Mokestis taršiems automobiliams

Vyriausybė numato apmokestinti lengvuosius automobilius pagal jų taršos lygį, skatinant piliečius įsigyti mažiau taršias transporto priemones. Taip pat siūloma riboti dyzelinių automobilių judėjimą didžiuosiuose savivaldybių miestuose ir taikyti didesnį dyzelinio kuro akcizą, kuris šiuo metu yra vienas iš mažiausių ES šalyse. Ar tokia rinkliava sumažintų automobilių realią taršą aplinkai?

Norint pasiekti tikslus – pradedame nuo plano kūrimo, nes neturint krypties, nėra įmanoma pasiekti efektyvių rezultatų. Nacionalinis oro taršos mažinimo planas turi padėti išspręsti bent dalį su oro tarša susijusių problemų – sumažinti žmonių sergamumą, priešlaikinių mirčių skaičių, – pabrėžia aplinkos viceministras Martynas Norbutas. – Europos aplinkos agentūros duomenimis, 2013 metais mūsų šalyje fiksuota 3170 ankstyvųjų mirčių, kurios siejamos su smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija.“

Europos Komisijos 2017 m. ataskaitoje pranešama, kad oro kokybė mūsų šalyje kelia didelį nerimą, todėl, pasak viceministro, Lietuva privalo siekti pažangos, kad reikšmingai sumažintų į aplinką patenkančių teršalų kiekį.

„Didieji Lietuvos miestai iki šiol kenčia nuo transporto spūsčių, prastos oro kokybės. Europos valstybėms pradėjus įgyvendinti dyzelinu varomų transporto priemonių mažinimo planus, daugelis dyzelinių automobilių, tikėtina, bus parduotos toms valstybėms, kurios ribojimų neturi. O tai dar labiau padidintų taršą ir neigiamai paveiktų Lietuvos gyventojus“, – sako M. Norbutas.

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, visa Europos Sąjunga ir kiekviena jos valstybė atskirai iki 2020 m. ir 2030 m. turi sumažinti išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekį, palyginti su 2005-aisiais. Pasiekus numatytų tikslų, neigiamas oro taršos poveikis sveikatai ES mastu turėtų sumažėti beveik 50 proc.

Lietuvai iškelti irgi nelengvi uždaviniai. Mūsų šalis iki 2020 m. turės 55 proc. sumažinti sieros dioksido, 48 proc. – azoto oksidų, 32 proc. – nemetaninių lakiųjų organinių junginių, 20 proc. – smulkiųjų kietųjų dalelių, 10 proc. – amoniako, o nuo 2020 m. iki 2030 m. dar papildomai 5 proc. sumažinti sieros dioksido, 3 proc. – azoto oksidų, 15 proc. – nemetaninių lakiųjų organinių junginių, 16 proc. – smulkiųjų kietųjų dalelių išmetimus.

Pagal minėtosios direktyvos reikalavimus šiame plane turi būti įvertinta dabartinė oro kokybė ir jo tarša šalyje, nustatyta, kiek bus sumažintas išmetamų teršalų kiekis. Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane turi būti suderintos priemonės, kurios veiksmingiausiai leis sumažinti direktyvoje nurodytų teršalų kiekį žemės ūkio, energetikos, transporto, pramonės ir kituose sektoriuose.

Vienas didžiausių oro taršos mažinimo 2020 m. ir 2030 m. tikslų įgyvendinimo iššūkių – sumažinti aplinkos oro taršą azoto oksidais. Čia iki šiol padaryta mažiausia pažanga (2005–2015 m. laikotarpiu azoto oksidų kiekis sumažėjo tik 9 proc.). Didžiausias aplinkos oro teršėjas azoto oksidais – kelių transporto sektorius. Todėl priemonių plano projekte transporto sektoriui skiriamas ypatingas dėmesys, numatomos skirtingos poveikio priemonės.

