Mokytojai skelbia įspėjamąjį streiką

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) priėmė sprendimą gegužės 18 dieną skelbti streiką.

LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas sakė, kad dviejų valandų įspėjamasis streikas skelbiamas, nes nevykdomi Vyriausybei bei Švietimo ir mokslo ministerijai pateikti reikalavimai: 20 proc. kelti pedagoginių ir nepedagoginių specialistų, dirbančių ugdymo įstaigose, algas, sumažinti vaikų skaičių darželių grupėse ir mokyklų klasėse, šakos kolektyvinėje sutartyje susitarti dėl aiškių ir konkrečių naujo mokytojų darbo apmokėjimo modelio principų.
LŠDPS nepritaria Švietimo ir mokslo ministerijos parengtam etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modeliui ir kreipėsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką Eugenijų Jovaišą su reikalavimu stabdyti jo įgyvendinimą nuo 2018 metų rugsėjo 1 d.
Profsąjunga mano, kad naujoji darbo apmokėjimo sistema įvedama labai skubotai, iki šiol švietimo bendruomenei neatsakyta į daugybę klausimų.
Streiko pradžia – gegužės 18 d. 8 val. bendrojo ugdymo mokyklose, ikimokyklinio ugdymo – įstaigose nuo darbo pradžios.
Eltai LŠDPS pirmininkas A. Navickas sakė, kad su Švietimo ir mokslo ministerija buvo bandoma derėtis, bet nesėkmingai, todėl mokytojams neliko nieko kito, tik skelbti įspėjamąjį streiką.
Profsąjungos keliami reikalavimai valstybės vadovams išsiųsti ketvirtadienį.
„Galima sakyti, atlyginimai mokytojams nedidėja, nekalbant apie nepedagoginius darbuotojus, kurių atlyginimai tragiškai maži. Tačiau didžiausią rūpestį LŠDPS kelia, kad šitoje švietimo reformoje visų pirma pamirštas vaikas. Jos tikslas – tik optimizuoti, taupyti. Kalbama, koks turi būti mokytojas – pakelta ar nuleista galva, o vaikas pamestas…“ – tikina A. Navickas.

LŠDPS jungia per 3000 švietimo darbuotojų visoje Lietuvoje.

Elta

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Savižudybių prevencija: svarbu atpažinti ir padėti

Higienos instituto duomenimis, 2017 m. nusižudė beveik 750 gyventojų. Nors Lietuvoje savižudybių mastas kasmet mažėja, tačiau pagal jų skaičių, tenkantį šimtui tūkstančių gyventojų, kitas Europos Sąjungos šalis lenkiame du tris kartus. Specialistai teigia: 8 iš 10 apie savižudybę galvojantys asmenys duoda aplinkiniams vienokius ar kitokius ženklus. Juos atpažinę, galime išgelbėti gyvybę. Statistika nėra tiksli Higienos institutas pastebi, kad situacija šiek tiek gerėja: praėjusiais metais nusižudė 9 proc. mažiau gyventojų nei prieš metus ir 20 proc. mažiau nei prieš trejus metus.

Negatyvias pasekmes jaučia ne tik priklausomi žmonės, bet ir jų šeimos nariai

Įvairios priklausomybės sukelia daug negatyvių pasekmių – tiek į jas įklimpusiems žmonėms, tiek šalia esantiems artimiesiems. Ir vis tik net nusprendusiems keisti gyvenimo būdą atsisakyti žalingų įpročių nėra taip paprasta. Siekiant visiškai išsilaisvinti, gali prireikti specialisto – psichoterapeuto ar net psichiatro – pagalbos.   Pasikeičia elgesys   Lietuvos psichologų sąjungos narys, klinikinis psichologas, kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeutas Julius Burkauskas svarbiausiu priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų požymiu įvardija stiprų ar net nenugalimą norą vartoti šias medžiagas. „Atsiradus priklausomybei vartojimas tampa svarbesnis nei

Žalingi įpročiai – kelias prisikviesti onkologines ligas

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, mūsų šalyje kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis, beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų mirčių sudaro mirtys nuo vėžio. Anot mokslininkų, apie 80 proc. vėžį lemia gyvenimo būdas ir aplinka. Ypač vėžio riziką didina rūkymas (netgi pasyvus), piktnaudžiavimas alkoholiu, ilgai trunkantis stresas,  neigiamos emocijos (pyktis, pavydas, pesimizmas ir kt.), nes jos silpnina imuninę sistemą.  Didina riziką Nacionalinis vėžio institutas įspėja: alkoholio vartojimas susijęs su padidėjusia rizika susirgti mažiausiai 7 rūšių vėžiu: burnos, stemplės, ryklės,

Vaiko ketinimas nusižudyti – tai paslėptas pagalbos šauksmas

Iš gyvenimo vis dažniau nutaria pasitraukti Lietuvos jauniausieji – vaikai ir paaugliai, dar nesulaukę pilnametystės, tačiau dažnais atvejais jau spėję patirti tokius gyvenimo išbandymus, apie kuriuos kiti suaugusieji nesusapnuotų net savo baisiausiuose košmaruose. Šį kraupiausią, o kartu ir greičiausią problemų sprendimo kelią kasmet pasirenka apytiksliai 25–30 nepilnamečių, o savižalos atvejų yra fiksuojama keleriopai daugiau. Apie tai, kokie yra pagrindiniai požymiai, įspėjantys apie suicidinio elgesio pavojų, ir kaip derėtų elgtis tokio asmens artimiesiems, pasakoja gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė, Santaros klinikų