Mokyklos suole – po 46–erių metų

Saulėtą ir šiltą rugpjūčio 18–ąją, šeštadienį, prie Kintų pagrindinės mokyklos būriavosi nemažas būrelis žmonių. Į klasės draugų susitikimą rinkosi III laidos (1972 m.) abiturientai ir ne tik jie.

Buvo tartasi, kad susitikime dalyvaus ir tie klasiokai, su kuriais mokytasi kartu nuo pat 1961 metų iki 1970–ųjų. Sąraše, kurį mums perdavė mokyklos direktorė Asta Gužauskienė, 90 mokinių pavardės iš Kintų devynmetės, Vabalų, Rūgalių, Mingės, Stankiškių, Ventės, Kiškių pradinių mokyklų. Gaila, kad dėl sveikatos negalėjo atvykti kviestos mūsų mokytojos.

Džiugi susitikimo nuotaika.

Susitikimas ir pasivaikščiojimas po mokyklą
Iš viso atvyko penki bendraklasiai, su kuriais mokėmės iki devintos klasės, ir 7 trečiosios laidos abiturientai, kurie nebuvome praleidę nė vieno susitikimo. Ar pažinome vieni kitus? Jei atvirai, teko pasukti galvą dėl klasės draugų, kurių nebuvome matę beveik penkis dešimtmečius…

Nekantravome peržengti mokyklos slenkstį, pasėdėti suole, kuriame teko mokytis vos dvejus metus, kai buvo pastatyta nauja Kintų vidurinė mokykla. Direktoriaus pavaduotoja ūkio reikalams Violeta Kližentienė maloniai aprodė visą mokyklą, pasidžiaugėme suremontuotomis klasėmis ir kabinetais. Koridoriuose ant sienų puikuojasi įvairių laidų abiturientų nuotraukos. Buvo smagu pasėdėti suole, susiradus savo vietą. Niekas nepamiršta, rodos, tai buvo vakar.

Šviesus daugiafunkcis centras
Kultūros namuose, kur šiandien įsikūręs daugiafunkcis centras, mes mokėmės devintoje klasėje, kol buvo statoma naujoji mokykla. Buvo įdomu ir gera. Mokytojai ateidavo iš seno raudonojo pastato, čia vykdavo choro repeticijos ir šokiai, kuriuose šokdavome kartu su budinčiais mokytojais. Kultūros namuose vykdavo šventės, minėjimai, čia mums būdavo teikiami apdovanojimai už įvairius pasiekimus, čia trylikai mūsų buvo įteikti atestatai.

Šiame pastate žiūrėdavome kino filmus, daugelis ir patys juos rodydavome, nes lankėme jaunųjų kino mechanikų būrelį. Šiandien buvusioje kino salėje įrengtas Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos filialas, kuriame vyksta daug įvairių renginių ir parodų.

Kintų vidurinės mokyklos III laidos abiturientai.

Senojoje mokykloje
Kai vyksti į susitikimą su bendraklasiais, visada norisi pasivaikščioti seniai vaikščiotais takeliais ir mokyklos koridoriais. Prieš susitikimą dauguma teiravosi, ar galėsime aplankyti senąją mokyklą, kurioje šiandien įsikūrusi VšĮ „Kintai Arts“ rezidencija. Kai kalbėjausi su Kintų muzikos festivalio įkūrėja kintiške Audra Juodeškiene ir tariausi dėl susitikimo, išgirdau džiaugsmą balse, kad būrys žmonių nori aplankyti savo buvusią mokyklą.

„Muzikos festivalis plečia veiklą, į Kintus atvyksta talentingų menininkų. Jau esame įrengę ekspozicines sales, veikia kūrybinės studijos, surengtos trys parodos, menininkams įrengtos patogios gyvenamosios patalpos. Visi esate laukiami. Atidaryta jaunų menininkų Ievos Tulaitės ir Kipro Černiausko, praėjusiais metais baigusių Dailės akademijoje bakalauro studijas, paroda. Jų darbai gimė keliaujant gumine valtele iš Palūšės, Ignalinos rajone, iki mūsų rajono“, – kalbėjo A.Juodeškienė, vedžiodama po rezidenciją.

Vaikščiodami gerai pažįstamais koridoriais, dalijomės mokykliniais prisiminimais apie bendravimą su mokytojais, apie labiausiai patikusias pamokas, sportinius pasiekimus ir savo pomėgius. Pajutome, kad pastatas tinka meno rezidencijai. Įdomu buvo pasidairyti į parodai ruošiamus paveikslus.

