Moksleiviai keliavo knygnešių keliais

Pagėgių savivaldybės M. Jankaus muziejuje gegužės pradžioje vyko Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai skirtas teatralizuotas edukacinis renginys „Knygnešių keliais 2016“, kuriame dalyvavo Pagėgių savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų komandos. Šio renginio tikslas – supažindinti dalyvius su spaudos draudimo laikotarpiu Lietuvoje ir knygnešių veikla.

Žygiuoja teatralizuoto edukacinio renginio „Knygnešių keliais 2016“ dalyviai.

Žygiuoja teatralizuoto edukacinio renginio „Knygnešių keliais 2016“ dalyviai.

Nuo kovo mėnesio muziejaus darbuotojai organizavo edukacinius užsiėmimus apie knygnešystę visoms Pagėgių savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloms, o Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos išvakarėse M. Jankaus muziejaus kiemelyje surengtas edukacinis renginys „Knygnešių keliais 2016“.

Sveikinimo žodį tarusi muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė kalbėjo apie lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo ir gimtosios kalbos puoselėjimo svarbą. Muziejininkė Laima Žemgulienė priminė, kad panašų renginį jau buvo surengusi Lumpėnų Enzio Jagomasto pagrindinės mokyklos bendruomenė. Jis sulaukė nemažo susidomėjimo, todėl nutarta bendromis muziejaus, minėtos Lumpėnų mokyklos ir Vilkyškių Johaneso Borovskio gimnazijos jėgomis jį atgaivinti. Renginio partneriais sutiko būti VSAT Pagėgių rinktinės Bardėnų užkarda, Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras, Rambyno regioninio parko direkcija, VšĮ Pagėgių krašto turizmo informacijos centras, Lumpėnų seniūnija, ŽŪK „Lumpėnų Rambynas“, Pagėgių savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklos, Pagėgių savivaldybės meno ir sporto mokykla, Pagėgių jaunųjų šaulių organizacija, Bitėnų kaimo bendruomenė.
Rambyno regioninio parko vyriausioji kultūrologė Giedrė Skipitienė atnešė laikraštį „Jagomastietis“. Ji kalbėjo apie knygnešių žygdarbio svarbą ir perdavė laikraštį platintojams, kurie, padedami Bitėnų kaimo gyventojo, išvežiojo jį į kaimynystėje esančius kaimus — Lumpėnus ir Bardėnus. Pirmasis laikraštis buvo nuvežtas ir perduotas Bitėnuose gyvenantiems buvusiems mokytojams M. Jankaus muziejaus įkūrimo entuziastams ir ilgamečiams jo puoselėtojams Birutei ir Kazimierui Žemguliams. Laikraštį išleido Lumpėnų Enzio Jagomasto pagrindinio ugdymo skyriaus bendruomenė.

Už „draudžiamos spaudos gabenimą“ žiaurusis teisėjas kai kuriuos „knygnešius“ pasiuntė į „areštinę“.

Už „draudžiamos spaudos gabenimą“ žiaurusis teisėjas kai kuriuos „knygnešius“ pasiuntė į „areštinę“.

Po to renginio dalyviai išsiskirstė į knygnešių grupes ir, gavę vokus su užduotimis, iškeliavo spaudos parnešti. Kiekviena grupė pagal žemėlapyje nurodytą maršrutą ieškojo spaudos paėmimo punkto. Jį radę, išsidalino spaudinius, išradingai juos slėpė. Grįždami į muziejaus kiemą grupės turėjo rasti po du žymeklius ir sėkmingai praeiti pasienio postą. Tai buvo nelengva užduotis, nes pasienio viršininkas Fricas su savo pagalbininkais krėtė visus: ir važiuotus, ir pėsčius. Pro jų skvarbias akis nepraslydo nė vienas įtartinas nešulys. Daugeliui „knygnešių“ nepavyko išvengti arešto.
Mažiausieji renginio dalyviai – priešmokyklinės ugdymo grupės mokiniai ir pirmokai su antrokais – nenuobodžiavo: spalvino ilgą 5 m piešinį, kurį nupiešė Pagėgių savivaldybės Meno ir sporto mokyklos dailės skyriaus mokiniai (vadovė Lina Ambarcumian). Kiti gamino sveikinimus šauniausiai „knygnešių“ grupei. Mažieji galėjo pažiūrėti filmą apie knygnešius, pasimokyti spausdinti mechaninėmis spausdinimo mašinėlėmis, pažaisti liaudies žaidimus kieme.
Vyresnieji pradinukai – trečiokai ir ketvirtokai, keliavo parnešti spaudos iš artimiausio punkto. Grįždami jie turėjo surasti žymeklius, įveikti vandens kliūtį – pereiti liepteliu per Bitės upelį, o po to prašyti valtininko pagalbos, kad perplukdytų per tvenkinuką.
Apie pusiaudienį į muziejaus kiemą buvo atvesdinti „suimtieji“, kur vyko teismas. Už „draudžiamos spaudos gabenimą“ žiaurusis teisėjas vienus pasiuntė į „areštinę“, kitus – į „katorgą“. Laimei, tremtis truko neilgai. Nuskambėjus liaudies dainai „Aš užeisiu ant kalno“ buvo paskelbta apie spaudos draudimo panaikinimą. Visi „nuteistieji“ paleisti.
Geriausiai visas užduotis atliko ir daugiausiai spaudinių parnešė „Sietyno“ grupės „knygnešiai“. Jie buvo apdovanoti pradinukų pagamintais sveikinimais. Taip pat apdovanoti mokiniai, kurių apranga geriausiai atitiko XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Mažosios Lietuvos kaimo žmonių aprangą.
Visi renginio dalyviai buvo kviečiami tapti laikraščio „Jagomastietis“ platintojais. Kiekvienai mokyklai perduotas laikraščio paketėlis, taip pat įteiktos padėkos ir dovanėlės renginio dalyviams ir pagalbininkams.
Pagėgių rinktinės Bardėnų užkardos kinologų pasirodymas su šunimis patiko visiems be išimties.
Po tiek darbų išalkę renginio dalyviai vaišinosi šiupiniu, arbata, sūriu su uogiene.

