Nauji mokslo metai – seni skauduliai: paauglių patyčios Lietuvoje nesiliauja

Prasidėjus naujiems mokslo metams mokyklos tampa ir paauglių emocinių išgyvenimų vieta. Į pamokas sugrįžę jaunuoliai turi įveikti ne tik mokslo, bet ir tarpusavio santykių iššūkius. „Vaikų linijos“ konsultantai kasmet girdi šimtus skaudžių istorijų apie paauglių patyčias, kurias jie patiria ugdymo įstaigose.

„Vaikų linijos“ konsultantė ir savanorių mokytoja Kristina Gaižiūnienė dažnai lankosi mokyklose, pristatydama „Vaikų liniją“ ir kalbėdama apie patyčias. Ji tvirtina, kad kokios bebūtų patyčios – tarp berniukų ar mergaičių, ar elektroninėje erdvėje, ar gyvai – bet kokioje amžiaus grupėje jos labai skaudina ir tuos vaikus, kurie jas patiria, ir tuos, kurie jas mato.

„Patyčios, nesvarbu, ar jos tiesiogiai liečia paauglį, ar jis tapo stebėtoju, sukelia labai daug jausmų ir nepasitikėjimo savimi, aplinka, pasauliu, o tai trukdo mokytis, bendrauti, dalyvauti socialinėse veiklose. Didelę žalą patiria ir tie, kurie patys nedalyvauja patyčiose, bet jas girdi ir mato. Tai tikrai stabdo paauglio tobulėjimą, saviraišką, formuojasi iškreiptas santykių ir draugystės vaizdas, atsiranda baimė būti savimi. Kaip patys paaugliai sako, jog tuomet lenda mintys, tarsi vieni geresni, vertesni už kitus, o patirti pripažinimą, turėti draugų nori kiekvienas“, – pasakoja Kristina.

Vienoje Vilniaus mokyklų dirbanti Kristina pastebi, kad skaudžiausios patyčios vyksta ten, kur mažiau mato suaugusieji: tualeto patalpose, už mokyklos tvoros, berniukų rūbinėse, koridoriuose nuskamba skaudūs žodžiai, įžeidinėjimai, o tualetuose aprašinėjamos sienos.

„Kartais labai sunku išsiaiškinti, kad vyksta patyčios. Daug tyčiojimųsi elektroninėje erdvėje, susikurtose bendravimo grupelėse. Vienoje grupėje buvo dalinamasi mergaitės nuotrauka, kurioje buvo vaizduojamas ne jos kūnas, visi prirašė daugybę skaudžių dalykų, išvadino įvairiausiais keiksmažodžiais – taip tarsi keršijo už simpatijos rodymą berniukui. Tarp vyresniųjų vaikų nuolat vyksta pasistumdymai, apsižodžiavimai, kuriuos jie patys lyg ir toleruoja, sakydami, kad toks yra jų bendravimas. Esant tam tikrai situacijai dažniausiai atidesnė akis pastebi, kad tam tikri netoleruotini veiksmai, pavyzdžiui, šiukšlių prikrovimai į kuprinę, apgaudinėjimai, kad nėra pamokos ir pan., yra nukreipti į vieną vaiką ir, žinoma, vyksta pastoviai“, – apie netinkamo elgesio pavyzdžius kalba Kristina.

Mokyklos ir šeimos duetas – patikimiausias ginklas

Pasak Kristinos Gaižiūnienės, terminas „patyčios“ jau nėra nežinomas, mokyklose vyksta prevenciniai renginiai, klasės valandėlės, filmų peržiūra ir aptarimai, o paaiškėjus patyčių atvejui mokykloje reaguoja auklėtojai, socialiniai darbuotojai, situacija aiškinamasi, vaikai kviečiami pokalbiui, kalbamasi su jų tėvais.

„Mokyklose yra patyčių prevencijos programos ir tam tikros gairės, kaip elgtis patyčių atveju, tačiau kiekviena situacija reikalauja specifinio priėjimo. Vieno bendro plano negana, labai svarbu rimtas suaugusiųjų žmonių požiūris ir įsitraukimas. Yra mokyklose ir anoniminės dėžutės pranešti apie patyčias, kur vaikai gali parašyti ir įmesti anoniminį laišką. Tačiau turiu pripažinti, kad pasitaiko atvejų, kai tas pats paauglys nebėra girdimas ir jam pradedam sakyti „Ir vėl tu skundiesi? O pats kaip elgiesi, gal pats esi kaltas?“. Tuomet tikrai nėra drąsu viską papasakoti ir ima atrodyti, kad suaugusieji nepadės, o jei paauglys dar kartą pasisakys, jam bus tik blogiau“, – teigia Kristina.