Prisiminimų vakaras
Vos ne kiekvienas turėjo atsivežęs mokyklos laikų nespalvotų nuotraukų – šiandien jų vertė neįkainojama. Kalbėta apie tuos, kurie neatvyko į susitikimą ar kurių nematėme ilgus dešimtmečius. Juodai baltos nuotraukos primena vaikystės ir jaunystės laikus, kai neslėgė rūpesčiai ir atsakomybė, kai kiekviena diena buvo vaikiškai graži. Temstant visi būreliu patraukėme pasižiūrėti, kaip į marias leidžiasi saulė, o vėliau aplankėme ir Kintų uostą, į kurį vaikystėje šiltomis dienomis eidavome maudytis.

Sunkiausia buvo atsisveikinti. Dar ne viskas prisiminta, dar ne visais įspūdžiais pasidalinta… Dėkojome Cezariui Lapinskui, susitikimo iniciatoriui ir sielai, už suorganizuotą galimybę pabūti kartu ir padovanotas gėles. Susitarėme vėl susitikti kitais metais ir pasistengti, kad dar daugiau mūsų atvyktų aplankyti draugų ir mokyklos.

Birutė Morkevičienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Teatro vadovė ir dvasinio konsultavimo specialistė

Rugsėjo pradžioje Šilutės kamerinio dramos teatro direktorė Ramunė Kiniulytė gimtadienio proga sulaukė dėmesio – ne šiaip gimtadienis, jau 40 metų. Kilusi iš Tauragės, jau 18 metų Šilutėje. Po teologijos mokslų studijų bendrakursė pakvietė į Šilutę, dirbo versle. Teatre – jau keturiolikti metai, jam vadovauja 12 metų. Baigė magistrantūrą, nenutolo nuo religijotyros, papildomai įgijo dvasinio konsultavimo žinių. Šilutės kultūros ir pramogų centre jau triūsia statybininkai – šį pastatą pradedama renovuoti. Šilutės kamerinis dramos teatras prisiglaudė buvusiame vaikų darželyje (Liepų 16, Šilutėje).

Žuvienės virimo čempiono žiedą išsivežė dzūkai

Tokia žinia vainikavo šeštadienį Šilutėje surengtą vienuoliktąjį tarptautinį Žuvienės virimo čempionatą. Lazdijų komanda „Dzūkų jūros piratai“, čempionate dalyvavę devintą kartą, šventė pergalę: vyr. virėjas Ramūnas Zdanevičius gavo tik nugalėtojui skirtą raudonos spalvos prijuostę, specialią plaketę, čempiono vėliavą ir žiedą. Nugalėtojų bėgimą katilų alėja lydėjo sveikinimo šūksniai. Šiemet į vienuoliktąjį tarptautinį Žuvienės virimo čempionatą Šilutės senojo turgaus aikštėje suvažiavo 55 komandos. Prie žuvienės ir žuvies sriubos katilų sukosi ne tik Šilutės rajono, bet ir iš visos Lietuvos, taip pat Latvijos, Lenkijos,

Patarimai žmonėms, kurie nori kurti verslą

Vos prieš keletą metų, bene įtakingiausias pasaulyje finansų rinkos žurnalas Forbes, Lietuvą įvertino kaip penkioliktą geriausią valstybę pasaulyje naujo verslo kūrimui. Tokia aplinka čia yra dėl puikios geografinės padėties, mažos geopolitinio konflikto rizikos, gana palankios mokestinės politikos ir sparčiai augančios ekonomikos. Lietuviams, kurie savo gimtojoje šalyje nori kurti verslą, nėra geresnio laiko daryti tai, nei dabar. Tuo metu, kai technologinės inovacijos užima vis didesnę mūsų gyvenimo dalį, atsiranda galybė unikalių nišų, kuriose galite įsitvirtinti, ir kur galite uždirbti. Tačiau svarbu

Seniūnė Dalia Drobnienė – apie kelių statybas ir… žiniasklaidos sąžinę

Dalia Drobnienė – tikra Rusnės salos dukra, čia gimusi ir užaugusi, čia jau septinti metai einanti seniūnės pareigas. Apie jau pastatytą estakadą kelyje į Rusnę, apie kelio nuo Prezidento Kazio Griniaus tilto iki estakados tvarkymo darbus D. Drobnienė kalba kaip solidžią darbo patirtį sukaupusi kelių ir tiltų statybos inžinierė. Premjerą Saulių Skvernelį gerbia ir to neslepia, šalies žurnalistus peikia žodžių neparinkdama… Pokalbį su Rusnės seniūne Dalia DROBNIENE pradėjome nuo Rugsėjo 1–osios proga saloje vykusių švenčių. – Buvau abiejose mokyklose. Rusnės