Mokestis taršiems automobiliams

Vyriausybė numato apmokestinti lengvuosius automobilius pagal jų taršos lygį, skatinant piliečius įsigyti mažiau taršias transporto priemones. Taip pat siūloma riboti dyzelinių automobilių judėjimą didžiuosiuose savivaldybių miestuose ir taikyti didesnį dyzelinio kuro akcizą, kuris šiuo metu yra vienas iš mažiausių ES šalyse. Ar tokia rinkliava sumažintų automobilių realią taršą aplinkai?

Norint pasiekti tikslus – pradedame nuo plano kūrimo, nes neturint krypties, nėra įmanoma pasiekti efektyvių rezultatų. Nacionalinis oro taršos mažinimo planas turi padėti išspręsti bent dalį su oro tarša susijusių problemų – sumažinti žmonių sergamumą, priešlaikinių mirčių skaičių, – pabrėžia aplinkos viceministras Martynas Norbutas. – Europos aplinkos agentūros duomenimis, 2013 metais mūsų šalyje fiksuota 3170 ankstyvųjų mirčių, kurios siejamos su smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija.“

Europos Komisijos 2017 m. ataskaitoje pranešama, kad oro kokybė mūsų šalyje kelia didelį nerimą, todėl, pasak viceministro, Lietuva privalo siekti pažangos, kad reikšmingai sumažintų į aplinką patenkančių teršalų kiekį.

„Didieji Lietuvos miestai iki šiol kenčia nuo transporto spūsčių, prastos oro kokybės. Europos valstybėms pradėjus įgyvendinti dyzelinu varomų transporto priemonių mažinimo planus, daugelis dyzelinių automobilių, tikėtina, bus parduotos toms valstybėms, kurios ribojimų neturi. O tai dar labiau padidintų taršą ir neigiamai paveiktų Lietuvos gyventojus“, – sako M. Norbutas.

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, visa Europos Sąjunga ir kiekviena jos valstybė atskirai iki 2020 m. ir 2030 m. turi sumažinti išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekį, palyginti su 2005-aisiais. Pasiekus numatytų tikslų, neigiamas oro taršos poveikis sveikatai ES mastu turėtų sumažėti beveik 50 proc.

Lietuvai iškelti irgi nelengvi uždaviniai. Mūsų šalis iki 2020 m. turės 55 proc. sumažinti sieros dioksido, 48 proc. – azoto oksidų, 32 proc. – nemetaninių lakiųjų organinių junginių, 20 proc. – smulkiųjų kietųjų dalelių, 10 proc. – amoniako, o nuo 2020 m. iki 2030 m. dar papildomai 5 proc. sumažinti sieros dioksido, 3 proc. – azoto oksidų, 15 proc. – nemetaninių lakiųjų organinių junginių, 16 proc. – smulkiųjų kietųjų dalelių išmetimus.

Pagal minėtosios direktyvos reikalavimus šiame plane turi būti įvertinta dabartinė oro kokybė ir jo tarša šalyje, nustatyta, kiek bus sumažintas išmetamų teršalų kiekis. Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane turi būti suderintos priemonės, kurios veiksmingiausiai leis sumažinti direktyvoje nurodytų teršalų kiekį žemės ūkio, energetikos, transporto, pramonės ir kituose sektoriuose.

Vienas didžiausių oro taršos mažinimo 2020 m. ir 2030 m. tikslų įgyvendinimo iššūkių – sumažinti aplinkos oro taršą azoto oksidais. Čia iki šiol padaryta mažiausia pažanga (2005–2015 m. laikotarpiu azoto oksidų kiekis sumažėjo tik 9 proc.). Didžiausias aplinkos oro teršėjas azoto oksidais – kelių transporto sektorius. Todėl priemonių plano projekte transporto sektoriui skiriamas ypatingas dėmesys, numatomos skirtingos poveikio priemonės.