„Vaikų linijos“ konsultantė ir savanorių mokytoja Kristina Gaižiūnienė yra įsitikinusi, kad prie patyčių mažinimo turėtų prisidėti visa mokyklos bendruomenė ir tėvai.

„Dirbu mokykloje ir esu dalyvavusi Vaiko gerovės komisijos posėdžiuose. Tikrai būna atvejų, kai visi rimtai susitelkia ir atidumo bei empatijos dėka sėkmingai viskas išsprendžiama. Tačiau būna, kad agresorius kaltę neigia, jo tėvai taip pat, tada labai sunku kažką padaryti, viskas užtrunka, o situacija lieka paini ir skausminga abiem pusėms. Būna, kad patyčias patiriančio paauglio tėvai ragina jį patį būti geresniu, viską ištverti, nekreipti dėmesio, o to vaiko, kuris tyčiojasi, tėvai aiškina, kad vaikas tikrai geras, jis blogo nenorėjo, jį provokavo elgtis netinkamai ar pats prisiprašė. Todėl galiu drąsiai pasakyti, kad labai didelį vaidmenį vaidina tinkama tėvų reakcija į patyčias“, – teigia Kristina.

ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vairavimas spūstyse: kaip elgtis, kad susierzinimas ir vėlavimas netaptų kelionės palydovais

Vasaros kelionės, aktyvių atostogų planai ir didelės apimties Lietuvos kelių bei jų infrastruktūros atnaujinimo darbai lemia intensyvų eismą ir spūstis mūsų šalies tarpmiestiniuose keliuose. Ruošiantis vasaros išvykoms, specialistai pataria keliones planuoti iš anksto ir pabrėžia, kad vairavimo saugumas yra prioritetas, ypač susidarius eismo spūstims. Ekspertai dalinasi patarimais, kaip valdyti stresą prie vairo ir „išgyventi“ spūstis mūsų šalies tarpmiestiniuose keliuose. „Eismo spūstys – nors ir nemalonus, bet dažnu atveju neišvengiamas reiškinys, ypač tuomet, kai gerinama kelių būklė ir jų infrastruktūra. Suprasdami,

Orai savaitgalį: bus karšta, lis, griaudės perkūnija, galimas škvalas

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artėjančio savaitgalio orus. Liepos 13 d., šeštadienį, naktį lietaus tikimybė nedidelė, dieną daug kur numatomi trumpi lietūs su perkūnija. Dieną vietomis lis smarkiai, bus škvalas 15-20 m/s, kai kur iki 25 m/s, kruša. Vėjas naktį besikeičiančios krypties, 4-9 m/s, dieną daugiausia pietų, 7-12 m/s. Temperatūra naktį bus 15-20, dieną – 28-33, vakariniuose rajonuose vietomis – 24-27 laipsniai šilumos. Liepos 14 d., sekmadienį, vietomis numatomas trumpas lietus, perkūnija. Vėjas besikeičiančios krypties, 5-10 m/s, per perkūniją kai kur

Liepą aplinkosaugininkų dėmesys žvejojantiems iš valčių

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai šių metų liepos 15-21 dienomis tikrins, kaip žvejai mėgėjai laikosi Žvejybos taisyklių žvejodami vandens telkiniuose iš valčių. Taip pat bus tikrinama, kaip asmenys laikosi aplinkosaugos sąlygų vandens telkiniuose plaukiodami vandens transporto priemonėmis. Reidai bus organizuojami visoje Lietuvoje. Atkreipiame dėmesį, kad žvejojant iš vandens transporto priemonės, vienas žvejys vienu metu gali naudoti ne daugiau kaip dvi meškeres, išskyrus atvejus, kai žvejojama su inkaru ar kitomis priemonėmis sustabdytos vandens transporto priemonės. Vienu metu žvejas gali naudoti ne daugiau nei šešis

Siekiama apsaugoti vartotojų interesus: medaus mėgėjai žinos, kokį medų perka, džemuose – mažiau cukraus

Žemės ūkio ministerija parengė ir teikia derinti žemės ūkio ministro įsakymo projektus, kuriais perkeliamos privalomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, dar vadinamos Pusryčių direktyva, nuostatos. Pakeitimais siekiama apsaugoti vartotojų interesus, ūkio subjektams sudaryti galimybes gaminti platesnį produktų asortimentą bei taikyti naujus technologinius procesus, sumažinti medaus klastojimą ir užtikrinti didesnį rinkos skaidrumą. Atsižvelgiant į priimtą direktyvą, keičiamas Medaus techninis reglamentas, kuriuo koreguojamos medaus kilmės šalies ženklinimo nuostatos. Etiketėje, pagrindiniame regėjimo lauke, mažėjančia tvarka turės būti nurodytos medaus kilmės šalys, kartu nurodant

Taip pat skaitykite