Mokytojai skelbia įspėjamąjį streiką

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) priėmė sprendimą gegužės 18 dieną skelbti streiką.

LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas sakė, kad dviejų valandų įspėjamasis streikas skelbiamas, nes nevykdomi Vyriausybei bei Švietimo ir mokslo ministerijai pateikti reikalavimai: 20 proc. kelti pedagoginių ir nepedagoginių specialistų, dirbančių ugdymo įstaigose, algas, sumažinti vaikų skaičių darželių grupėse ir mokyklų klasėse, šakos kolektyvinėje sutartyje susitarti dėl aiškių ir konkrečių naujo mokytojų darbo apmokėjimo modelio principų.
LŠDPS nepritaria Švietimo ir mokslo ministerijos parengtam etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modeliui ir kreipėsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką Eugenijų Jovaišą su reikalavimu stabdyti jo įgyvendinimą nuo 2018 metų rugsėjo 1 d.
Profsąjunga mano, kad naujoji darbo apmokėjimo sistema įvedama labai skubotai, iki šiol švietimo bendruomenei neatsakyta į daugybę klausimų.
Streiko pradžia – gegužės 18 d. 8 val. bendrojo ugdymo mokyklose, ikimokyklinio ugdymo – įstaigose nuo darbo pradžios.
Eltai LŠDPS pirmininkas A. Navickas sakė, kad su Švietimo ir mokslo ministerija buvo bandoma derėtis, bet nesėkmingai, todėl mokytojams neliko nieko kito, tik skelbti įspėjamąjį streiką.
Profsąjungos keliami reikalavimai valstybės vadovams išsiųsti ketvirtadienį.
„Galima sakyti, atlyginimai mokytojams nedidėja, nekalbant apie nepedagoginius darbuotojus, kurių atlyginimai tragiškai maži. Tačiau didžiausią rūpestį LŠDPS kelia, kad šitoje švietimo reformoje visų pirma pamirštas vaikas. Jos tikslas – tik optimizuoti, taupyti. Kalbama, koks turi būti mokytojas – pakelta ar nuleista galva, o vaikas pamestas…“ – tikina A. Navickas.

LŠDPS jungia per 3000 švietimo darbuotojų visoje Lietuvoje.

Elta

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šiandien pradėjo kirsti Šilutės medžius

Pirmadienį UAB „Šilutės komunalininkas“ pradėjo kirsti abipus centrinės Lietuvininkų gatvės ekspertų pažymėtus apdžiūvusius, ligotus kirstinus medžius. Pasak komunalininkų bendrovės direktoriaus Audriaus Benkunsko, bus nukirstas 121 medis, kuriuos nurodė ekspertė iš Aleksandro Stulginskio universiteto doc. Dr. Lina Straigytė. „Dirba viena brigada. Darbai nebus forsuojami, kad nesitrikdytų eismas centrine Šilutės gatve. Užtruksime gal mėnesį laiko“,  – „Pamariui“ telefonu sakė UAB „Šilutės komunalininkas“ direktorius Audrius Benkunskas. Medžius bus pradėta atsodinti spalio pabaigoje. Tai darys UAB „Klaipėdos želdiniai“. Nukirstų Šilutės medžių mediena vežama į

Susitikimą su Lietuvos žmonėmis popiežius Pranciškus baigė lietuviškai linkėdamas skanių pietų

Kaunas, rugsėjo 23 d. (ELTA). Susitikimą su Lietuvos gyventojais ir atvykusiais į popiežiaus aukojamas sekmadienines Mišias Šventasis Tėvas baigė lietuviškai: „Skanių pietų!” Sekmadienį Kaunas tapo pasaulio Katalikų bažnyčios centru, nes Kristaus vietininku vadinamas popiežius buvo šiame mieste. Popiežiaus aukojamose šv. Mišiose Santakoje dalyvavo per 90 000 žmonių, jas aukojo per 800 kunigų, giedojo 260 choristų. Šv. Mišias Kauno Santakoje koncelebravo vietos vyskupas Lionginas Virbalas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, daugiau kaip 30 vyskupų iš Lietuvos ir užsienio ir

Popiežius Pranciškus: ši tauta turi tvirtą sielą

Kreipdamasis į susirinkusius žmones Daukanto aikštėje, Vilniuje, popiežius Pranciškus sakė, kad nepriklausomybės šimtmetis – proga prisiminti išbandymus ir kančias bei rasti sprendimus šiandienos iššūkiams. „Kiekvienai kartai tenka įsisąmoninti praeities sunkumus bei pasiekimus ir dabartyje pagerbti savo protėvių atminimą. Nežinome, kas bus rytoj, tačiau žinome, kad kiekviena karta privalo puoselėti ją subrandinusią sielą, padėjusią kiekvieną akistatą su skausmu ir neteisybe paversti galimybe“, – sakė Šventasis Tėvas. Jis pabrėžė, kad semdamiesi stiprybės iš praeities lietuviai iš naujo atranda šaknis, dėl kurių esame