesmynai, Mišių knygos, maldaknygės. Muziejininkai šias knygas įgijo iš vietinių gyventojų Šilutės, Klaipėdos rajonų apylinkėse, taip pat pirko iš kolekcionierių. Lietuvininkų religinių knygų rinkinys Lietuvos etnografijos muziejuje atskleidžia, kad Mažojoje Lietuvoje labiausiai paplito surinkimų

Kovas pasaulyje ir Europoje – šiltesnis nei įprasta

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba apžvelgia kovo mėnesio orus pasaulyje ir Europoje. 2024 m. kovo mėn. vidutinė oro temperatūra (14,14 °C) pasaulyje buvo 0,73 laipsnio aukštesnė už 1991-2020 m. vidurkį (arba net 1,68 laipsnio aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu). Kovas buvo pats šilčiausias per visą tokių stebėjimų istoriją (tai jau dešimtas toks mėnuo iš eilės). Iki 2024 metų šilčiausiu laikytas 2016 m. kovas (+0,63° anomalija). Didele dalimi šilumos rekordą nulėmė anomaliai šilta tropinio Atlanto vandenyno dalis bei El Niño reiškinys Ramiajame vandenyne, tačiau

Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę

Meteo.lt skelbia praėjusio sekmadienio-pirmadienio, balandžio 14-15 d., maksimalaus vėjo greičio per sekundę duomenis, kurie buvo užfiksuoti dešimties metrų aukštyje. Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę. Nuo sekmadienio dienos iki pirmadienio ryto stipriausi vėjo gūsiai buvo registruoti: Klaipėdos uoste – iki 23 m/s; Šilutėje – iki 23 m/s; Šventojoje, Ventės rage ir Laukuvoje – iki 22 m/s; Klaipėdos meteorologijos stotyje (24 m aukštyje) – iki 22 m/s. Primename vėjo apibrėžimus: pavojingas vėjas ≥15 m/s (≥54 km/h); stichinis vėjas ≥28

Taip pat skaitykite