Naujajai Klaipėdos universiteto ligoninei laikinai vadovaus J. Sąlyga

Po reorganizavimo veiklą tęsiančiai Klaipėdos universiteto ligoninei nuo sausio 2 d. laikinai vadovaus prof. dr. Jonas Sąlyga, šiuo metu einantis Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovo pareigas. Artimiausiu metu planuojama paskelbti nuolatinio vadovo, kuris pakeistų laikinąjį vadovą, konkursą.

 

Ketvirtadienį, gruodžio 22 d., vykęs Klaipėdos universiteto ligoninės visuotinis dalininkų susirinkimas vienbalsiai pritarė prof. dr. J. Sąlygos kandidatūrai laikinai vadovauti po viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės, viešosios įstaigos Palangos reabilitacijos ligoninės ir viešosios įstaigos Klaipėdos jūrininkų ligoninės reorganizavimo veiklą tęsiančiai Klaipėdos universiteto ligoninei. Dalininkų susirinkime taip pat patvirtinti įstaigos nuostatai.

J. Sąlyga yra Klaipėdos universiteto profesorius, biomedicinos mokslų daktaras. Jis Klaipėdos jūrininkų ligoninei vadovauja nuo 1992 metų.

Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė nurodo, kad sprendimas skirti laikinąjį vadovą priimtas, įgyvendinant reorganizavimo sąlygas. Kol bus suorganizuotas nuolatinio po reorganizavimo veiklą tęsiančios Klaipėdos universiteto ligoninės vadovo konkursas, ligoninei turi vadovauti laikinas vadovas.

Ministerija su Klaipėdos universitetu visuotiniame dalininkų susirinkime taip pat nusprendė, kad Klaipėdos universiteto ligoninės nuolatinio vadovo konkursas bus skelbiamas iš karto, kai po reorganizavimo veiksianti įstaiga Klaipėdos universiteto ligoninė bus įregistruota. Konkursai į ligoninių vadovus vyksta nuo trijų iki šešių mėnesių. Nuolatinis vadovas skiriamas penkerių metų kadencijai.

Primename, kad naujoji Klaipėdos universitetinė ligoninė steigiama sujungiant tris įstaigas – Klaipėdos jūrininkų ligoninę, Klaipėdos universitetinę ligoninę ir Palangos reabilitacijos ligoninę. Naujoji ligoninė savo veiklą pradės nuo 2023 m. sausio 2 d. Ligoninės dalininkai – valstybė, kuriai atstovauja Sveikatos apsaugos ministerija ir Klaipėdos universitetas.

SAM Spaudos tarnyba

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kėdainiuose įgriuvo tiltas per Nevėžį

Šiandien Lietuvos automobilių kelių direkcija išplatino tokį pranešimą: „Įlūžus sijai, uždarytas eismas Kėdainių tiltu per Nevėžį (rajoniniu keliu Nr. 1906 Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai nuo 44,37 iki 44,44 km). Informacija apie įvykį buvo gauta iš AB „Kelių priežiūra“ šiandien, sausio 31 d., apie 7.30 val. Eismas tiltu operatyviai uždarytas, statomi apylankos ženklai kaip apvažiuoti uždarytą vietą ir AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos specialistai išvyko į vietą įvertinti situacijos. Eismas laikinai kreipiamas apylanka krašto keliu Nr. 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva“. Prezidentas kaltina kelininkus Kaip tik

Tik vienas centas, vertas beveik dviejų milijonų

Jeigu rankoje laikote 1 cento monetą, žinokite, kad labai netolimoje ateityje apyvartoje jų gali ir nebelikti. Antai Kanada vieno cento monetas nustojo kaldinti 2012 metais. Australijoje 1 ir 2 centų monetų nebegamina jau nuo 1992 m. Bahamų salose mažiausio nominalo monetų gamybą ir vartojimą sustabdė 2020 m. sausio pabaigoje. Jungtinės Karalystės Karališkoji monetų kalykla šiais metais paskelbė, jog dėl monetų pertekliaus kitą dešimtmetį jie nebegamins nei 2 svarų, nei 2 pensų monetų. O kaip Europoje? Anot Lietuvos banko, palyginus su

Šilutės rajono Taryboje: netinka niekas, ką pasiūlo opozicija

Sausio 26 d.  įvyko Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 23 Tarybos nariai iš 25: nedalyvavo Zigmantas  Jaunius ir Steponas Kazlauskas. Už biudžetą – 16 balsų Tarybos nariai patvirtinto Savivaldybės 2023 metų biudžetą  – 65 940 870 eurų pajamų. Už biudžetą balsavo 16 Tarybos narių, 7 opozicijos atstovai susilaikė. Jos vardu kalbėjęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Žygimantas Kurlianskas  sakė, jog padaryti darbai matomi, jiems buvo pritarusi Taryba. Ir retoriškai klausė, ar būtų įmanoma geriau? Esą pagal gautas Europos

Ką verta žinoti apie betoninius gyvenamųjų namų elementus?

Betoninių namų statyba suteikia namų savininkams daug privalumų, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, ilgaamžiškumą ir neprideda nereikalingos priežiūros. Be to, betoniniai namai sukuria saugią, patogią ir sveiką aplinką, taip pat teigiamai prisideda prie aplinkos. Daugelis šių privalumų suteikia namų savininkams ilgalaikių finansinių santaupų. Betoniniai blokai prieš izoliuotas betonines formas Dvi sienų sistemos, dažniausiai naudojamos betoniniams namams statyti, yra betoniniai blokai ir izoliuotos betoninės formos (ICF). Abu metodai suteikia daug betoninio namo statybos pranašumų. Tačiau, skirtingai nei ICF sienos, betono blokeliai turi

Taip pat skaitykite