Mokestis taršiems automobiliams

Vyriausybė numato apmokestinti lengvuosius automobilius pagal jų taršos lygį, skatinant piliečius įsigyti mažiau taršias transporto priemones. Taip pat siūloma riboti dyzelinių automobilių judėjimą didžiuosiuose savivaldybių miestuose ir taikyti didesnį dyzelinio kuro akcizą, kuris šiuo metu yra vienas iš mažiausių ES šalyse. Ar tokia rinkliava sumažintų automobilių realią taršą aplinkai?

Norint pasiekti tikslus – pradedame nuo plano kūrimo, nes neturint krypties, nėra įmanoma pasiekti efektyvių rezultatų. Nacionalinis oro taršos mažinimo planas turi padėti išspręsti bent dalį su oro tarša susijusių problemų – sumažinti žmonių sergamumą, priešlaikinių mirčių skaičių, – pabrėžia aplinkos viceministras Martynas Norbutas. – Europos aplinkos agentūros duomenimis, 2013 metais mūsų šalyje fiksuota 3170 ankstyvųjų mirčių, kurios siejamos su smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija.“

Europos Komisijos 2017 m. ataskaitoje pranešama, kad oro kokybė mūsų šalyje kelia didelį nerimą, todėl, pasak viceministro, Lietuva privalo siekti pažangos, kad reikšmingai sumažintų į aplinką patenkančių teršalų kiekį.

„Didieji Lietuvos miestai iki šiol kenčia nuo transporto spūsčių, prastos oro kokybės. Europos valstybėms pradėjus įgyvendinti dyzelinu varomų transporto priemonių mažinimo planus, daugelis dyzelinių automobilių, tikėtina, bus parduotos toms valstybėms, kurios ribojimų neturi. O tai dar labiau padidintų taršą ir neigiamai paveiktų Lietuvos gyventojus“, – sako M. Norbutas.

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, visa Europos Sąjunga ir kiekviena jos valstybė atskirai iki 2020 m. ir 2030 m. turi sumažinti išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekį, palyginti su 2005-aisiais. Pasiekus numatytų tikslų, neigiamas oro taršos poveikis sveikatai ES mastu turėtų sumažėti beveik 50 proc.

Lietuvai iškelti irgi nelengvi uždaviniai. Mūsų šalis iki 2020 m. turės 55 proc. sumažinti sieros dioksido, 48 proc. – azoto oksidų, 32 proc. – nemetaninių lakiųjų organinių junginių, 20 proc. – smulkiųjų kietųjų dalelių, 10 proc. – amoniako, o nuo 2020 m. iki 2030 m. dar papildomai 5 proc. sumažinti sieros dioksido, 3 proc. – azoto oksidų, 15 proc. – nemetaninių lakiųjų organinių junginių, 16 proc. – smulkiųjų kietųjų dalelių išmetimus.

Pagal minėtosios direktyvos reikalavimus šiame plane turi būti įvertinta dabartinė oro kokybė ir jo tarša šalyje, nustatyta, kiek bus sumažintas išmetamų teršalų kiekis. Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane turi būti suderintos priemonės, kurios veiksmingiausiai leis sumažinti direktyvoje nurodytų teršalų kiekį žemės ūkio, energetikos, transporto, pramonės ir kituose sektoriuose.

Vienas didžiausių oro taršos mažinimo 2020 m. ir 2030 m. tikslų įgyvendinimo iššūkių – sumažinti aplinkos oro taršą azoto oksidais. Čia iki šiol padaryta mažiausia pažanga (2005–2015 m. laikotarpiu azoto oksidų kiekis sumažėjo tik 9 proc.). Didžiausias aplinkos oro teršėjas azoto oksidais – kelių transporto sektorius. Todėl priemonių plano projekte transporto sektoriui skiriamas ypatingas dėmesys, numatomos skirtingos poveikio priemonės.