Laima Žemgulienė

Pro skvarbias pasienio viršininko Frico ir jo pagalbininkų akis nepraslydo nė vienas įtartinas nešulys.

Pro skvarbias pasienio viršininko Frico ir jo pagalbininkų akis nepraslydo nė vienas įtartinas nešulys.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Savivaldybės partnerių iš Emericho vizitas

Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis liepos 18 d. priėmė ilgamečius savivaldybės partnerius, Šilutės krašto mylėtojus Daivą ir Alfredą Bartminus iš Emericho miesto (Vokietijos). Susitikime taip pat dalyvavo pirmasis Nepriklausomos Lietuvos Šilutės miesto meras Antanas Krušnauskas ir Šilutės-Emericho miestų bendradarbiavimo draugijos pirmininkė R. Užgalienė. Nors susitikimas buvo džiugus, tačiau jo metu A. Bartminas merą informavo apie išėjimą į užtarnautą poilsį ir apie tai, jog po kelių mėnesių pasitrauks ir iš Emericho-Šilutės miestų bendradarbiavimo draugijos pirmininko pareigų. Ši draugija kasmet padeda

Vyriausybė inicijuoja istorinei atminčiai itin svarbių Macikų lagerių sutvarkymo darbus

Vyriausybė nutarė sudaryti Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos ir Sovietų Sąjungos Gulago lagerių objektų komplekso (1941–1955 m.) sutvarkymo priežiūros komisiją. Ši komisija numatys priemones, padėsiančias efektyviau organizuoti šių svarbių objektų sutvarkymo ir lagerių aukų įamžinimo darbus. „Macikų lageriai – išskirtinės svarbos istorinės kultūrinės atminties objektas, reikšmingas tiek nacionaliniu, tiek  tarptautiniu aspektu. Tai vienintelė vieta Lietuvoje ir viena iš retų vietų Rytų ir Vidurio Europoje, kurioje glaudžiai persipina totalitarinių režimų žmonių kalinimo ir žudymo struktūros. Todėl valstybės pareiga pasirūpinti, kad

Asmeninė kavinė namuose

Jei kavos aparatui esate nusprendę išleisti iki 100 eurų, tuomet greičiausiai teks rinktis iš kapsulinių aparatų. Šie aparatai pasižymi labai paprastu naudojimu. Pakanka įdėti kapsulę, pripildyti vandens ir spustelėti mygtukus. Kaip ir viskas skamba gražiai, bet problema yra pačios kavos kapsulės. Nors pirkdami kapsules, kurios pripildytos skirtingos rūšies kavos pupelių, galime išgauti skirtingo skonio kavą, tačiau kapsulės skiriasi ir aparatas būna pritaikytas naudoti tik vienos rūšies kapsules. Tad įsigydami kavos aparatą kaip ir sutinkame visą laiką kavą pirkti iš vieno

Šilutiškiai pakviesti stebėti tiesioginę Prezidento Gitano Nausėdos inauguraciją

Liepos 12 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko tiesioginė išrinktojo Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos transliacija, kurią organizavo Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Veikdamos kaip kultūros centrai bibliotekos yra neatsiejamos nuo geresnės piliečių pažinties su valstybe ir asmeninio santykio su Lietuva kūrimo. Inauguracijos dieną Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos komisija kvietė šalies bibliotekas prisidėti prie šventinės programos. F. Bajoraičio viešoji biblioteka mielai prisijungė prie šios iniciatyvos. Transliacija prasidėjo Prezidento Gitano Nausėdos apsilankymu prie patriarcho Jono Basanavičiaus paminklo. Vėliau