Tai ir rengiamas taršos mokestis automobiliams, skatinant piliečius įsigyti mažiau taršias transporto priemones, taip pat – siūlymai riboti dyzelinių automobilių judėjimą didžiuosiuose savivaldybių miestuose, ir taikyti didesnį dyzelinio kuro akcizą, kuris šiuo metu yra vienas iš mažiausių ES šalyse. Priemonių plane siūloma įdiegti ir pranešimo apie kelyje aplinką teršiančias transporto priemones sistemą, kuri paskatintų įsitraukti aktyvius piliečius.

Nacionalinis oro taršos mažinimo planas, kaip įpareigoja Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas, turi būti patvirtintas iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Aplinkos ministerijos inf.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

A. Merkel pasveikino M. Gorbačiovą 90-mečio proga

Berlynas, kovo 2 d. (dpa-ELTA). Buvęs Kremliaus šeimininkas Michailas Gorbačiovas savo 90-ojo jubiliejaus proga antradienį sulaukė sveikinimų iš viso pasaulio. Vokietijos kanclerė Angela Merkel ne tik pasveikino jį su gimtadieniu, bet ir padėkojo jam už jo politinius pasiekimus. „Pasinaudosiu jūsų diena, kad dar kartą padėkočiau jums už asmeninį indėlį taikiai užbaigiant Šaltąjį karą bei suvienijant Vokietiją“, – sakoma A. Merkel sveikinime M. Gorbačiovui. „Vokietija nepamirš svarbaus jūsų indėlio į taikų suvienijimą, kaip ir nuolatinių jūsų asmeninių pastangų siekti draugiškų santykių

Tyrimas: Lietuvą pasaulyje geriausiai garsina sportininkai

Net šeši iš dešimties (62 proc.) 18 metų ir vyresnių šalies gyventojų mano, kad Lietuvos vardą pasaulyje geriausiai garsina šalies sportininkai, rodo rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimo kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa. Respondentų nuomone, be sportininkų (62 proc.), antri, kuriuos gyventojai laiko geriausiai savo kraštą garsinančiais –mokslininkai (15 proc.), treti – menininkai (8 proc.). „Sportininkus galime laikyti savotiškais ambasadoriais, puoselėjančiais ir stiprinančiais valstybės identitetą. Šį faktą, dar kartą patvirtino ir visuomenės apklausos rezultatai, net ir šiuo, sudėtingu visam pasauliui laikotarpiu”, –

Belaukiant potvynio patartina ištuštinti rūsius ir pasiruošti neperšlampamą aprangą

Hidrometeorologai prognozuoja, kad šiemet galime sulaukti tokio pat potvynio, su kuriuo teko susidurti dar prieš 11 metų. Nors galimo potvynio mastą dar sunku vertinti, draudikai sako besiruošiantys būsimiems gyventojų skambučiams – skaičiuojama, kad dešimtį metų nematyto reiškinio nuostoliai gali siekti tūkstančius. Termometro stulpeliui kopiant tai aukštyn, tai leidžiantis žemyn, užliejamuose vietovėse įsikūrę gyventojai nerimastingai žvalgosi į upes ir stebi sniego tirpsmą. Šiaurės vakarų Lietuvoje sniegas matyti tik miškų lopinėliuose, kurių nepasiekia saulės spinduliai, kur kas storesnė sniego danga – rytinėje

Į verslą – per karantiną…

Šilutėje gyvenanti Birutė Šiuperienė padarė tai, apie ką vis pasvajodavo: norėjo namuose kepti tortus, duoną, šakočius… Įsigijo verslo liudijimą, o vasario 22 d. gavo Maisto ir veterinarijos tarnybos išduotą registracijos dokumentą, kad jos bute leidžiama užsiimti maisto tvarkymu. Į B. Šiuperienės šeimos butą atvyko du specialistai, viską apžiūrėjo, įvertino ir pripažino, kad sąlygos kepimo verslui yra tinkamos. Netrukus feisbuke pasirodė nauja svetainė: B&A kepiniai. Šiandien iš ryto, kai telefonu atsiliepė Birutė, kurią pažįstu daug metų, todėl vadinu vardu, ji triūsė

Taip pat skaitykite