Tai ir rengiamas taršos mokestis automobiliams, skatinant piliečius įsigyti mažiau taršias transporto priemones, taip pat – siūlymai riboti dyzelinių automobilių judėjimą didžiuosiuose savivaldybių miestuose, ir taikyti didesnį dyzelinio kuro akcizą, kuris šiuo metu yra vienas iš mažiausių ES šalyse. Priemonių plane siūloma įdiegti ir pranešimo apie kelyje aplinką teršiančias transporto priemones sistemą, kuri paskatintų įsitraukti aktyvius piliečius.

Nacionalinis oro taršos mažinimo planas, kaip įpareigoja Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas, turi būti patvirtintas iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Aplinkos ministerijos inf.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Carlsberg“ pristatė pirmuosius pasaulyje alaus butelius iš medžio pluošto

„Carlsber Group“, kuriai priklauso ir „Švyturys – Utenos alus“, baigė kurti dviejų žaliojo plaušo butelio prototipus. Tai pirmi pasaulyje tokie alui skirti gamtoje suyrantys buteliai. Siekis sukurti tvarią gėrimų pakuotę – vienas iš „Carlsberg“ grupės tvarumo programos „Together Towards ZERO“ tikslų. Šioje programoje taip pat įsipareigojama visų grupės daryklų anglies dvideginio emisijas sumažinti iki nulio bei 30 proc. mažinti anglies dvideginio pėdsaką visoje vertės grandinėje. Du nauji prototipai Abu popierinio butelio prototipai pagaminti iš medžio pluošto ir yra visiškai perdirbami.

Vydūno bibliotekoje – Europos kalbų diena

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka, bendradarbiaudama su Tauragės Europe Direct informacijos centru, pakvietė vyresniųjų klasių mokinius į Europos kalbų popietę. Renginyje dalyvavo Algimanto Mackaus gimnazijos II bg klasės moksleiviai su anglų kalbos mokytoja metodininke Aušra Zongailiene. Renginio tikslas – paskatinti jaunuolius domėtis Europos kalbomis. Bibliografijos-informacijos skyriaus vedėja Asta Andrulienė trumpai apžvelgė Europos kalbų dienos minėjimo tradicijas, akcentavo, kada pirmą kartą ši diena buvo paminėta Europos Taryboje, pabrėžė, kad per kalbas galima pažinti svetimas kultūras, o svarbiausia, jog kalbos vienija visas

Ekskursijos į biblioteką

Nuo rugsėjo 10 iki spalio 6 dienos Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje buvo eksponuojama Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus (Vilnius) parengta paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945-1948“ sulaukė itin didelio kraštiečių susidomėjimo. Vieni iš pirmųjų parodos lankytojų buvo Pagėgių palaikomojo gydymo, slaugos ir senelių globos namų gyventojai bei dienos centro lankytojai, į biblioteką atlydėti socialinių darbuotojų Astos Rolandos Bietienės, Ievos Baškienės ir Genovaitės Viliušienės. Parodos apžiūra bei ekskursijos

Jaukumas vaiko kambaryje: kaip tokį sukurti?

Nuo to, kokioje aplinkoje augs vaikas, priklausys ir jo savijauta, todėl svarbu pasirūpinti jaukumu kambaryje. Kas galėtų padėti kuriant tokį kambarį, kuriame vaikas patirtų geriausias emocijas? Kokius baldus pasirinkti? Tiems, kurie ieško baldų ilgam laikotarpiui, derėtų pagalvoti apie tokius, kurie tiks augančiam vaikui. Be abejonės, rožinė spinta su ryškiais motyvais labai patiks mažai mergaitei, tačiau paauglei toks variantas greičiausiai pamažu taps nepriimtinas. Patartina rinktis ramesnių atspalvių baldus. Norint išskirtinumo pagal vaiko amžių, visuomet galima keisti kambario dekoro elementus.  Baldai vaikams