Mokytojai skelbia įspėjamąjį streiką

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) priėmė sprendimą gegužės 18 dieną skelbti streiką.

LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas sakė, kad dviejų valandų įspėjamasis streikas skelbiamas, nes nevykdomi Vyriausybei bei Švietimo ir mokslo ministerijai pateikti reikalavimai: 20 proc. kelti pedagoginių ir nepedagoginių specialistų, dirbančių ugdymo įstaigose, algas, sumažinti vaikų skaičių darželių grupėse ir mokyklų klasėse, šakos kolektyvinėje sutartyje susitarti dėl aiškių ir konkrečių naujo mokytojų darbo apmokėjimo modelio principų.
LŠDPS nepritaria Švietimo ir mokslo ministerijos parengtam etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modeliui ir kreipėsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką Eugenijų Jovaišą su reikalavimu stabdyti jo įgyvendinimą nuo 2018 metų rugsėjo 1 d.
Profsąjunga mano, kad naujoji darbo apmokėjimo sistema įvedama labai skubotai, iki šiol švietimo bendruomenei neatsakyta į daugybę klausimų.
Streiko pradžia – gegužės 18 d. 8 val. bendrojo ugdymo mokyklose, ikimokyklinio ugdymo – įstaigose nuo darbo pradžios.
Eltai LŠDPS pirmininkas A. Navickas sakė, kad su Švietimo ir mokslo ministerija buvo bandoma derėtis, bet nesėkmingai, todėl mokytojams neliko nieko kito, tik skelbti įspėjamąjį streiką.
Profsąjungos keliami reikalavimai valstybės vadovams išsiųsti ketvirtadienį.
„Galima sakyti, atlyginimai mokytojams nedidėja, nekalbant apie nepedagoginius darbuotojus, kurių atlyginimai tragiškai maži. Tačiau didžiausią rūpestį LŠDPS kelia, kad šitoje švietimo reformoje visų pirma pamirštas vaikas. Jos tikslas – tik optimizuoti, taupyti. Kalbama, koks turi būti mokytojas – pakelta ar nuleista galva, o vaikas pamestas…“ – tikina A. Navickas.

LŠDPS jungia per 3000 švietimo darbuotojų visoje Lietuvoje.

Elta

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Į Graikiją – pasaulio kultūros lopšį

Trijų dienų kelionė į Graikiją nebuvo nuobodi. Ją paįvairino neįprastas mūsų akiai kraštovaizdis: tolumoje ir šalikelėse besidriekiantys kalnai, tuneliai, raudonuojantys aguonų laukai, žydinčios akacijos ir įvairiaspalviai oleandrų krūmai. Graikijos, dar vadinamos Vakarų pasaulio kultūros lopšiu, dievai tikrai nenuskriaudė, padovanodami tokią turtingą istoriją, kuria neįmanoma nesididžiuoti, nuostabią gamtą ir net 13 676 km įspūdingos Viduržemio jūros pakrantės. Tačiau tik apie 4000 km pajūrio tenka Graikijos žemyninei daliai. Dar vienas Graikijos turtas – salos ir priglaudė likusius tūkstančius kilometrų paplūdimių, įlankėlių, lagūnų…

„Visada jauni“ – su Vydūno žodžiu…

„Didžiausias rūpestis yra tautą išlaikyti. Kad nėra tokio supratimo, matyti iš tuščio raginimo pasilikti lietuviais, mylėti savo tautą, kalbą, tėvynę. Tautos išlaikyti vien kalbomis negalima“, – šie Vydūno žodžiai nuskambėjo Juknaičių šventėje „Visada jauni“. Šiemet minimas Vydūno gimimo 150–metis. Ar filosofo žodžiai prarado prasmę? Parke prie Juknaičių ežerėlio puslankis suolų – su geltonais, žaliais ir raudonais balionais. Atvykusieji į šventę ir prisėdę ant suolelio, netrukus atrišo baliono raištelį ir visi vienu metu paleido į padangę Lietuvos trispalvės spalvų balionų –

Rusnės estakados statyba pradėta laišku ateities kartoms…

Šiandien, 2018 m. birželio 22 d., 11.00 val. kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė 6,56 kilometre buvo iškilmingai įbetonuota simbolinė Rusnės estakados statybos darbų pradžios kapsulė su laišku ateities kartoms. „Pamarys“ skelbia šio laiško turinį ir jį pasirašiusių garbingų asmenų pavardes. (Istorinių iškilmių akimirkas užfiksavo Petras Skutulas.) LAIŠKAS PAMARIO KRAŠTO ATEITIES KARTOMS Rusnė – vienintelis Lietuvos miestelis, esantis saloje Nemuno deltoje ir viena seniausių gyvenviečių, garsėjanti gamtos grožiu, paukščių įvairove, medine architektūra, senosiomis žvejų tradicijomis ir potvyniais. Didžiausia Lietuvoje Rusnės sala pelnytai

Nepažinta Italija: per Jonines vyrai valgo sraiges, moterys prausiasi šv. Jono eliksyru

  Poilsiautojų iš Lietuvos pamėgtos Italijos didybė atsiskleidžia gerokai kitaip atokiau nuo lankytinų objektų esančiuose šalies miesteliuose. Juose vyrauja paprastumas, kuklumas, minimalizmas ir verda tikras itališkas gyvenimas. Pavyzdžiui, jei šį savaitgalį lankysitės Italijos paslaptimi pramintame Abrucų regione įsikūrusioje L’Akviloje, didelė tikimybė, kad pakliūsite į Joninių, arba La notte di San Giovanni, sūkurį. Kai kur šią šventę italai vis dar švenčia pagal senąsias tradicijas. Tikisi meilės ir sveikatos Nuo seno Italai tiki, kad trumpiausią vasaros naktį galima apsisaugoti nuo ligų, blogų