Mokestis taršiems automobiliams

Vyriausybė numato apmokestinti lengvuosius automobilius pagal jų taršos lygį, skatinant piliečius įsigyti mažiau taršias transporto priemones. Taip pat siūloma riboti dyzelinių automobilių judėjimą didžiuosiuose savivaldybių miestuose ir taikyti didesnį dyzelinio kuro akcizą, kuris šiuo metu yra vienas iš mažiausių ES šalyse. Ar tokia rinkliava sumažintų automobilių realią taršą aplinkai?

Norint pasiekti tikslus – pradedame nuo plano kūrimo, nes neturint krypties, nėra įmanoma pasiekti efektyvių rezultatų. Nacionalinis oro taršos mažinimo planas turi padėti išspręsti bent dalį su oro tarša susijusių problemų – sumažinti žmonių sergamumą, priešlaikinių mirčių skaičių, – pabrėžia aplinkos viceministras Martynas Norbutas. – Europos aplinkos agentūros duomenimis, 2013 metais mūsų šalyje fiksuota 3170 ankstyvųjų mirčių, kurios siejamos su smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija.“

Europos Komisijos 2017 m. ataskaitoje pranešama, kad oro kokybė mūsų šalyje kelia didelį nerimą, todėl, pasak viceministro, Lietuva privalo siekti pažangos, kad reikšmingai sumažintų į aplinką patenkančių teršalų kiekį.

„Didieji Lietuvos miestai iki šiol kenčia nuo transporto spūsčių, prastos oro kokybės. Europos valstybėms pradėjus įgyvendinti dyzelinu varomų transporto priemonių mažinimo planus, daugelis dyzelinių automobilių, tikėtina, bus parduotos toms valstybėms, kurios ribojimų neturi. O tai dar labiau padidintų taršą ir neigiamai paveiktų Lietuvos gyventojus“, – sako M. Norbutas.

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, visa Europos Sąjunga ir kiekviena jos valstybė atskirai iki 2020 m. ir 2030 m. turi sumažinti išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekį, palyginti su 2005-aisiais. Pasiekus numatytų tikslų, neigiamas oro taršos poveikis sveikatai ES mastu turėtų sumažėti beveik 50 proc.

Lietuvai iškelti irgi nelengvi uždaviniai. Mūsų šalis iki 2020 m. turės 55 proc. sumažinti sieros dioksido, 48 proc. – azoto oksidų, 32 proc. – nemetaninių lakiųjų organinių junginių, 20 proc. – smulkiųjų kietųjų dalelių, 10 proc. – amoniako, o nuo 2020 m. iki 2030 m. dar papildomai 5 proc. sumažinti sieros dioksido, 3 proc. – azoto oksidų, 15 proc. – nemetaninių lakiųjų organinių junginių, 16 proc. – smulkiųjų kietųjų dalelių išmetimus.

Pagal minėtosios direktyvos reikalavimus šiame plane turi būti įvertinta dabartinė oro kokybė ir jo tarša šalyje, nustatyta, kiek bus sumažintas išmetamų teršalų kiekis. Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane turi būti suderintos priemonės, kurios veiksmingiausiai leis sumažinti direktyvoje nurodytų teršalų kiekį žemės ūkio, energetikos, transporto, pramonės ir kituose sektoriuose.

Vienas didžiausių oro taršos mažinimo 2020 m. ir 2030 m. tikslų įgyvendinimo iššūkių – sumažinti aplinkos oro taršą azoto oksidais. Čia iki šiol padaryta mažiausia pažanga (2005–2015 m. laikotarpiu azoto oksidų kiekis sumažėjo tik 9 proc.). Didžiausias aplinkos oro teršėjas azoto oksidais – kelių transporto sektorius. Todėl priemonių plano projekte transporto sektoriui skiriamas ypatingas dėmesys, numatomos skirtingos poveikio priemonės.

Tai ir rengiamas taršos mokestis automobiliams, skatinant piliečius įsigyti mažiau taršias transporto priemones, taip pat – siūlymai riboti dyzelinių automobilių judėjimą didžiuosiuose savivaldybių miestuose, ir taikyti didesnį dyzelinio kuro akcizą, kuris šiuo metu yra vienas iš mažiausių ES šalyse. Priemonių plane siūloma įdiegti ir pranešimo apie kelyje aplinką teršiančias transporto priemones sistemą, kuri paskatintų įsitraukti aktyvius piliečius.

Nacionalinis oro taršos mažinimo planas, kaip įpareigoja Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas, turi būti patvirtintas iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Aplinkos ministerijos inf.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite