Mokytojai skelbia įspėjamąjį streiką

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) priėmė sprendimą gegužės 18 dieną skelbti streiką.

LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas sakė, kad dviejų valandų įspėjamasis streikas skelbiamas, nes nevykdomi Vyriausybei bei Švietimo ir mokslo ministerijai pateikti reikalavimai: 20 proc. kelti pedagoginių ir nepedagoginių specialistų, dirbančių ugdymo įstaigose, algas, sumažinti vaikų skaičių darželių grupėse ir mokyklų klasėse, šakos kolektyvinėje sutartyje susitarti dėl aiškių ir konkrečių naujo mokytojų darbo apmokėjimo modelio principų.
LŠDPS nepritaria Švietimo ir mokslo ministerijos parengtam etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modeliui ir kreipėsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką Eugenijų Jovaišą su reikalavimu stabdyti jo įgyvendinimą nuo 2018 metų rugsėjo 1 d.
Profsąjunga mano, kad naujoji darbo apmokėjimo sistema įvedama labai skubotai, iki šiol švietimo bendruomenei neatsakyta į daugybę klausimų.
Streiko pradžia – gegužės 18 d. 8 val. bendrojo ugdymo mokyklose, ikimokyklinio ugdymo – įstaigose nuo darbo pradžios.
Eltai LŠDPS pirmininkas A. Navickas sakė, kad su Švietimo ir mokslo ministerija buvo bandoma derėtis, bet nesėkmingai, todėl mokytojams neliko nieko kito, tik skelbti įspėjamąjį streiką.
Profsąjungos keliami reikalavimai valstybės vadovams išsiųsti ketvirtadienį.
„Galima sakyti, atlyginimai mokytojams nedidėja, nekalbant apie nepedagoginius darbuotojus, kurių atlyginimai tragiškai maži. Tačiau didžiausią rūpestį LŠDPS kelia, kad šitoje švietimo reformoje visų pirma pamirštas vaikas. Jos tikslas – tik optimizuoti, taupyti. Kalbama, koks turi būti mokytojas – pakelta ar nuleista galva, o vaikas pamestas…“ – tikina A. Navickas.

LŠDPS jungia per 3000 švietimo darbuotojų visoje Lietuvoje.

Elta

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Prancūzijos prezidentas E. Macronas pažadėjo, kad Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedra bus atstatyta

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažadėjo prancūzų tautai, kad nuo gaisro nukentėjusi Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedra bus atstatyta. Valstybės vadovas tai pareiškė pirmadienį vėlai vakare aikštėje prie katedros.  „Aš jums pažadu, kad mes atstatysime katedrą. Visi kartu. Nuo rytdienos bus pradėtos rinkti lėšos tiek Prancūzijoje, tiek užsienyje“, – sakė E. Macronas. „Ši katedra – Prancūzijos istorijos dalis. Mes ja didžiuojamės, mes ją pastatėme prieš daugiau kaip 800 metų, mes ją gražinome ir plėtėme šimtmetis po šimtmečio“, – priminė prezidentas. „Aš

Trečiadienį bus tikrinama Gyventojų perspėjimo sistema

Trečiadienį, balandžio 17 dieną, 11.52 val., bus tikrinama Perspėjimo sistema. Šalies gyventojai girdės sirenų gausmą, centralizuoto valdymo sirenos bus įjungtos garsiniu signalu „Dėmesio visiems“, taip pat gyventojams bus išsiųsti trumpieji perspėjimo pranešimai į mobiliuosius telefonus apie sistemos patikrinimą.  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) atkreipia dėmesį, kad šie pranešimai siunčiami visiems mobiliojo ryšio vartotojams, tačiau juos priims tik tie telefonai, kuriuose yra įjungta korinio transliavimo funkcija. Telefonų nustatymo instrukcijos ir daugiau informacijos apie šią sistemą pateikiama interneto svetainėje www.lt72.lt. Patikrinimo

Tiksliuosius mokslus Lietuvoje bus galima studijuoti nemokamai

Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius pranešė, kad jo vadovaujama ministerija iš vidinių resursų rems tų tiksliuosius mokslus nusprendusių studijuoti jaunuolių bakalauro mokslus, kurie nepateks į valstybės finansuojamas vietas. Tokiu būdu visiems informatikos, inžinerinių technologijų, matematikos ir gyvybės mokslus studijuojantiems jaunuoliams Lietuvos universitetuose ir kolegijose mokslas bus nemokamas.  Pasak ministro V. Sinkevičiaus, tokių specialistų reikia Lietuvos darbo rinkai, o tikslieji mokslai yra ekonomikos variklis, todėl nuspręsta, finansuojant studijas, paskatinti jaunuolius studijuoti tiksliuosius mokslus. „Valstybė nebegali blaškytis, kvalifikuotų specialistų, ypač informacinių