Tai ir rengiamas taršos mokestis automobiliams, skatinant piliečius įsigyti mažiau taršias transporto priemones, taip pat – siūlymai riboti dyzelinių automobilių judėjimą didžiuosiuose savivaldybių miestuose, ir taikyti didesnį dyzelinio kuro akcizą, kuris šiuo metu yra vienas iš mažiausių ES šalyse. Priemonių plane siūloma įdiegti ir pranešimo apie kelyje aplinką teršiančias transporto priemones sistemą, kuri paskatintų įsitraukti aktyvius piliečius.

Nacionalinis oro taršos mažinimo planas, kaip įpareigoja Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas, turi būti patvirtintas iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Aplinkos ministerijos inf.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Durų dizaino patarimai: ką rinktis, norintiems išskirtinumo?

Ką jau ką, tačiau duris surasime kiekvienuose namuose. Belieka tik pridurti, kad šiandieniniai vartotojai durims kelia vis daugiau reikalavimų. Vienas iš jų – norima, kad durys būtų unikalios, išskirtinės. Tad, jei ir jūs esate vienas iš tų žmonės, kuriam taip pat tai yra labai svarbu, labai tikėtina, kad jums padės šie puikūs durų dizaino patarimai. Nevenkite skirtingų žaliavų Dėmesį verta atkreipti į tai, kad gaminys, kuris pagamintas tik iš vienos žaliavos, retai kada gali sužavėti išskirtinumu. Kur kas geriau rinktis

Apklausa: šeši iš dešimties šalies gyventojų mano, kad padėtis Lietuvoje blogėja

Šalyje šiek tiek padaugėjo gyventojų, manančių, kad pastaruoju metu reikalai Lietuvoje krypsta į blogąją pusę. Rugpjūčio mėnesį šeši iš dešimties šalies gyventojų pripažino maną, kad padėtis Lietuvoje blogėja. Naujienų agentūros ELTA užsakymu rugpjūčio 22 – rugsėjo 4 dienomis atlikta rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa parodė, kad keturi iš dešimties (38 proc.) apklaustų suaugusių gyventojų atsakė, kad pastaruoju metu reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją pusę, o šeši iš dešimties (60 proc.) nurodė, kad reikalai šalyje

Lietuvoje patvirtinti 105 nauji koronaviruso atvejai ir dar viena mirtis

Lietuvoje praėjusią parą nustatyti 105 nauji koronaviruso atvejai. Iš jų 44 registruoti Kauno, 29 – Šiaulių, 28 – Vilniaus, 3 – Panevėžio ir 1 – Klaipėdos apskrityse. 1 mirties atvejis užfiksuotas Vilniuje. Asmuo priklausė rizikos grupei dėl amžiaus. Bendras patvirtintų ligos atvejų skaičius konkretiems žmonėms šiuo metu siekia 4490. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos pirmadienio ryto duomenimis, koronaviruso infekcijos sukelta liga mūsų šalyje šiuo metu serga 2051 žmogus. Nuo jos mirė 92 žmonės. Nuo COVID-19 infekcijos pasveiko 2327 žmonės. Šią

Pagerbtos Macikų nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos Gulago lagerių aukos

Rugsėjo 25-ąją, netoli Šilutės, Macikų kaime pagerbtos Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos, Sovietų Sąjungos Gulago lagerių (1941-1955) aukų atminimas. Kartu pašventinta ir Armalėnų kaime rastų palaikų kapavietė. Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo užsienio valstybių ambasadoriai ir gynybos atašė Lietuvos Respublikoje, Romos apeigų katalikų, Evangelikų liuteronų ir Stačiatikių ortodoksų bažnyčių Lietuvoje, Kultūros ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos kariuomenės, Šilutės rajono savivaldybės atstovai ir kiti svečiai. Renginį vedė aktorius Gintaras Mikalauskas. Pagerbė tylos minute „Įsiklausydami į Antrojo Pasaulinio karo aidus,