Muzikinė kova už bendruomenių namus

Su dainomis Šilutės bendruomenės bando pasiekti, kad senasis muziejaus pastatas Lietuvininkų g. 36 būtų perduotas joms. Tris valandas šeštadienį vykęs koncertas–gegužinė, kurio metu buvo renkami parašai po peticija, sukėlė visuomenės susidomėjimą. Liepos mėnesį panašią akciją žadama pakartoti.

Nors Šilutės bendruomenių asociacijos pirmininkas Adolfas Nausėda prieš gegužės mėnesį vykusį Savivaldybės tarybos posėdį išplatino 14 nevyriausybinių organizacijų pasirašytą kreipimąsi dėl Šilutės kraštotyros muziejaus pastato Lietuvininkų g. 36 išsaugojimo viešam naudojimui bei išbraukimo iš privatizuojamų objektų sąrašo ir kiek įmanydamas bandė įtikinti Tarybos narius neprivatizuoti muziejaus, tai nieko nepakeitė. Politikai nepatikėjo, kad nevyriausybinės organizacijos sugebės surasti lėšų šiam pastatui sutvarkyti ir tinkamai prižiūrėti. Taryba nusprendė įtraukti Lietuvininkų g. 36 esantį pastatą į privatizuojamų objektų sąrašą, tačiau… Jeigu iki kito Tarybos posėdžio visuomeninių organizacijų atstovai pateiks įtikinamą patalpų remonto ir priežiūros planą, šis pastatas vėl gali būti išbrauktas iš privatizuojamųjų sąrašo.

Šilutės bendruomenių asociacijos pirmininkas Adolfas Nausėda žodžiu ir daina ragino prisidėti, kad buvusio muziejaus pastatas atitektų visuomeninėms organizacijoms.

Iki Tarybos posėdžio likus dviem savaitėms, Šilutės bendruomenių asociacija buvusio muziejaus kiemelyje surengė akciją–koncertą, norėdami atkreipti visuomenės dėmesį į jų siekį išsaugoti pastatą visuomenės reikmėms. Koncerto metu buvo renkami parašai po peticija, kuria prašoma Šilutės r. savivaldybės tarybą muziejaus pastatą su priklausiniais perduoti naudoti miesto bendruomenei.
Tokia peticija jau buvo platinama 2014 metais, kai privatizuoti muziejaus pastatą rengtasi pirmą kartą. Tuomet buvo surinkta apie 2000 parašų. Dar beveik 200 parašų surinkta šeštadieninio koncerto metu ir po jo. Buvusio muziejaus kiemelyje koncertavo „Karčemos“ ansamblio jaunimas, kapela „Svaja“, sau pritardamas gitara dainavo Adolfas Nausėda. Improvizuotas šaškių varžybas tarpusavyje surengė Šilutės šaškių ir šachmatų klubo nariai, kurie taip pat norėtų įsikurti tose patalpose.
Koncertuoti prie muziejaus norėjo ir daugiau kolektyvų, tačiau daugeliui iš jų teko dalyvauti kituose renginiuose. Šilutės bendruomenių asociacijos pirmininkas Adolfas Nausėda sakė, kad visi reikalingi dokumentai dėl patalpų perleidimo Savivaldybei jau pateikti, belieka sulaukti, ką pasakys politikai. A. Nausėda planuoja dalyvauti ir birželio 20 d. vyksiančiame Tarybos posėdyje. Jis žada dar kartą prašyti neskubėti privatizuoti pastato, o liepos mėnesį surengti dar vieną panašų koncertą.

Po peticija, raginančia palikti patalpas visuomenės reikmėms pasirašė apie 200 žmonių.

Privatizuoti buvusio muziejaus, beje, neskuba ir patys politikai. Savivaldybėje gana palankiai priimtas Šilutės rajono vokiečių kilmės gyventojų bendrijos „Heide“ siūlymas parduoti šį pastatą jai. „Haide“ pirmininkė Gerlinda Stungurienė sakė, kad jų bendrija dar prieš metus paprašė palaukti, kol draugijai pavyks parduoti jai priklausantį namą ir taip įgyti lėšų buvusio muziejaus patalpoms pirkti.
Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įamžinama seserų elzbietiečių veikla Švėkšnoje

2023 m. Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Švėkšnos ekspozicija įgyvendina projektą „Šv. Jokūbo festivalis Švėkšnoje: seserų elzbietiečių veikla Švėkšnoje“. Projekto tikslas – įamžinti vienuolės Antaninos Žemgulytės-Bonitos bei seserų elzbietiečių veiklą Lietuvoje ir Švėkšnoje. Po Pirmo pasaulinio karo nepriklausomoje Lietuvoje susiklostė palankios sąlygos augti vienuolijoms. 1918–1940 m. Lietuvoje naujai įsikūrė 11 ordinų ir kongregacijų vienuoliai: vargdienių seserys, kazimierietės, kryžietės, elzbietietės, pranciškonės, jėzuitai, kapucinai, dominikonai, saleziečiai, pranciškietės ir salezietės. 1924 m. į Lietuvą iš Karaliaučiaus, kur buvo įsikūręs kongregacijos provincijos centras su noviciatu,

Kaip tinkamai laikyti nusipirktą pieną

Pienas – vienas perkamiausių lietuvių maisto produktų. Kad jis išlaikytų savo skonį ir maistines savybes iki pat galiojimo laiko pabaigos, jį parsinešę namo turėtume laikytis tam tikrų taisyklių. Dalis iš jų, ko gero, yra žinomos daugeliui, tačiau kai kurios gali nustebinti. Apie tai, kokių klaidų vengti nusipirkus pieno, pasakoja prekės ženklą „Dvaro“ valdančios bendrovės „Pieno žvaigždės“ vyriausioji technologė Dalia Mickeliūnienė. Pienas turi būti laikomas šaldytuve. Tad įsipylę pieno, visuomet stenkitės kuo greičiau jį padėti atgal į šaldytuvą. Taip pat visuomet

Gydymo įstaigos gaus daugiau lėšų už suteiktas paslaugas, medikai – didesnius atlyginimus

Siekiant sudaryti sąlygas gydymo įstaigoms nuo 2024 m. sausio 1 d. didinti medikų darbo užmokestį ne mažiau kaip 10 proc., sveikatos apsaugos ministro įsakymu padidintos asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos. Tai leis gydymo įstaigoms gauti papildomų lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ir skirti jas darbuotojų darbo užmokesčiui didinti. Pagal padidintus įkainius būtų atsiskaitoma už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, suteiktas nuo šių metų lapkričio 1 d. „Laikomės įsipareigojimų reguliariai didinti medicinos darbuotojų atlygius – tai daroma peržiūrint įkainius

Su patyčiomis mokyklose vaikai kovoja pasitelkę piešinius

Patyčios tarp mokyklinio amžiaus vaikų yra viena opiausių problemų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, patyčias patiria vidutiniškai 42 proc. berniukų ir 37 proc. mergaičių 40-yje labiausiai išsivysčiusių šalių. Pasipriešinti patyčioms nusiteikę ir Lietuvos vaikai, pasitelkę tam kūrybingas idėjas. „Su patyčiomis susidurti gali ne tik vaikai ar paaugliai, bet ir suaugusieji. Tačiau, jei suaugusieji gali apsiginti, labai dažnai vaikai jaučiasi bejėgiai prieš juos emociškai, o kartais net fiziškai žalojantį elgesį. Galime pasidžiaugti, kad patyčios mokyklose nebėra tabu – ši problema ne

Taip pat skaitykite